Požiūris į psichologus

Pažįstu ne vieną žmogų, kurį nukrečia šiurpas dar net nepradėjus jam siūlyti paieškoti pagalbos pas psichologą. Jiems atrodo, kad jeigu pats nusprendei nueiti pas psichologą, tai užsirašei sau ant kaktos: “aš raupsuotas“. Tai reiškia, kad nenormalus, netgi pavojingas, ir kad visi pamatę šį užrašą, jiems pabeldus į duris, prieis prie durų tik tam, kad užrakintų dar tris spynas, o ne duris atidarytų. Arba užsikals langus iš vidaus, kad tik neduok dieve, nepamatytų tų baisiojo raupsuotojo, nesgi tik pamačius susisuka protas ir išvarva akys.

Aš pati kažkada seniai pradėjau nuo to, kad ėjau pas psichologą, tik niekam apie tai nepasakojau. Laikas ėjo, problemą, kurią tada sprendėme, aš seniai pamiršau, kad turėjau.

Šiandien jau pati nesusimąstau, kai kokiai problemų prispaustai draugei, kai pajaučiu, kad paplepėjimas prie kavos čia nepadės, pasakau – eik pas psichologą, tau tikrai padės. Ir pamatau tą šiurpulį akyse.

Dar nepagalvojus – nes jau pamiršau pagalvot apie tai kaip apie kažką, kas gali suteršti mano vardą – priduriu: va, aš buvau, labai gerai, tą ir tą išsisprendžiau. Žinai, atsako man tokia draugė, aš ir nebūčiau pagalvojus, kad tokiam fainam žmogui kaip tau psichologo gali reikėti.

Na, visą laiką ir nereikia. Jei reiktų visą laiką, čia jau irgi būtų priklausomybė. Bet kai problemos prispaudžia, trukdo gyvent, ir pajaučiu, kad pati išsispręsti nebegaliu, einu.

Įdomu, kodėl niekas nepasako – tai gal ir esi tokia, kokia esi, tik todėl, kad kažkada kai reikėjo kreipeisi pagalbos?

Aš į psichologus žiūriu labai paprastai. Kai skauda dantį, bėgame pas dantistą. Buvo ir man tam tikras amžiaus etapas, kad kol kentėt galėdavaui, neidavau pas stomatologą. O po to, kai užpūliuodavo, žinoma, būtinai kokį penktadienį vakare, tada pirmądienį stovėdavau prie durų nuo 7 val. ryto visa apsiverkus, tipo “gelbėk mane greičiau!“ Nebėgdavau tada pas draugę kažkodėl arba neigniruodavau danties skausmo, neapsimetinėdavau, kad neskauda. Kai kuriems skauda sielą tiek, kad šviesios dienos nebemato, ir vistiek neina pas psichologą. Geriau nusižudys, bet neis. Taigi tas pats, kaip dančiui užpūliavus eit žudytis!

Jeigu man suplyšo batai, aš nešu juos pas batsiuvį pataisyt. Jeigu batus dar norėsiu nešiot. Žinoma, kai kuriuos išmetu. Bet tai batai. Naujus nusipirksiu. O sielos nenusipirksiu gi naujos, reik lopyti tą, kurią turiu.

Jei noriu ypatingo torto ypatingai progai, užsakau pas tortų meistrę. Jei reik puokštės ypatingai progai, užsakau pas floristą. Vaikui su karščiavus vedu pas vaikų gydytoją. Kažkaip visai neskamba keistai, ar ne?

Žinoma, kai ką mes mokame ir mėgstame daryti patys. Kai kas mezga, kai kas kala, kai kas moka pats prakiurusius vamzdžius susitvarkyti. Kai kas net perdegusią lemputę patys pasikeičia. Tai nėra blogai, tai yra labai gerai.

Visos žinios ir įgūdžiai mums padeda patiems susitvarkyti kažkokią mažą konkrečią savo gyvenimo salelę. Užlopiau skylę vaiko kelnėse ir pasijutau taip, lyg pasaulį sutvarkiau.

Tai padeda mums pasijusti galingais, galinčiais padėti sau, susitvarkyti kažką, ką mūsų gyvenimuose reikia susitvarkyti. Tai taip ir su psichologine pagalbą, ir su batais. Jei turiu įrankius ir įgūdžių, galiu batus susitaisyti pats. Jei galiu sau padėti ir išsispręsti savo problemą, savo širdies sopulį ir judėti toliau – puiku!

20140514_183544

Bet ten, kur negalime, pripažinkime, kad negalime. Nieko čia gėdingo nemokėti susilopyti batų. Va, aš irgi nemoku. Batsiuviui nešu. Ir nieko dėl to nejaučiu. Tik bijau popieriuko nepamesti, ir beveik visada pametu. Bet nieko, baksteliu pirštu į savo batus ir be lapuko atgaunu.

Tai nėra gėdingas bejėgiškumas negalėti pačiam išsispręsti savo vidinės problemos. Sugebėti pripažinti tai, kad man reikia pagabos ir eiti jos pasiimt ten, kur ją galime gauti – tai juk tas pats, kaip nuspręsti, kelnes atsilenksiu pats ar nešiu į siuvyklą. Lygiai tiek pat paprasta.

Tik žymiai labiau galinga nei turėti atlenktas kelnes rankose. Nepriklausomai nuo to, kieno rankos jas atlenkė.

Požiūris į psichologus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s