Išdavystės trauma

Išdavystės trauma – sukrečiantis įvykis, kai kažkas iš tėvų pasielgia stipriai sužeisdamas vaiką (nebūtinai arba ne tik fiziškai), sukeldamas stiprų skausmą. Vaikas negali pareikalauti iš tėvų deramos atsakomybės iš už savo elgesį – tiek dėl to, kad yra per mažas suformuluoti, ką jam sukėlė tėvų elgesys, tiek dėl to, kad negali rizikuoti prarasti tėvų globos.

Kad vaikas pakeltų susiklosčiusią įtampą, gamtos duoti gynybiniai psichikos mechanizmai suveikia taip, kad išdavystės faktas iš dalies išrinamas iš atminties. Taip gamta pasirenka išgyvenimo programą, t.y. nestato vaiko į riziką netekti tėvų ir išgyvenimui būtinos jų priežiūros.

Toks gynybinis mechanizmas sukelia šiokias tokias “skyles“ atmintyje, tačiau leidžia toliau vaikui tęsti savo priširišimo procesą prie tėvų ir priimti priežiūrą ir globą.

Tačiau, deja, palieka žymes išduoto vaiko smegenyse ir emociniame kūne, visiems laikams susiedamas meilę su skausmu ir išdavyste. Jie tarsi geriau “toleruoja“ partnerius, kurie juos išduoda. Nors iš tiesų labai jautriai reaguoja į išdavystę, tačiau pačiu ir pasirenka partnerius, kurie juos anksčiau ar vėliau išduoda.

Išdavystės trauma

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s