Ar manipuliacija yra nekaltas reiškinys?

Po to, kai paskelbiau savo analizę apie Bronislovo Burgio kalbos įrašą, komentaruose kilo pasvarstymų – ar tikrai blogai jis darė? O kas čia tokio blogo manipuliacija? Juk visi manipuliuoja!  O kas nemoka manipuliuoti, tas pavydi tiems, kas moka, ar ne?

Arba, jis padarė tiek gero, kam žlugdyti jį dėl vieno insidento su nepaklusnia mergiote?

Teisingai, tam tikro lygio manipuliacija yra dažnas kasdienybės reiškinys. Ji naudojama daugelyje gyvenimo situacijų. Mama sako vaikui: susirink žaislus, tada galėti pažaisti žaidimų konsole! Manipuliacija? Galbūt, šiek tiek.

Tarptautinė pop žvaigždė Siemens arenoj Vilniuj pasakys: “Labas vakaras, Vilnius!“ ir po koncerto: “ačiū!“, visi klausytojai ir susilydys. Manipuliacija? Beveik akivaizdi. O jeigu dar po koncerto pasakys “jūs buvote pati šilčiausia publika mano gyvenime“ jau yra atvira manipuliacija, nes taip sako po kiekvieno koncerto. Tai tiesiog yra frazė, kuri paveikia klausytojų emocijas ir jie išeina patyrę kažką ryškesnio, negu jei nebūtų tos frazės. Tokie labiau sujaudinti.

Taip galima vardinti ir vardinti.

Tad kas čia blogo toje manipuliacijoje, kurią savo kalba darė B. Burgis? Taigi visi manipuliuoja! Visų pirma, apsibrėžkime, kas yra manipuliacija. Manipuliacija tai yra įtakos darymas, kad žmogus pakeistų savo mąstymą arba elgesį į tokį, kokio siekia manipuliuotojas.

Paveiksliukas iš Wickimedia Commons

Taigi, atrodo, kad tą patį daro mama su vaiku, atlikėja su klausytojais ir buvęs direktorius su gimnaziste. Vistik esminis skirtumas, kuris skiria pirmus du pavyzdžius nuo pastarojo yra tas, kad pirmieji du atvejai nesukelia žalos tam žmogui, kuriuo yra manipuliuojama.

Na taip, vaikas be pažado nenorės tvarkytis, natūralu. Tačiau toks mamos pasiūlymas jį išmokys susitvarkyti kambarį. Nors tvarkytis vaikas turės prisiversti, tačiau greičiausiai susitvarkęs jausis netgi išdidus, kad jam pavyko! Žodžiu, tiek ilgainiui, tiek trumpu laiku jam nėra žalos. Jis greičiausiai jausis tik geriau ir tai turės teigiamą įtaką jam paaugus, t.y. ilgame laikotarpyje.

Lygiai taip pat su koncertu. Taip, visi supranta, kad čia tik taip pasakė, nes visur tą patį sako. Na, bet malonu ir viskas. Žmonės pareis namo pasisėmę gerų emocijų, pasakos draugams, ir galbūt gana ilgai su malonumu prisimins tą patirtį. Vėlgi, nėra žalos nei trumpalaikiu, nei ilgu laikotarpiu.

Tuo tarpu garsiai skambančiu atveju ko siekė tuometinis direktorius savo prakalba? Jis siekė paveikti tėvus, paveikti tai, kaip jie mato situaciją, paveikti tai, kaip jie mato dukters padėti situacijoje ir perspektyvoje toje gimnazijoje, ir kaip tėvai galvoja apie save bei savo dukrą. Tas vidinės realybės keitimo poveikis buvo daromas su vieninteliu tikslu – tam, kad tėvai persigalvotų kelti klausimą dėl direktoriaus sprendimo pašalinti jų dukrą iš gimnazijos.

Įsivaizduokime, kad viskas, ką pasakė tuometinis direktorius savo mokinės tėvams, ėmė ir 100% įlindo į jų bei jų veiko galvas. Koks rezultatas:

1) trumpalaikis – tėvai iš tiesų grįžę namo pasako: dukrele, tu iš gimnazijos išeini. Prisidirbai ir išeini.

2) ilgalaikis:

a) dukra mano, kad autoritetingas pareigas užimantis asmuo turi teisę taip kalbėti, ir tai yra normalu, tai reikia priimti ir nekelti klausimo. Todėl ateityje bet kas, kas užims jos gyvenime autoriteto vietą: vyras, uošvis, viršininkas, policininkas ir t.t. galės su ja bendrauti grasindamas, žemindamas, baugindamas ir trypdamas jos vertę.

b) tėvai mano, kad yra visiškai niekam tikę tėvai – dukra jiems primelavo, jie nesugebėjo jos auklėti ir auginti taip, kad ji būtų gerbiama visuomenės narė. Visi tėvai geresni, žino ką daro, o jie patys kalti, kad jų vaikas toks problematiškas, kad reikia net išmesti iš mokyklos, jie nieko neišmano, tik sukelia problemas gimnazijai. Ir jeigu jie dabar to nepripažins, kokie nevykę yra tėvai, tai jų dukrai bus tik dar blogiau – jie padarys dar vieną neteisingą sprendimą, kuris tik pavirtins, kokie jie nevykėliai kaip tėvai, ir gimnazija taps pragaru jų dukrai.

Tam, kad įvyktų pirmas, trumpalaikis punktas, turi įvykti antras, ilgalaikis punktas – t.y. turi suveikti direktoriaus taikyti metodai. Žodžiu, žmonės turi pakeisti mąstymą apie save, t.y. patys patikėti savo bei savo vaiko menkavertiškumu, neabejotinu klaidingumu vien tam, kad nekeltų tolimesnių problemų vienam žmogui.

Mano asmenine nuomone, toks ilgalaikis neigiamas poveikis yra per didelė žala, ir ta žala nepateisina trumpalaikių tikslų. Tuo labiau, kaip minėjau anksčiau, tuometinis direktorius tikrai turėjo visas teisines poveikio priemones pasiekti savo sprendimo administraciniu keliu nepanaudojant emocinio smurto.

Todėl manipuliacija, sukelianti žalą, yra emocinis smurtas.

Tai nereiškia, kad dabar visi turi prikalti buvusį direktorių prie sienos ir nutarti: “vistik jis buvo blogietis“, o visa tai, ką jis padarė kaip pedagogas, nurašyti. Aš su jo pedagoginiais pasiekimais nebuvau susidūrusi asmeniškai. Tačiau kadangi yra ir moksleivių, ir mokytojų, ir kitų tėvų, kurie karštai palaiko jo pusę, tikiu, kad kūrė ir palaikė garbingą, prestižinę mokymosi įstaigą, prižiūrėjo jos moralę ir kad daugybė joje besimokiusių vaikų gavo puikų išsilavinimą, kurį panaudos sėkmingai tolimesnei savo karjerai.

Tačiau tai nereiškia, kad dėl konkretaus žmogaus didelių pasiekimų jam yra leistina bauginti, grasinti ir kitaip neigiamai veikti žmones siekiant savo tikslo. Tikslas ne visada pateisina priemones.

Todėl “tu arba už Birgį arba prieš jį!“ yra juodai balto mąstymo pavyzdys. Arba už, tada tarsi jam viskas galima, arba prieš, tada tu nepripažįsti jo viso gyvenimo darbų. Tiesa yra kažkur per vidurį – taip, jis turbūt yra iškilus pedagogas, daug nuveikęs Lietuvos ir jos jaunimo labui. Tačiau tai nepateisina tų priemonių, kuriomis jis siekė laimėti šioje konkrečioje jam nepatogioje situacijoje.

Ir dar toks klausimas – įdomu, ar nėra daugiau aukų, kurios patyrė tą patį, kaip minėta mergina ir jos tėvai? Keliu tą klausimą todėl, kad manipuliacijos lygis yra aukštas, tokio lygio nepasieksi per tris kartus savo gyvenime. Tai reikia nuolatos praktikuoti ir būti gerai įvaldžius. Jeigu prabiltų visi žmonės, ant kurių nors sykį savo gyvenime buvęs direktorius praktikavo savo įgūdžius, ar tada vis dar matytume jį kaip iškilų pedagogą, daug nuveikusį Lietuvai?

Ar manipuliacija yra nekaltas reiškinys?

24 komentarai “Ar manipuliacija yra nekaltas reiškinys?

  1. Džiuvėsėlė sako:

    Gerbiama psichologe, kaip Jūs manote, ar tokiam asmenybės charakterio susiformavimui, gali turėti įtakos ankstyvesnio gyvenimo raida?
    Kiek žinau, Burgio buvo sunki vaikystė- 5 metai tremties, alkis, beržo tošies valgymas vietoj kramtomos gumos.
    Paauglystėje, sunkus darbas kolchoze. Žemas ūgis, dėl ko jaunuolis kompleksavo, kad negali pašokdinti aukštesnės panos,…ir t.t., ir t.t.
    Kiek tai galėjo nulemti vaikino charakterį?
    Ačiū už atsakymą.

    Patinka

  2. Nebūtinas sako:

    Įsivaizduokime, kad tuometinis direktorius savo mokinės tėvams nepasakė nieko panašaus ir nedarė nieko. Jis suprato, kad mergina gali išeiti tik savo noru, bet ji nenori ir jis apie įvykį nutyli. Faktą apie rūkymą žino visi, apie taisykles – taip pat visi. Koks rezultatas:

    1) trumpalaikis – visi gimnazijos mokiniai iš karto pagauna mintį, kad gali nesilaikyti jokių taisyklių ir atviru tekstu tyčiotis iš mokytojų, mokyklos, bet kokios nusistovėjusios rašytinės ar nerašytinės tvarkos. Jie turi teises norėti ir jų teisės absoliučios.
    2) ilgalaikis:

    a) dukra mano, kad ji yra autoritetingas asmuo vien todėl, kad ji gimė, ji turi teisę taip kalbėti, ir tai yra normalu, tai visi ją turi aukštinti, pamiršti žodžio “negalima reikšmę“ bei net nebandyti riboti jos norų. Todėl ateityje bet kas, kas pamėgins užimti jos gyvenime autoriteto vietą: vyras, uošvis, viršininkas, policininkas ir t.t.negalės apriboti jos absoliučių norų. Jinai galės spjaudytis gatvėje, viršyti greitį, mušti vaikus, nesilaikyti hipokrato priesaikos, nemokėti mokesčių ir t.t. Ir apskritai daryti tik tai, ką nori, o kai kas nors paprieštarauja, ieškoti teisinių spragų ir neteisėtų metodų išsisukti, jaučiant iš to pergalės džiaugsmą.

    b) visi pedagogai mano, kad yra visiškai niekam tikę ir bejėgiai – jiems galima ragatke į tarpuakį šaudyti, o jie galės sėdėti ir melstis. Todėl pats laikas persikvalifikuoti arba dumti tolyn iš tokios šalies.

    c) visi būsimų potencialių mokinių tėvai nebetiki, kad yra mokyklų, kur jų atžalos ugdomos taip, kaip buvo susitarta.

    d) visi blaiviai mąstantys žmonės kaupia santaupas advokatams – maža kas kada su diktofonu kišenėje ištrauks žodį iš konteksto.

    Patinka

  3. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/egzekucija-surengusiu-merginu-mokyklos-direktorius-tai-meiles-reikalai.d?id=67956314 Burgio egzekucijos pasekmės:
    1) aplinkiniai mato kaip muša, bet bijo paskambinti į policiją.
    2) drįsta pranešti delfiui, bet bijo parašyti pareiškimą. Ačiū tautietei ir už tiek.
    3) prestižinės mokyklos direktorius pareiškia, kad čia nieko tokio. Kažin ar prieš metus jis irgi būtų taip manęs?
    Pseudopsichologe, gal jūs turite ką pasakyti ir dabar? Vardan vienos prasikaltusios merginos aukojate tautą? Jeigu jūsų vaiką už plaukų tąsytų po žemę, irgi sakytumėte, kad griežtesnis pokalbis ir sankcijos paauglėmis sužlugdys visiems laikams jų pasitikėjimą savimi?

    Patinka

    1. Mano nuomonė apie buvusio direktoriaus prakalbą paskelbtame įraše yra viešai prieinama šio blog´o ribose. Apie jūsų minimą įvykį kolkas nieko negirdėjau, tad nuo nuomonės reiškimo susilaikysiu. Malonu matyti, kad, nepaisant pradinio ketinimo, pamėgote lankytis mano bloge.

      Patinka

    2. Šiek tiek pažiūrėjau tą nuorodą. Kolkas nepastebėjau sąsajų su tuo, apie ką aš rašau. Bet vistiek ačiū už pastangas formuoti mano nuomonę.

      Patinka

  4. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

    sąsajo yra tokios, kad žmonės bijo nevaldomų paauglių, nes jų teisės suabsoliutintos ir formuojama viešoji opinija, kad jie neliečiami. Kaip tik apie tai ir rašote – negąsdinkim ir nebauskim vaikų, tegu jaučiasi nebaudžiami, nes kitaip užaugs sužaloti.
    Jūsų blogo nepamėgau, kaip tik jis man labai nepatinka. Bet jaučiu pareigą oponuoti, tam, kad išreikščiau gynybinę poziciją.
    Viena iš baudžiamosios teisės tezių – “ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas mažina nusikalstamumą“. Jeigu išversime kiek kitu kampu – palikti nenubaustą – reiškia skatinti nusikalstamumą. Gal šalinti iš mokyklos kiek ir per griežta, bet ką gi reikėjo daryti – liepti mokyklą išplauti, šiukšles rinkti, sėdėti kelias valandas ir viską apmąstyti? Bet kuris toks veiksmas būtų interpretuotas kaip vaiko teisių pažeidimas… O ar tai tikrai gerai? Visą gyvenimą prisimenu savo vaikystės įspūdį – iš šios dienos pozicijų – tai buvo siaubingas pažeminimas. Buvau 1 ar 2 klasėj. Buvo tokia tvarka – per pertraukas būdavo paskiriami tvarkdariai, kuriems liepiama nuvalyti lentą ir pasirūpinti, kad kiti mokiniai išeitų iš klasės. Buvau ta tvarkdarė, o pora vaikigalių iš klasės nėjo. Tada su kita tvarkdare mes keletą kartų kreiduotu skuduru užplojom jiems per nugaras. Kai išdžiūvo, liko dėmės ant švarkų. Toliau buvo taip. Parėjau namo, po pusvalandžio pas mane atėjo pora mokinių, kurie lankė prailgintos dienos grupę ir pasakė, kad mokytoja liepė ateiti į mokyklą. Atėjau. Antroji mergiotė mušeika taip pat buvo atvesdinta. Buvo liepta visos prailgintos grupės akivaizdoje išsiplauti po kreiduotą skudurą ir valyti išteptus švarkus. Misija faktiškai neįmanoma – aš buvau pirmūnė, išlepinta, man liepimas valyti jau buvo daugiau nei baisus pažeminimas, aš tikrai nemokėjau to daryti. Minia vaikų kvatojo, aš jau valiau tas dėmes ašaromis, kuo daugiau valiau, tuo daugiau ta medžiaga balo. Draugei irgi nė kiek ne geriau sekėsi. Mokytoja ramiai sėdėjo ir šypsojosi. Po to paklausė, ar suprantat, ką reiškia išvalyti uniformą? Jūs ją sutepei, o kodėl ją turi valyti to vaiko mama? Ar aš užaugau nepilnavertė? Ne. Aš užaugau atsakingu žmogumi. Suprantančiu, kad jeigu prisidirbai, tai tu atsakai už tai, ką prisidirbai. Aš ant jos nepykstu. Priešingai, jaučiu tam žmogui didžiulę pagarbą. Jeigu ji būtų mane tik išbarusi, aš to įvykio neprisiminčiau. Jeigu būtų nieko nesakiusi – juo labiau, net nesupratusi. Tai buvo gyvenimo pamoka – galvok ką darai, numatyk pasekmes, nes už blogas pasekmes teks atsakyti.

    Patinka

    1. Užjaučiu Jus, kad taip su Jumis pasielgė mokytoja. Buvo galima ir kitaip pasielgti šioje situacijoje ir be viešo išstatymo gėdai ir pažeminimui. Tačiau neaukojant atsakomybės jausmo. Pvz., būtų užtekę liepti parsinešti švaką namo ir atnešti švarų. Gal paties įvykio ir nebeprisimintumėt taip gyvai, nes nebūtų sukėlęs Jums traumos. Bet būtumėt užaugusi atsakinga. Džiaugiuosi už Jus, kad užaugote atsakinga. Tikiuosi, šiandien taip nepasielgtų nei viena mokytoja. Ačiū Jums už atvirumą.

      Patinka

      1. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

        tai jį būtų išvaliusi mano mama. Manot būtų tas pats rezultatas? Tikrai ne :).

        Patinka

      2. O čia jau yra mamos sprendimas, ar ji būtų davusi prisiimti visą atsakomybę Jums, ar ne. Ir tai priklausytų nuo to, kiek mama sąmoninga ir kokį vaiką nori užauginti.

        Patinka

  5. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

    ir dar. Administracinių priemonių, ką čia teigiate, kaip tik ir buvo nepakankamai, per mažai pasidomėjot faktais. Mokyklos taisyklės tevertos garbės kodekso – mokinė turėjo išeiti pati, nes ją tiesiog pašalinus buvo labai tikėtina, kad teismas grąžins atgal (gal ir ne, bet…). Kita vertus, jeigu direktorius būtų pašalinęs – mokinės byloje liktų dėmė. Jei būtų išėjusi pati, jos reputacija tolimesniame kelyje būtų likusi švari – nė šuo būtų nelojęs, kodėl jinai keitė mokyklą. Taip kad kažin kas geriau – ar aptaškyti rašalu nenuplaunamai, ar bandyti įkalbėti pasielgti garbingai.

    Patinka

    1. Aš dar sykį noriu priminti, kad nesigilinu į tai, KAS įvyko kaip į įvykių seką. Įvykių seka ir veikėjų teisumo klausimais rūpinasi teisinės institucijos ir esu tikra, kad jos išanalizuos ir nuspręs teisingai. Mane asmeniškai sudomino tai, KAIP elgėsi direktorius.

      Patinka

  6. Lola sako:

    “DAUGIAU KAŽIN AR UŽSUKSIU“, galima nesutikti su šiame bloge paskelbta nuomone (beje, gana argumentuota), o jei nesutinki, – rašyk kontrargumentus. O dabar tamsta nė vieno neparašėte. Viskas, ką rašėte, buvo ne kalbos analizės kritika, o kažkodėl įnirtingas (?) aiškinimas, kaip reikia bausti vaikus ir kaltinimas, kad teksto autorė to nesupranta. Na, kaip tai susiję su tekstu? Su kokia mintimi apie manipuliaciją nesutinkate? Ir dar – labai nekaip pasirodote, bandydama įžeisti žmogų, vadindama “pseudopsichologe“ (buvimas kadaise pirmūne dar negarantuoja vidinės kultūros). Ar kažkas stipriai užgauta tamstos viduje – iš čia tas pyktis?

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

      Ne, čia ne pyktis, čia manipuliacijos :). Gyvenime psichologijos mokslų esu ragavusi šiek tiek daugiau nei vidutiniškai. Todėl manau, kad mėgėjišką tekstą nuo profesionalaus sugebėčiau atskirti. Esmė yra tokia, kad manipuliacijos yra kiekviename žingsnyje ir žinoma jų buvo Burgio kalboje. Jis turėjo konkretų tikslą ir siekė konkretaus rezultato bandydamas pakeisti kitų asmenų nuostatas. Bet tas tikslas nebuvo nei kokių ten pliusų sau rinkimas, nei noras kažką pažeminti. Tikslas buvo viešojo intereso gynimas ir paties nesusipratusio vaiko apsauga. Ir gaila, kai kilnus tikslas sumurkdomas po vieno vaiko interesais. Tegu ir įvelkant į tokį apvalkalą, kaip psichologinė analizė su nuostata “Aš nei baltasis ir ne raudonasis“, aš nieko neteisiu.

      Patinka

      1. Siūlau pagalvoti, kok vidinis dalykas Jus taip stipriai kabina, kad Jūs taip aktyviai dalyvaujate NE Jūsų istorijoje? Viešasis interesas yra garsi, skambi ir teisinga frazė. Bet dėl viešojo intereso paprastai neveikiama taip karštai ir su uždegimu, kol tai labai asmeniškai ir tiesiogiai nepaliečia kažkokios skaudančios stygos mumyse. Paklauskite savo vidinio balso, KĄ iš tiesų savo viduje ginate Jūs?

        Patinka

  7. Lola sako:

    Kalbos analizės gali būti visokios – ir stilistinės. Smetonienė yra atilikusi puikią Naglio Šulijos kalbos analizę stiliaus požiūriu. Net ir prezidentų Dž.Bušo jaunesniojo bei V.Adamkaus kalba yra išanalizuota tam tikrais aspektais. kai jau žiai, kaip analizuojamos kalbos, tai nestebina ir analizė psichologiniu požiūriu siekiant nustatyti, kiek manipuliuojama pašnekovais/klausytojais/žiūrovais. Nemanau, kad šias pastangas reikia laikyti subjektyviu vertinimu ir besigilinantį žmogų visaip pravardžiuoti. Aš galiu pasakyti, kad sveikinu, jei dar yra tokį darbą dirbančių žmonių. O jei tai jaunas žmogus, nieko tokio, – patobulės, suprofesionalės, juk turi būti pirmieji kartai. Ir apskritai juk galima rašyti savo blogą ir paneiginėti teksto mintis (argumentuotai, žinoma) – tai irgi įbūtų domus ir treniruojantis patyrimas.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  8. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

    Kodėl pravardžiuoti – kreipėsi “gerbiama psichologe“ – tyla, pabandžiau provokuoti – tyla. Psichologu tampama įgijus psichologinį išsilavinimą. Autorė yra profesionali psichologė? Kitaip į kreipinį “psichologe“ reaguojant nutylėjimu irgi akivaizdus manipuliavimas skaitytojais, kuriant įvaizdį, kad tekstas labai rimtas, nes jo autorius atitinkamos kompetencijos. Jeigu paaiškėtų, kad tekstas rašytas mėgėjo-neprofesionalo, būtų daugiau besižavinčių juo ar mažiau? Būtų siūlančių padėti šitas rašliavas prokurorams ant stalo? Nutylėti yra naudinga, norint išlaikyti skaitytojų dėmesį? Manipuliacija? Ar aš visgi klystu ir tekstas rašytas diplomuoto psichologo? Tiesiog įdomu 🙂
    P.S. Man nereikia rašyti blogų, gyvenime dėmesio priverstiniu būdu gaunu daugiau nei sočiai.

    Patinka

  9. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

    vidavidav sako:
    Siūlau pagalvoti, kok vidinis dalykas Jus taip stipriai kabina, kad Jūs taip aktyviai dalyvaujate NE Jūsų istorijoje?
    Savo istorijoje aš dalyvauju. Ginu savo praeitį, savo įsitikinimus ir vertybes, kurias man susiformuoti padėjo Burgis. Ginu žmogų, kuris man buvo, yra ir bus kelrodė žvaigždė. Aš baigiau KTUG. Ginu ateitį tų, kurie galėtų ją baigti kaip vis dar prestižinę mokyklą.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  10. daugiau kažin ar užsuksiu sako:

    O kodėl turėčiau kartoti, ką sakėte, jeigu savų jausmų, minčių ir žodžių man dar netrūksta :). Atspindėti galima tik tuos, kurie šviečia. Jeigu nuoširdžiai – sakykim nesupratau, apie ką Jūs (tiksliau gal ir supratau, bet pasiliksiu tą supratimą sau, nes jeigu supratau teisingai – tai atsakymo išraiška išeitų kandžiom-riebiom frazėm, o ugnim spjaudytis betiksliškai aš nesu mėgėja). Manau, kad savo misiją čia aš jau įvykdžiau. Beje, ačiū už tai, kad komentarų netrynėte.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  11. […] Pats atviriausias narcizas, kurį gerai pažinojau, tiesiog toks klasikinis vadovėlinis narcizas, niekada neslėpė, kad siekė įdėti jam naudingas mintis į kitų žmonių galvas. Ne tai, kad neslėpė, o ne sykį, man pasakodamas kažkokią savo istoriją, aiškino, ką jisai pasakė, ir kokį jausmą ar mintį tai turėjo sukelti kito žmogaus galvoje. Jis, žinoma, labai didžiavosi savo puikiais manipuliavimo įgūdžiais. […]

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s