Gelbėkit, padėkit, mane ištiko emocinė krizė, kurios visiškai nesitikėjau.
Jau pusę metų gyvenu atskirai nuo savo vyro, sprendimui išsikraustyti brendau labai ilgai. Kelis metus man buvo tikrai blogai su juo, lyg ir bandydavom spręsti problemas, bet pagerėjimai būdavo laikini, ir vėl būdavo viskas tas pats.
Prieš išsikraustant man buvo net paskirti antidepresantai, bet išsikrausčius, nors buvo sunkių momentų, iš esmės pradėjo akivaizdžiai gerėti situacija. Pradėjau tvarkytis buitį, rūpintis dviem vaikais, savimi, gerėjo savijauta, pasitikėjimas savimi. Ypač kai pavykdavo susitvarkyti su kokiu iššūkiu, ir ypač tokiu, kur anksčiau vyras sakydavo, kad man nepavyks, ir kur jis kėlė savo vertę: išsilaikyti materialiai, palaikyti tvarką namuose, net pritaisyti naują WC dangtį ir pan.
Vyro nepasiilgdavau jau seniai, dar kai kartu gyvenom, po to išvis jaučiausi atitolusi. Gyvendama atskirai, tais retais atvejais, kai pabendraudavom, pradėjau dar geriau matyti, kad jis tikrai nelabai koks, nuolat skundžiasi, nesprendžia savo problemų, nesirūpina vaikais, neturi nei mažiausios kantrybės ir netoleruoja, jei bent menkiausias dalykas vyksta ne taip, kaip jam norisi.
Tik staiga šiomis dienomis pamačiau, kad jis turi kitą. Tarsi kas trenkė per galvą. Kažkas atsitiko su manim, nebesuprantu savęs. Ašaros byra, nebegaliu nei valgyt, nei miegot, nei rūpintis normaliai vaikais, nei dirbti. Vis galvoju apie jį ir ją, nebesuvokiu savo jausmų išvis.
Norisi ją prigąsdinti (ji ištekėjusi), ir tuojau pat susigrąžinti vyrą. Nors protas prisimena, kad man paskutinius kelis metus buvo tikrai blogai su juo. Ką man daryti?
Audronė
Atsakymas:
Pagalvokime, kasgi atsitiko. Jūs teisi, jūs tikrai patiriate emocinę krizę. Pažiūrėkime, kas atsitiko ir kokie galimi variantai bei kur jie veda.
Jūs pati palikote vyrą, nes jums nebuvo gerai su juo, tą labai aiškiai įvardijate. Be to, prieš tai bandėte spręsti santykių problemas. Šaunuolė, pirmiausia tai rodo, kad esate žmogus, kuris sprendžiate problemas. Tai labai gera savybė, kuri padės ir šiuo atveju.
Visgi kas atsitiko? Galbūt Jūsų santykiuose vyras buvo tas, kuris eina iš paskos, kuris labiau buvo priklausomas nuo santykių. Nors palikote jį, jis Jūsų pasąmonės horizonte buvo tarsi kokia garantija, “jeigu ką“ variantas, jei Jums nepasisektų pačiai vienai be jo.
Kai paliekame savo partnerį, neretai pasąmoningai tikimės, kad jis, patyręs šoką būti paliktas, greitai susivoks, kas Jūsų jame netenkino, ir grįš pas jus šliauždamas keliais, maldaudamas atleidimo ir su pilnomis kišenėmis pažadų, kad jis pasikeitė. Ir jūs gyvensite nuo šiol ilgai ir laimingai, iki gyvenimo pabaigos…
Pamačiusi savo vyrą meiliai bendraujantį su kita, netekote dviejų dalykų: vilties, kad jis pasikeis ir pagaliau taps tokiu vyru, kokio Jums reikia (o kartu ir sėkmingos tolimesnės partnerystės iliuziją), bei atsarginio varianto, kad jei nerasite geresnio vyro, tai visuomet galėsite grįžti pas šį, ir gyventi pažįstamą gyvenimą, nors jis Jūsų ir netenkino.
Kadangi šios dvi pasąmoninės pasakėlės iki šiol nebuvo Jūsų suvoktos kaip egzistuojančios, todėl skaumas jų netekus užklupo netikėtai.
O skausmas, kaip suprantu, stiprus. Greičiausiai todėl, kad šios šitos pasąmoninės pasakos arba iliuzijos teikė savotišką saugumo jausmą.
Kad arba nereiks ieškoti kito partnerio, eiti į platų pasaulį, kuriame nežinia kokie pavojai tyko (pvz. o jeigi nauja meilė ir vėl nevykusi?), o viskas išsispręs kažkaip magiškai, be jūsų pastangų, tiesiog jūsų buvusiam partneriui staiga pavirtus vyru, kurio Jums visuomet reikėjo.
Arba, kad kai naujo partnerio ieškojimai bus bevaisiai, netenkins rezultatai, nusivilsite, pasijusite pavargusi ir per ilgai paieškose, visuomet galėsite grįžti pas buvusįjį lyg niekur nieko, klesterti ant kėdės virtuvėj, ir žinosite, kokias bandeles iškepti prie kavos. Ir vėl gyvensit lyg niekur nieko.
Faktas tas, kad jūsų išėjimas sukrėtė žmogų, ir iš jo atėmė saugumo pagrindus taip pat. Galbūt jie nebuvo labai stiprūs ir taip, todėl jis nulinko link lengvesnio varianto. T.y. ne ieškojo priežasčių, kodėl subyrėjo Jūsų santuoka, o ieško kaip greitai ir lengvai nuslopinti vidinį skausmą po skyrybų, užkišti tą vidinę tuštumą, kuri, tikėtina, buvo jau ir prieš jus, tik paryškėjo po to, kai išėjote.
Grynai fiziologiškai Jūsų smegenys suvokia Jūsų buvusį vyrą kaip “mano“, nesvarbu, kad Jūs nebe su juo. Todėl jo matymas su kita sukelia tiesiog skausmingą smegenų neuronų gaminimąsi suvokti situacijai “jis gali būti su kita, ne tik su manim“ bei “jis ne mano“.
Kaip išgyventi artimiausias dienas?
Pirmiausia, artimiausiomis dienomis labai rūpinkitės savimi. Įsivaizduokite, kaip mama mažu susirgusiu vaiku. Nes tas vidinis Jūsų vaikas staiga pasijuto paliktas ir apleistas, taip kaip pasijustų vaikas apleistas tėvų. Todėl rūpinkitės savimi kaip tik galite tam, kad išgyventumėte. Taip sužinosite, kad savyje turite gilius resursus meilės ir rūpesčio sau, išmoksite save geriau mylėti.
Ką daryti iš esmės?
Kai kurie žmonės negali nieko nedaryti, kaip juos sprogdina vidinė emocijų užkurta energija iš vidaus. Jei esate viena iš tokių, būtinai leiskite tai energijai išeiti veiksmų pavidalu. Jei tai pyktis, nesvarbu, ant vyro ar ant tos moters, ieškokite kaip jį išlieti konstruktyviai: bėkite, eikite kol neteksite jėgų, sportuokite, verkite, daužykite pagalvę, lėkštes ar pan. Bet, žinoma, to neturi matyti vaikai bei jūsų vyras nei jo nauja simpatija.
Galite nusiraminimui pasieiškoti internete “how to get your ex back even if he is dating“ ir labai gerai išsistudijuoti medžiagą. Sudaryti planą, kaip veiktumėte Jūs. Tai pamaitins jūsų tiek veiksmo poreikį, tiek vilties atstatyti saugumo jausmą.
Galite išbandyti emocijų paleidimo, tapinimo, įvairias kitas technikas, kurios Jums reikia šiuo metu taip būtiną atsipalaidavimą. Atraskite, kas Jus ramina, suteikia “sucentravimo“ jausmą, stabilizuoja, grąžina į save, užsiiminėkite šiomis praktikomis (net jei tai druskos vonia) tiek, kiek Jums dabar reikia.
Kai aprimsite, stabilizuositės, kiek nusės emocinė audra, nusės smėlio dulkės, pasimatys protas.
Tuomet sudarykite šiuos išsamius sąrašus: kodėl aš jį palikau, kokio vyro man reikia gyvenime (čia ne apie jį, čia bendrai), tada sulyginkite du sąrašus ir pamatykite, kuo skiriasi šie du vyrai. Ar jie turi apskritai ką nors bendro? Susirašykite, ar mano buvęs vyras turi potencialo tapti tuo vyru, kurio man reikia?
Tuomet apgalvokite, ar tikrai verta susigrąžinti savo buvusį vyrą? Jūs daug už ją pranašesnė, nes geriau žinote, kas jam patinka, ir jei jis su Jumis bendrauja, tokius šansus turite tikrai nemažus. Bet ar to tikrai Jums reikia? Įsivaizduokite, kad tai įvyko. Ar po metų laiko nebūsite toje pačioje vietoje, kaip kad prieš iš jo išsikraustant?
Ir būtinai būtinai dirbkite su savo vidiniu trūkumo jausmu, su savo vidiniu nesaugumu. Jei ji ištekėjusi, vistiek bręsta vienokio ar kitokio lygio drama jų fronte.
Arba sužinos jos vyras, arba ji turės skirtis. Net jei ji išsiskirs, ir susituoks su Jūsų buvusiu vyru, panašu, kad vyras turės ir šioje santuokoje tų pačių problemų, kaip kad turėjo su Jumis. Nes iš aprašymo skamba taip, kad jis neišgaudė savo vidinių demonų po Jūsų faktinių skyrybų, o iš karto puolė į kitus santykius. Leiskite tiems žmonėms patirti savo pasirinkimus. Jums skaudu dabar, kad jie laižo medų, ir kad Jūsų buvęs vyras neieškojo medaus statinės su Jumis kartu. Jis pasirinko lengvesnį kelią – susirado šalia nukritusį neprižiūrimą medaus šaukštą, kai atsivėrė skaudi tuštuma po Jūsų pasitraukimo.
Jei dirbsite su savo vidiniais poreikiais, spręsite savo vidines problemas, galbūt net ir nebus smagu pasimėgauti tuo vaizdeliu, kai Jūsų buvęs vyras ir jo nauja svajonė vardu Iliuzija suvalgę medaus šaukštą ras statinę deguto ir turės suvalgyti ir ją. Nes medaus šaukštai taip gatvėj lyg niekur nieko nesimėto. Kaip tas sūris pelėkautuose. Jis būna supakuotas su statine deguto. Tik va bėda, tie, kurie būna peralkę medaus, yra nepajėgūs įžiūrėti deguto tol, kol jo statinė nesprogsta jų širdyse. Bet čia jau nebe Jūsų istorija. Kurkite sąvąją.
Mano tikras gyvenimas 