Ar narcizas supranta, ką jis daro savo aukoms?

Kiek stebiu, yra dvi ryškiai matomos pozicijos ir, mano nuomone, jos abi klaidingos.

Pirmas, aiškiai ir garsiai išsakomas variantas yra narcizų demonizavimas. Kad jie viską žino, viską supranta, puikiai suvokia, ką daro, ir daro tai tikslingai. Ši pozicija išsakoma garsiai, aršiai ir dažnai. Ją dažnai išsako ir terapeutai, ir aukos, susivokusios, ką su jomis darė visus tuos metus narcizai, ir kokį poveikį tai turėjo jų gyvenimui.

Antras, tai kai narsicistinio išnaudojimo auka dar yra neigimo stadijoje ir nėra pajėgi pripažinti, kad tai, ką su ja nuolatos daro žmogus, kuris turėtų būti jos didžiausia atrama, paguoda, meilė, artumo įsikūnijimas ir t.t. Tuomet auka, nenorėdama matyti tikrojo savo skriaudiko veido, randa jam visokių pasiteisinimų, kodėl jis būtent šiandien taip negerai pasielgė. Turbūt jam buvo bloga diena darbe, turbūt jis ne ta koja iš lovos išlipo, turbūt aš pati ne iki galo pasistengiau pasirūpinti jo geresne savijauta ir t.t. ir pan. Pagrindinis sakinys, slypintis aukos pasąmonėje yra šis: “Tai yra neįmanoma, kad jis būtų toks blogas“. Auka tiki, kad kiekvienas blogas pasielgimas su ja yra išimtis. Net kai tos išimtys įvyksta kasdien ir tęsiasi dešimtmečius. Auka gyvena neigimu ir tuščia viltimi, kad narcizas vieną dieną pasikeis. Apie tai kalbama nedaug, nebent kai nagrinėjama pačių emocinio smurto aukų psichologija, bet ne prie narcisų temos. Ši pozicija yra iškreipta realybė, ir tokia ji atrodo tik pačioms aukoms. Tačiau trečiam žmogui gali būti akivaizdu, kad su ja elgiamasi neteisingai. Todėl šito čia toliau nenagrinėsiu. Tai yra saviapgaulės versija.

Vis tiktai su pirmu teiginiu, kad narcizai visiškai žino ką daro, kaip kokie tikri nusikaltėliai iš kriminalinės laidos per TV išsigalanda savo, tiesa, tik emocinį peilį, ir eina daryti suplanuoto nusikaltimo, t.y. iš aukos visiškai išsiurbti pasitikėjimą savimi, gyvybingumą, atkirsti ją nuo išorinio pasaulio ir t.t. ir pan., irgi nenoriu sutikti.

Įdomiausia tai, kad ilgalaikiai santykiai su narcisu būtent ir turi tokį efektą aukai: jokių kitų santykių, tuštumos jausmas viduje, bejėgiškumas, absoliutus paklusnumas, nuolatinis silpnumas ir negebėjimas tvarkytis su gyvenimo užduotimis, negebėjimas išsakyti savo nuomonės ir pozicijos, nuolatinis veikimas prieš savo valią ir t.t. ir pan. Galima įsivaizduoti, kaip žmogus jaučiasi.

Vis tiktai šiame fone aš drįstu teigti, kad narcizas tik iš dalies suvokia, ką jis daro.

Grubiai tariant, narcizas suvokia konkrečius veiksmus, kuriuos jis daro ar ketina daryti. Nes nemažai veiksmų narcizai atlieka ne spontaniškai, o planuotai. Pvz. nepamiršta “skriaudos“ ir užpuola savo “skriaudiką“ pritykoję iš pasalų, kad jį sunaikintų.

Vistik ko narcizas nesuvokia – tai ilgalaikio ir nuolatinio savo elgesio poveikio žmonėms, kurie yra šalia jo. Labiausiai tai, žinoma, gyvenimo partneriui ir vaikams, kurie gyvena kartu. Taip pat gali būti ilgalaikiai darbo arba giminystės ryšiai, pvz. tetos, dėdės, pusbroliai ir pan., kurie gyvena arti arba palaiko nuolatinius ryšius.

Narcizas yra pajėgus ir netgi labai talentingas kurpti savo taktikas, kaip jis ką parklupdys ant kelių emociškai, kaip jis sutramdys, pastatys į vietą, privers blogai apie save jaustis ir t.t. ir pan., tačiau narcizas yra nepajėgus suvokti, kokį neigiamą poveikį jo taktikos padarys jo aukų psichikoje, asmenybės struktūroje, iki kokių būsenų prives toks emocinis smurtas ilgame laikotarpyje.

Taip yra dėl trijų priežasčių:

1) narcizas rūpinasi tik savimi. Visos jo mintys, veiksmai ir pan., yra sutelkti tik ties vienu centru – savimi. Jis visuomet mąsto tik apie save. Jis suvokia tik kitų žmonių poveikį sau, ir todėl jam atrodo teisinga jiems keršyti. Apie kitus žmones narcizas tiesiog niekada negalvoja!

16910671627_f58602b650_k

2) narcizas pats sau nuolatos kuria pasakėlę, koks jis nuostabus. Tad jis nuoširdžiai tiki, kad ką jis bedarytų, kokie būtų beluošinantys kitą žmogų jo veiksmai, jis yra įsitikinęs, kad bendroje sumoje, t.y. ilgame laikotarpyje tam žmogui yra didelė nauda būti šalia jo. Kad jis turėtų likti dėkingas už visą tą gėrį, kurį jis patyrė narcizo dėka. Deja, čia ne sarkazmas.

3) narcizas nesuvokia kitų žmonių kaip žmonių. Kaip esu rašiusi anksčiau, narcizas kitus žmones suvokia labiau kaip daiktus ar kaip savo kūno dalis, kurie yra skirti jo poreikiams tenkinti. Esant tokiam suvokimui, jam į galvą nešauna susimąstyti, kad gal šiuo metu tas žmogaus pavidalo daiktas kažkaip kenčia nuo jo elgesio, ir kad galbūt tai jam ilgainiui turės didelių neigiamų pasekmių.

Narcizas, žinoma, mato, kad žmogus verkia, galbūt yra blogos nuotaikos, ir netgi gali suvokti, kad tai yra jo dabartinio elgesio pasekmė. Tačiau kadangi jis norėjo savo taikinį paveikti, tai jis tai suvokia labiau kaip savo kątik pasiektą pergalę – juk jis ir norėjo pasiekti kažkokio efekto!

Todėl tikrai taip, kad narcizas turi blogą poveikį savo aukoms, ypač jei emocinis smurtas yra ilgalaikis ir pasikartojantis, ir taip, narcizas suvokia, ką konkrečiai jis šiuo momentu daro. Tačiau jis nesuvokia, nemato, nenori pripažinti ir iš visų jėgų vengia atsakomybės už aukos suluošinimą, nors tai akivaizdžiai jo darbas!

Narcizo vidiniai gynybiniai mechanizmai verčia jį elgtis būtent taip, kaip jis elgasi. Ir būtent tie patys vidiniai gynybiniai mechanizmai verčia jį vengti pripažinti atsakomybės už savo veiksmų rezultatus.

Ar narcizas supranta, ką jis daro savo aukoms?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s