Narcizas niekada nesako Atsiprašau…

Dar vienas iš būdų, kaip atpažinti narcizą pabendravus jau kurį laiką, arba pasitikrinti, jei kilo įtarimas, prisiminti, ar esate kada nors iš jo girdėję nuoširdų atšiprašau?

Na žinoma, gali būti, kad prispaustas prie sienos arba tam, kad greičiau išsisuktų iš padėties, patį žodį pasakyti gali. Tačiau kalbu apie nuoširdų, tikrą atsiprašymą. Jame nebūtinai turi būti daugiau žodžių, gėlių puokščių ar dar kokių nors privalomų atributų. Kalbu apie jausmą, apie tą atgailos jausmą, kuris matosi akyse ir girdisi tame žodyje atsiprašau…

Net jei žmogus neturėjo ketinimo įžeisti, įskaudinti, užgauti, tačiau net padaręs tai netyčia ir apie tai sužinojęs, pajaus tą kaltės ir gailesčio mišinį, kuris neišvengiamai kyla tokioje situacijoje. … jeigu žmogus išvis jaučia jausmus. O normalūs žmonės jausmus turi, ir ta atgaila išsprūsta savaime, ji natūrali. Tai yra natūralus atsakas į kito žmogaus jausmus kartu su atsakomybės prisiėmimu už savo veiksmą.

Narcizai tuo tarpu tikrų, nesuvaidintų jausmų, neskaitant pykčio neturi. Ir vienas iš esminių juos išduodančių dalykų – atgailos nebuvimas. Jie gali aiškinti, kodėl taip pasielgė, teisintis. Labiausiai tikėtina, kad stengsis kaltę suversti atgal tam pačiam žmogui, kurį užgavo. Nuo “ne ten atsistojai, pasimaišei man po kojų“ iki “jeigu tu būtum man to jausmo nesukėlus, aš būčiau tau taip nepadaręs“ ir pan.

Trisha and a Sorry! board at a Poker Table

Nuotrauka iš Flickr.com

Geriausiu atveju gali net pasakyti kažką išoriškai panašaus į atsiprašymą: “na, jeigu tau taip yra, tai aš atsiprašau“. Bet jo intonacija bus labiau iš serijos “jeigu taip taip reikia to atsiprašymo, va jis“. Toks sausas, nekantrus, skubrus variantas, kurio tonas labiau primins norą išsisukti iš padėties.

Bet to tikro rūpesčio “ach, kaip man gaila, kad aš tau taip padariau“, nelaukite. Neieškokite jo narcizo akyse nei balse. Jo nebus.

Narcizas niekada nesako Atsiprašau…

4 komentarai “Narcizas niekada nesako Atsiprašau…

  1. apropos sako:

    Man tai viena atrodo keista, kodėl autorei taip rūpi vienas specifinis asmenybės sutrikimas – narcisizmas? 2/3 straipsniukų čia būtent apie tai. Jeigu tai būtų autorės mokslinių interesų sritis, tai dar suprasčiau, nes visko tyrinėti negali, turi specializuotis. Bet kadangi autorė nėra profesionalė, tai turėtų būti kažkokios banalesnės priežastys. Gal jus koks konkretus narcizas kasdien užknisinėja artimoj aplinkoj ir ėda gyvenimą? Narcizų sutikt pasitaiko kiekvienam, bet praeini kaip pro stulpą neatsisukdamas ir tiek. Juk jie nekanda.

    Patinka

  2. Vaida sako:

    Tikra tiesa,nesu girdėjusi per penkis metus nė vieno atsiprašymo,perskaičiau Jūsų straipsni ir tarsi pirma kartą pamačiau savo vyrą kitoje šviesoje,o dar šiandien laukiau atsiprašymo,už labai šlykštų poelgį…gaila ,kad nebesulauksiu,bet matyt atėjo ir laikas daryti išvadas.Ačiū labai pagelbėjo Jūsų straipsniai,tik labai nemaloni tiesa,skauda širdį.

    Patinka

  3. Rasuolė sako:

    Labai patiko straipsniai apie narcizą, nes .. atvėrė man akis. Lyg būtų aprašyta apie tą žmogų, kurį vis dar myliu, jaučiu stiprius jausmus ir po išsiskyrimo. Iki šiandien niekad jo nebūčiau pavadinusi narcizu, buvau naiviai įsimylėjusi tą žmogelį, kurį jis vaidino..
    Ačiū autorei, kai kuri info labai pagelbėjo.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s