Narcizas siekia suknisti smegenis

Gaila, bet tai yra visiškai neperdėtas pasisakymas. Ir net ne metafora.

Pats atviriausias narcizas, kurį gerai pažinojau, tiesiog toks klasikinis vadovėlinis narcizas, niekada neslėpė, kad siekė įdėti jam naudingas mintis į kitų žmonių galvas. Ne tai, kad neslėpė, o ne sykį, man pasakodamas kažkokią savo istoriją, aiškino, ką jisai pasakė, ir kokį jausmą ar mintį tai turėjo sukelti kito žmogaus galvoje. Jis, žinoma, labai didžiavosi savo puikiais manipuliavimo įgūdžiais.

Vieną kartą, jis man kažką aiškino, ir pasakė vieną frazę: “taigi, tu gali galvoti, kad…“. Tai buvo absoliučiai tiesiai šviesiai suformuluotas pasiūlymas ką man reiktų galvoti. Net neslepiant, kad jis ir nori į mano galvą įdėti savo minčių. Be abejo, tos naujos mintys turėjo man padėt mąstyt apie situaciją kaip apie daug geresnę, nei kad iš tiesų buvo.

Tada labai nustebau ir suklusau. Oho, pagalvojau, dar niekas man taip tiesiogiai nesiūlė minčių iš mano galvos išorės įsidėti į vidų. Tada dar nebuvau išsiaiškinusi, kad to žmogaus asmenybė turi labai daug narsicistinių savybių. Pasirodė labai keistas toks pasiūlymas.

Iliustracija iš Wickimedia Commons

Aš save laikau kūrybinga ir išradinga asmenybe, be to, man labai įdomu suvokti, kaip veikia pasaulis, žmonės, mechanizmai, reiškiniai. Manau, kad savo analitinius sugebėjimus esu gerai išlavinusi. Tuo labiau minčių trūkumu niekada nesiskundžiau. Informaciją iš išorės priimu tiek, kiek praleidžia mano filtras, dažnai jaučiuosi jai gana imli. O jau pasidaryti išvadas mėgstu pati. Tai siūlymas prasidaryti galvą ir įsidėti kito žmogaus minčių man pasirodė labai keistas.

Dabar kai galvoju, kiti mano pažįstami narcizai, tiek atviresni, tiek slaptesni, irgi savo elgesiu

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

siekė kontroliuoti mano elgesį. Būtent kontroliuoti. Kartais primityviais agresijos protrūkiais, kartais per emocinį spaudimą ir tarsi nuorodas, kad aš esu kažkokia nepakankama, kad darau daug dalykų blogai.

Atviros agresijos protrūkiai tai ką čia ir neaiškinti – kažką tik pradėjai sakyti ar daryti, ir, toks jausmas, kad nespėjau dar burnos praverti, ar kojos “neteisinga“ kryptim pastatyti, jau ir matai prieš akis arba prie ausies plačiai pražiotus nasrus, iš kurių kartu su seilėm liejasi lava bei sklinda parako kvapas.

Sumenkinimas, suponavimas, kad tu taip elgdamasi esi kažkokia nenormali, kvaila, nepakankama, gėdingai niekinga ir pan. Pavyzdžiui, užduodavau klausimą, kuris turėtų man paaiškinti konkrečias detales, kodėl čia taip, o ne kitaip, t.y. daugiau informacijos, o tuo pačiu ir aiškumo situacijai, labai dažnai sulaukdavau tokios replikos atgal: “nu ką čia apsimeti durnele, kad nesupranti?…“. Ir suraukto veido, suprask, man žema šnekėti su tokiomis nesusivokėlėmis. Arba, nesiimsiu net aiškinti tokiems kvaileliams kaip tu.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Bet įdomu yra tai, kad iš to paties žmogaus dažnai kitose situacijose girdėdavau, kad esu protinga, todėl šis sakinys greičiausiai reiškė “tu esi ir taip labai protinga, pati susivoksi, jei tikrai tokia protinga ir esi, kaip kad aš tave laikiau“. Tai yra gryniausias, švariausias ir gražiausias manipuliavimas, t.y. vietoj to, kad pateiktų tiesiai šviesiai trūkstamą informaciją, apeliuoja į “nagi, įrodinėk man, kad tikrai esi tokia protinga, kaip kad pirma apie tave pagalvojau. Ar tik nebūsiu per gerai tada pamanęs?“.

Iš tiesų tai yra pelėkautai pelėms, nes kodėl aš turėčiau įrodinėti? O antra, kaip galima atspėti kito žmogaus mintis, kai jis jų nepasako? Tad tai yra atviras būdas tiesiog užčiaupti kitą žmogų tuomet, kai paklaustajam kažkodėl pasirodo nenaudinga eiti ten, kur veda klausimas. Arba tiesiog nori ir palikti vandenį drumstą, kuriame tik jis pats žino kelią.

Kitas, toks gana atviras narcizas, išvis pavarydavo. Pavyzdžiui, pats imdavo ir kažką pasakydavo neteisingai. Ir tada supykdavo ant manęs – taigi turėjai pati suprasti, ką aš turėjau omeny! Lygiai taip pat reaguodavo, jeigu kažkokios informacijos nepasakydavo. Manau, kad tiesiog pamiršdavo. Galų gale narcizams kiti žmonės juk nerūpi ir tiek. “Taigi reikėjo pačiai suprasti! Čia ir taip aišku!“. Kaip, atleiskite, jeigu aš ne aiškiaregė?

Elena Flecha nuotrauka
Elena Flecha nuotrauka “Būrėja“ iš Flickr.com

Kaip būčiau norėjusi žinoti apie narsicizmą anksčiau! Kiek tokių nesąmoningų situacijų šiandien man atrodo aiškios kaip ant delno, ir iš esmės, jas permatant kiaurai, nebesukelia man jokių emocijų. Tiesiog permatau žmogaus kėslus ir viskas.

Manau, kad daugelis žmonių, kol nesužino geriau apie narsicizmą ir kaip jis veikia tiek pas tuos, kuriems jis tapęs gyvenimo būdu, tiek kaip jis veikia aplinkinius, lygiai taip pat sėkmingai susidrumsčia smegenys. Kitaip ir negali būti. Nes visos tos technikos ir yra skirtos smegenims permaišyti.

Kai buvau Ispanijoje pirmą kartą, norėjosi kuo daugiau susipažinti su ispaniška kultūra. Kiek žinau, pietų Ispanijoje dar buvo neuždraustos koridos. Tos tikrosios, tradicinės koridos, kurios pabaigoje kuris nors miršta. Na, ne kuris nors, o tiesiai šviesiai – bulius. Nes kitose šalyse, pvz. Šiaurės Ispanijoje ar Portugalijoje, korida yra, bet tai yra tik pasivaikymas po areną, kurios pabaigoje bulius lieka gyvas.

Markkku nuotrauka
Markkku nuotrauka “Korida“ iš Flickr.com

Tai va, kai tas bulius, subadytas strėlėmis visiškai nusikamuoja ir nukraujuoja, vaikydamasis matadorą, jis kažkokiu momentu suklumpa ir nebepasikelia. Tai ir yra tas momentas, kai laikoma, kad jis pralaimėjo. Tada ateina toks techninis darbuotojas į areną su dideliu peiliu ir įbedęs peilį į vargšo buliaus galvą, tikrąja ta žodžio prasme, sumaišo jam smegenis. Bulius, prakišęs nelygioje kovoje, per kelias minutes kokių 20 000 žmonių akivaizdoje pasitampo traukuliuose ir nudvesia.

Tokių vaizdelių atlaikiau tik du, ir išėjau iš arenos, nepaisant to, kad tą vakarą buvo numatytos gal aštuonios kovos, ir bilietas buvo tikrai labai brangus. Kam žiūrėti tokias nesąmones?

Manau, ką iš esmės padaro narcizas savo aukų smegenyse – tai lygiai taip pat suniokoja smegenis. Tik daro taip lėčiau, labiau ištęstai laike ir auka realiai nepastebi nei kada narcizas sukiša savo ginklus į galvą, nei kaip juos sistemingai suknisa.

Nes tai daroma žodžiais, agresija didėja pastoviai, bet palyginus nedideliais žingsneliais vienos dienos laikotarpy. Tačiau deja deja, efektas – toks pats.

Narcizas siekia suknisti smegenis

4 komentarai “Narcizas siekia suknisti smegenis

  1. puka sako:

    keista,bet skaitydama tavo straipsnius,taip supykau,kad man Narcizas nupirko masina ir Jis tos ,tikras narcizas,…bet as ben jau zinau,,dabar rami esu,kaip okeanas gelmese..nebepykstu,visokiu zmoniu yra ,geriasia nealizuoti jei myli,o jei ne geriau negyventi

    Patinka

    1. Jei viskas daugmaž gerai, tai tikrai geriau neanalizuoti, o gyventi. O va jeigu gyvenimas pasidaręs nebepakenčiamas, tuomet geriau žinoti, kas ir kaip. Vien tik tam, kad negyvent su išvada “kažkas su manim iš esmės blogai“. Sveikinu, gavus automobilį!

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s