Ar narcizų aukos suvokia, kad jos aukos?

Šitą klausimą gavau iš skaitytojos prie mano įrašo “Pažiūrėk, kiek aš padariau dėl tavęs?!“. Šiandien atsakinėju į pirmą jos klausimą: “Ar narcizų aukos suvokia, kad jos aukos?“.

Ir taip, ir ne. Aš,pavyzdžiui, daug daug metų nesuvokiau, kad esu narcizo auka. Blogis yra toks, kad nesuvokus pirmojo narcizo narsicizmo ir jo poveikio mano asmenybės raidai ir charakteriui, po to susidarė galimybės ir kitiems narcizams atsirasti mano gyvenime.

Taip savo gyvenime esu turėjusi labai artimus ryšius su trimis narcizais, deja. Ir tik tada, kai visiškai sugriuvo mano gyvenimas, tiesiog į šipulius, o kas svarbiausia, kartu griuvo tarsi ir gyvenimo pagrindai, tai privertė mane plačiau atmerkt akis ir suvokti, kasgi čia įvyko, kas čia dedas, atpažinti narcizus, įvardinti sau, o tada jau įvardinti ir savo problemas, kurios leido jiems veistis mano gyvenime.

Iliustracija iš Wickimedia Commons

Taip kad labai labai daug metų buvau ištisai po vieno ar kito narcizo įtaka ir to nesupratau. Todėl atsakymas ir taip, ir ne.

Beje, dabar esu pridavusi straipsnį į žurnalą “Psichologija Tau“, tikiuosi, kad jį patvirtins ir jis pasirodys, jame yra plačiau apie narcizų aukas, kas jas suformuoja, iki kada jos nesuvokia narcizo, kada praregi ir visa išsivadavimo iš tokios dinamikos metodika. Kadangi ilgą straipsnį apie tai jau parašiau, jei norit padidinti šansus, kad straipsnis būtų išspausdintas, galit net emailą į redakciją brūkštelt, dar sukalbėkit kokį poterį, kad jį į žurnalą įdėtų ir nuo kito mėnesio pradžios eikit ieškot naujo numerio.

Tada man nebereikės visko rašyti iš naujo. Pasakysiu tik tiek, kad kol nežinojau nei apie narcizus mano gyvenime, tol nežinojau ir to, kad esu auka. Kad ja buvau, tai žinoma! Kentėjau ir tiek, nesuprasdama, kur čia šuo pakastas. Ieškojau laimės kaip ir visi žmonės, prabangiuose pirkiniuose, karjeroje, meilėje, kelionėse ir visur kitur. Buvau auka, bet to nežinojau, kentėjau sau ir tiek. Buvau nesąmoninga auka. Beje, manau, kad auka ir yra tol auka, kol ji yra nesusivokusi.

Kaip visada, susivokimas ir sąmoningas savo sitacijos įvardijimas jis nebeleidžia būti auka. Nes kai suvoki, kaip pats elgiesi, kad ja taptum ir ja būtum, tai arba nusprendi taip nebesielgti, jeigu tai kėlė kančias, arba lieki toje rolėje, bet jau sąmoningai, t.y. neši išdidžiai aukos karūną.

Bet žmonės, nešantys aukos karūną vis tiktai yra priklausomi nuo aukos rolės, tai yra jų pasirinkimas būti aukomis. Nes buvimas auka labai jiems apsimoka. O narcizui tokia situacija irgi yra gerai – jam nereikalingas susivokęs, savo vertę žinantis žmogus. Jam ir reikalinga asmenybė su trūkumais, nepasitikinti savimi, nes harmoningas asmuo tiesiog negalės būti su narcizu. Todėl narcizai skatins aukos nepasitikėjimą savimi, nesavarankiškumą, izoliaciją nuo visuomenės bei socialinių ryšių.

Kuo labiau nesusivokusi auka, tuo jiems geriau. Tačiau ateina laikas, kai kažkas atsitinka, ir valktis nukrenta nuo akių. Dažniausiai taip atsitinka ne dėl sąmoningo aukos sprendimo, o kai gyvenimas pasisuka visiškai nebevaldoma kryptimi, kai atsitinka kažkas baisaus ir nebesuvokiamo, kai gyvenimas išsprogdina vidines mūsų sistemas ir supratimą, iš ko susideda gyvenimas ir “kaip turi būti“. Trumpai tariant, kai ištinka rimta krizė. Taip, deja, atsitiko ir man. Negaliu labai didžiuotis sąmoningu sprendimu. Bet galiu didžiuotis sprendimu suvokti, kas atsitiko ir išmokti svarbią gyvenimo pamoką. Ir atvert akis kitiems, kam jau atėjo laikas irgi valkčiai nuo akių nukristi.

Man tas valktis nukrito nei staigia, nei lėtai. Leiskite paaiškinti. Tai, kad aš kentėjau su narcizų keliamais padariniais ilgus metus ir dešimtmečius, tai atrodo, kad valktis nukrito staiga ir susivokimas atėjo greitai. Vistik tai tęsėsi kelis mėnesius. Pamenu, netgi kai apsimiegojus vėlai vakare perskaičiau pirmąjį straipsnį, po to jį pamiršau gal keliems mėnesiams, gal savaitėms. Bet narcizo keliami didelio skausmo ciklai privertė grįžti ir gilintis. Per kelias savaites supratau, kas per paukštis narcizas. Tada žvilgsnis pamažu nuo jo krypo į save, ir toliau kilo klausimai, ką daryti, kad tai nebepasikartotų? Tai tęsėsi dar kelis mėnesius ir tebesitęsia, tik jau daugiau praktikuojuosi nei skaitau teoriją, nors labai nenutolstu ir nuo jos. Tiesiog mokausi gyventi taip, kad narcizai klykdami bėgtų nuo manęs į visas keturias pasaulio šalis.

Taip nejučia atsakiau ir į dar vieną tos pačios skaitytojos klausimą, ar teko asmeniškai susidurti su narcizais. Dabar kai pamąstau, tai visą ligšiolinį gyvenimą su kelių metų išimtimi, mano santykiai su šiuo tipažu buvo, deja, itin artimi.

Nuo rodymo pirštais atsiribosiu, nes tie žmonės yra gyvi. Tad jei norės, atsišauks patys. Parašiau ir juokinga, aišku, kad jie neprisipažins. Tai ne tokios asmnybės stilius. Narcizas prisipažins tik tokiame kontekste, kur būti narcizas yra šaunuolis ir sektinas pavyzdys.

Bet va mano pateikiami pavyzdžiai praktiškai visi be išimties yra iš gyvenimo, iš narcizų, kuriuos, deja, teko laimė ir nelaimė pažinti.

Ar narcizų aukos suvokia, kad jos aukos?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s