Ar narcizas suvokia savo problemas?

Da vienas klausimas, kurį uždavė skaitytoja po mano įrašu “Pažiūrėk, kiek dėl tavęs padariau?!“. Tiksliai jos klausimas skamba taip – ar narcizas kada nors gyvenime suvokia savo problemas?

Narcizo asmenybė yra iš esmės netikras aš, kurį galima apibūdinti taip: “aš esu nuostabus ir puikesnis nei visi kiti“. Kodėl išsivysto būtent tokia asmenybės struktūra, ir kodėl tai nėra tikrasis narcizo aš, apie tai rašiau 2014 m. kovo – balandžio mėnesio žurnalo Psichologija Tau numeryje.

Nepriklausomai nuo to, kad narcizo AŠ yra netikras, narcizas galvoja, kad tai yra pats tikriausias jis – nuostabiausias, puikiausias, geriausias, šauniausias, protingiausias, gražiausias ir t.t. ir pan. Esmė tokia, kad jis tikrojo savo aš pats nepažįsta, seniai nieko apie nėra girdėjęs ir jam jo nereikia. Juk jis turi netikrą aš, kuris yra pakankamai blizgus, todėl jis narcizui ir patinka.

Todėl narcizas ir demonstruoja grožėjimąsi savo nuostabybe, tiek pats prieš save, tiek prieš kitus.

Todėl dažniausiai narcizas tikrai nemato savo problemos ir jos nesupranta. O kasgi gali būti su pačiu protingiausiu, gražiausiu, nuostabiausiu? Vienintelis blogis, narcizo nuomone, yra visų kitų žmonių kvailumas, kurie yra per kvaili, per akli ir per buki įvertinti, kokia laimė jiems gyvenime teko pažinoti tokį nuostabų ir iškilų žmogų kaip narcizas.

Narcizo nuomone, tai yra tikra visų tų vargšų žmonių tragedija, kad jie tokie nesusivokę ir neįvertina jo teikiamos naudos jiems. Nes narcizui nuoširdžiai atrodo, kad vien jo buvimas netoliese, visiems aplinkiniams nušviečia kelią nepakartojama šviesa…. Jis iš tiesų nuoširdžiai taip mano!

Jeigu iškyla koks nors konfliktas, o jų narcizo gyvenime yra nemažai, narcizas yra šventai įsitikinęs, kad kiti žmonės yra problematiški, ir jie yra problemų priežastis. Jam gali būti pikta ant jų, jų gaila ar panašiai, bet narcizas paprastai niekada nepagalvos, kad konflikto sukėlėjas gali būti jis pats.

Be to, narcizas nejaučia empatijos, jis negali įsijausti į kitų žmonių situaciją. Ši funkcija jame tiesiog neveikia. Todėl narcizas, pats manipuliuodamas žmonėmis, irgi mano, kad visi kiti, pvz. verkdami, ar pateikdami kaltinimus jam, iš tiesų tik manipiliuoja ir siekia sau naudos. Todėl jis rimtai į tai nežiūri. Jis arba atsikerta dar tvirčiau į kaltinimus, arba suverčia tai atgal ant to paties žmogaus. Žodžiu, narcizams atrodo, kad visi kiti turi problemų, tik ne jie. Beje, jiems tai atrodo labai nuoširdžiai.

Taip yra todėl, kad visa narcisistinės asmenybės struktūra yra pagrįsta įsitikinimu “aš nuostabus“. Ne aš normalus, o nuostabus, aš tobulas. Nuostabume ir tobulume netelpa jokie trūkumai. Todėl narcizas nesugeba priimti jokios kritikos, o tuo labiau iš tiesų susimąstyti, kad su juo kažkas ne taip. Nes variantas, kad ir jis pats gali būti kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, į narcizo galvą tiesiog netelpa. Ten nenumatyta vieta tokiai minčiai. Jei narcizas pripažintų, kad jis irgi nėra tobulas, kad jis yra tiesiog normalus žmogus, sugriūtų visa jo koncepcija apie save, visas netvarus kortų namelis, kurį narcizas yra pastatęs save apibūdinti. O ten ten telpa tik žodiai, kurie baigiasi galūne “-iausias“.

Friðrik Bragi Dýrfjörð autoportretas. Jis pripažįsta esantis oficialiai diagnozuotas narcizas, turintis asmenybės sutrikimą. Iš Wickimedia Commons.

Jei žmogus suklydo, kažką padarė netaip, tai jis tiesiog yra normalus žmogus. O narcizui normalūs žmonės yra kvailiai. Todėl jis nei už ką nepastatys savęs į vieną liniją su visais tais, kuriuos jis niekina.

Nors literatūroje pasigirsta psichoterapeutų nuomonių, kad narsicizmas yra pagydomas, sutvarkomas, visgi narcizai keičiasi retai. Nes jie tiesiog negali suprasti, kodėl jie turėtų keistis?!

Atvestas į terapiją sutuoktinės ar panašiai, narcizas laiko asmeninės garbės reikalu “suvaryti“ psichoterapeutą, kad šis atsisakytų su juo užsiimti. Arba dar paprasčiau – narcizas pareiškia, kad toks eilinis paprastas žmogus kaip terapeutas neturi šansų suprasti jo didybės ir yra nevertas, kad prisiliestų prie pono narcizo, t.y. nevertas jo konsultuoti. Tai yra emocinės gynybos taktikos, kuriomis narcizas saugo savo trapų ego.

Kita vertus, per savo gyvenimą narcizas yra tikrai sukėlęs labai daug skausmo, pažeminęs, emociškai išnaudojęs artimiausius jį mylėjusius žmones. Tiek savo pridarytos žalos būtų sunku suvokti ir priimti netgi šiaip normaliai kritiką savo adresu priimančiam žmogui. Turint omeny, kad narcizas apskritai negali apie save pripažinti net menkiausio trūkumo, toks kiekis neigiamos informacijos apie save, išsprogdintų narcizo vidinę emocinę sistemą. Žinoma, kad psichika tai nujaučia ir jį sėkmingai saugo nuo jam galbūt sunkiai pakeliamų išgyvenimų.

Psicholologiniai gynybiniai mechanizmai, susiformavę anstyvoje vaikystėje veikia patikimai. Todėl retas narcizas iš tiesų atsiduria situacijoje, kurioje suvokia savo tikrąjį vaidmenį ir pradeda susipažinti su tikruoju savimi.

Jei įtariate, kad svarbus Jūsų gyvenimo žmogus yra narcizas ar turi panašių asmenybės bruožų, tuomet duokite žinoti žurnalo Psichologija Tau redakcijai, kad norėtumėt, kad jie išspausdintų mano paruoštą straipsnį apie tai, ką daryti ir kaip elgtis narcizų partneriams. Straipsnį redakcijai jau pridaviau, ir galbūt Jūsų atsiliepimai padės redakcijai priimti sprendimą jį patvirtinti ir išspausdinti.

Ar narcizas suvokia savo problemas?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s