Narcizas. Mitai ir legendos

Print-screen´as iš Ziniuradijas.lt mobilios versijos
Print-screen´as iš Ziniuradijas.lt mobilios versijos

Viešumoje vis dažniau linksniuojamas žodis narcizas prikišamai rodo, kaip dažnai jis suvokiamas neteisingai.

Vakar po straipsniu apie meilę sau pastebėjau tokį komentarą: “Narcisizmą moterikė propaguoja?..“.

Meilė sau neturi absoliučiai nieko bendro su narsicizmu. Atvirkščiai, meilė sau yra toliausiame taške nuo narsicizmo. Taip radikaliai neteisingai dažnai visuomenėje suvokiamas narsicizmas. Jeigu neskaitėte 2015 m. kovo-balandžio mėn. Psichologija Tau žurnale spausdinto straipsnio, rekomenduoju paskaityti – ten išaiškinta, kas toks per žvėris narsicizmas. O čia leiskite man man paaiškinti dar detaliau, kodėl.

Narcizas demonstruoja, koks jis nuostabiausias iš visų, iškiliausias, šauniausias, protingiausias, puikiausias ir t.t. ir pan. Tai yra rolė, kurią jis vaidina. Pirmiausia prieš save. Tačiau rolės demonstravimas yra nukreiptas į kitus žmones. Narcizui yra būtina, kad kiti žmonės apie jį manytų, kad jis yra šauniausias ir nuostabiausias. Tada iš kitų žmonių girdimi aikčiojimai yra faktai, kurie jį patį verčia tikėti savo nuostabumo legenda.

Šis visas mechanizmas, žaidimas, kuris narcizui yra visai ne žaidimas, jam yra būtinas būtent todėl, kad narcizui trūksta meilės sau. Iš tiesų narcizas yra atstūmęs patį save, jis savęs tikrojo nepažįsta, nenori pažinti ir netgi bijo. Jis savęs net negali mylėti, nes yra save atstūmęs. Ir atstumia save taip pat todėl, kad savęs nemyli.

Pirmiausia, ką turi padaryti save mylintis žmogus – tai priimti save tokį, koks esi. Narcizas nenori į save net žvilgterėti. Jis kupinas spengiančios vidinės baimės, kad pamatys kažką baisaus ir to nepakels. Jausmas, kurį narcizas jaučia sau, iš tiesų artimesnis pasibjaurėjimui, nekentimui. Todėl jis bijo susidurti tiek su savimi, tiek su savo jausmais. Tai verčia jį gyventi neigiant save, nepažįstant, nepripažįstant ir nemylint savęs.

Narsicizmas su meile sau dažnai painiojamas todėl, kad narcizas savo elgesiu tarsi provokuoja: “parodyk man, kaip manim žaviesi!“. Tuomet narcizo apsvaigintas žmogus jam sako: “koks tu nuostabus, tu nepakartojamas“. Tai yra žodžiai, kuriuos normaliomis sąlygomis mes sakome žmonėms, kuriuos mylime.

Atviri, klasikiniai narcizai visiškai nepasikuklina ir tiesiai šviesiai pavaryti tokių tekstų apie save: “aš pats geriausias visoj įstaigoj“, “daugiau niekas taip nesugebėtų“, “aš pats protingiausias visoj klasėj“ ir t.t. ir pan. Iš esmės nieko blogo, jeigu žmogus taip sako, ir kai tai yra realybė. Tačiau narcizo atveju tai nebūtinai yra realybė. Tai gali būti gana toli nuo realybės, tačiau tai yra pasaka, kurią narcizas turi sau sekti tam, kad ja patikėtų kiti, o po to ir jis pats.

Žmogus, kuris iš tiesų save myli, jam žymiai mažiau reiškia faktas, ar jis protingiausias klasėje ar ne, ar jis geriausias įmonės darbuotojas, ar ne. Jis tiesiog save myli. Meilė sau yra tyli,  ji netrimituojama. Ji nedemonstruojama, ji tiesiog yra. To žmogaus viduje, kuris save myli.

Jis save myli, kai jis geriausias. Bet lygiai taip pat myli ir kai jam nepasisekė. Be to, save mylinčiam žmogui yra žymiai mažiau svarbus kitų vertinimas. Ar kiti irgi patikėjo pasakėle apie mano išskirtinumą. Iš tiesų visiškai vidutinis asmuo pagal bet kokius kriterijus, išvaizdą, pajamas, intelekto koeficientą, pasiekimus darbe gali save mylėti. O narcizui būtini pasiekimai, auksiniai medaliai, skambūs pareigų pavadinimai, VIPinės vietos arenoje, naujausio modelio automobilis ir aplinkinių aikčiojimai, kad jis trumpam jaustųsi kažko vertas. Nes iš tiesų mylėt savęs jis net nemoka…

Paveiksliukas iš Facebook
Paveiksliukas iš Facebook

Dar vienas plačiai paplitęs mitas apie narcizus yra tas, kad narcizai – tai žmonės, kurie kas 5 minutes deda selfius į Facebook’ą. Taip, kai kurie žmonės, kurie dažnai kelia savo nuotraukas į socialinius tinklus, gali turėti narcizo savybių. Tačiau nebūtinai. Ir vien tik pats nuotraukų kėlimo faktas dar tikrai nėra tai, kas garantuotai pasako, ar žmogus turi narsicistinių bruožų. Taip, yra narcizų, kurie taip elgiasi, tačiau aš pažįstu ne vieną narsicistinių savybių turintį asmenį, kurie Facebook’u net nesinaudoja. Arba naudojasi, bet labai ribotai, ir ten nepamatysi nei vienos jo nuotraukos. Tad tai yra toks paviršutinis vertinimas, kad jis yra labiau klaidingas nei turintis kažką bendro su teisybe.

Nes kitaip reiktų manyti, kad nuo tada, kai atsirado Facebook’as, visi žmonės, kurie daro selfius ir ten kelia, staiga tapo narcizais. Narcizu netampama dėl tokių išorinių aplinkybių, kaip Facebook’o atsiradimas. Tai yra tik platoforma, tik tam tikra forma, kurie narsicizmas gali reišktis. Narsicizmas formuojasi asmenybės viduje, o ne išorėje. Tie, kurie įgijo narcizo savybių prieš Facebook’ą, tie patys jį gali naudoti joms pasireikšti. Bet nebūtinai. Facebook’o atsiradimas narcizų skaičių vargiai ar padidino, tik palengvino jų reiškimąsi vienu būdu tais atvejais, kai toks reiškimosi būdas jiems buvo priimtinas. Žodžiu, tai turi labai mažai ką bendro. O kas tapo narcizu prieš Facebook’ą, juo ir liko. O kas nebuvo, tas ir nėra, net ir tuomet, kai atsirado Facebook’as.

Dar viena legenda – tai teiginys “pastaruoju metu tiesiog narsicizmo epidemija“. Tokie teiginiai yra pagrįsti ne kuo kitu, o kitais tokiais pačiais mitais, kaip kad selfių rodiklis. Kadangi Facebook’o atsiradimas nesukelia narcizų bumo, tai ir epidemija taip lengvai dėl palyginus menkos priežasties nekyla. Žinoma, su amerikietiškojo stiliaus kultūros plitimu į kitas kultūras, kur gerai vertinamos išoriškai demonstruojamos žmogaus savybės, tokios kaip asmenybės ryškumas, individualumas, konkurencingumas ir t.t., tai sudaro kiek geresnes sąlygas narsicizmui plisti. Bet tikrosios narsicizmo priežastys, kaip kad rašiau aukščiau minėtame straipsnyje, iš tiesų yra apleistumas ankstyvoje vaikystėje. Tai yra vaikystės trauma, kurios šalutinis efektas yra narcizo charakterio susiformavimas.

P.S. Nepykite, kad kartojuosi. Jeigu Jus domina narsicizmo tema, vadinasi, yra šansų, kad turite reikalų su narcizais. Aš esu paruošusi straipsnį tema kaip tvarkytis su jais narcizų artimiesiems. Kol negavau patvirtinimo iš redakcios, siūlau Jums parašyti jiems email’ą, kad tema jus domina ir taip padidinti šansus, kad straipsnis bus išspausdintas. Ačiū jums, kad mane skaitote.

Narcizas. Mitai ir legendos

Vienas komentaras “Narcizas. Mitai ir legendos

  1. DanguoleP2019 sako:

    Aciu uz straipsni, atpazystu beveik visus bruozus ir traumas, nes uzaugau narcizo seimoje. Taip pat artimame savo rate zinau 5 stiprius narcizus. Taip pat darbe 2. Ir tikrai zinau vimdanti jausma, kai zinau, kad teks su jais bendrauti rytoj darbe, ar per seimos sventes, ar susitikus kur nors viesai. Visom jegom vengiu ir atsiriboju. Tokiu straipsniu ir geros analizes butinai reikia. Ir vyrams, ir moterims. Aciu autorei ir redakcijai, ir lauksiu nauju straipsniu.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s