Neteiskite savęs, kad užkibote ant narcizo kabliuko

Kai jau sužinojote apie visą narcizo funkcionavimo sistemą, pamatėte, ant ko pastatyta visa jo asmenybė, tiksliau išorinis fasadas, pateikiamas kaip asmenybė, staiga tarsi praregėjote. Ir tiesa pasirodė labai karti.

Kai pamatėte, kad jis tiesiog TOKS YRA, žvilgsnis natūraliai nukrypsta į save – kaip aš galėjau būti tokia akla? Tokia naivuolė? Tokia kvailiukė? Kad mane taip lengva apkvailinti? Kaip aš taip, gyvenau kreivų veidrodžių karalystėje, o maniau, kad gebu kiaurai permatyti kiekvieną žmogų? Tai ką, aš jau visai durna, ir negaliu net pasitikėti savo pačios akimis? Savo pačios pasaulio suvokimu, jeigu mane taip lengva apvyniot aplink pirštą???

Glovani Maglo nuotrauka
Glovani Maglo nuotrauka “Ašaros ir nusivylimas“ iš Flick.com

Neteiskite savęs.

Yra kelios priežastys, kodėl taip atsitiko. Ir beje, jeigu tai, ką patiriate, atitinka tai, kas parašyta čia, vadinasi, taip atsitiko ne jums vienai.

Visų pirma, narcizo taktikos yra tokios ištobulintos, kad jos tikrai VEIKIA. Galima sakyti,

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

vienintelis dalykas, ko narcizai mokėsi, kruopščiai studijavo ir nuolatos praktikavosi, ir yra jų gebėjimas daryti poveikį kitiems žmonėms. Ir jie tai darė nuo mažų dienų! Kasdien, kiekvieną akimirką. Pripažinkime, tai yra aukšto lygio meistriškumas. Ir jis tikrai veikia! Ir paveikė ne tik jus, bet ir daugybę kitų žmonių. Todėl ir iki šiol daugybė aplinkinių vis dar mano, kad narcizas yra nuostabus žmogus!

Antra, jeigu jūs likote su juo santykiuose ilgiau, negu kai tik pasimatė jo monstriškumas, yra ir dar viena priežastis, kodėl jūsų romanas nenutrūko pačioje pradinėje stadijoje. Atsisukite ir gerai gerai įsižiūrėkite į žmones, kurie jus augino vaikystėje. Tėvus ar kitus globėjus, pas ką augote. Ir kas užėmė svarbią vietą jūsų gyvenime kai dar buvote vaikas. Bent vienas iš jų turėjo būti narcizas. Jei labai gerai įsižiūrėsite, pamatysite.

Kaip tai susiję su jūsų santykiais su dabartiniu narcizu? Pirma, tik susitikusi su narcizu ir dar jo gerai nepažindama, iš karto pasijautėte su juo gerai. Daug daug geriau negu su kitais. Todėl, kad mes sugebame nuskaityti daug daugiau subtilios informacijos, nesu sugebame jos suvokti racionaliai. Mūsų antenos nuskaitė – “jis savas“. Tiesiog jam dar net neatskleidus savo tikrojo veido, jūsų kūnas ir pasąmonė pajuto, kad patekote į pažįstamą lauką. Todėl tarsi be jokios priežasties su šiuo žmogumi iš karto pasijutote gerai. Vien todėl, kad patekote į pažįstamą teritoriją, kurioje buvote daug kartų, užtai ir pajutote jam, kad jis – “savas“.

Emocijos, pajautimai, emocinė kūno atmintis mūsų elgesį kontroliuoja daugiau, negu mes tą suvokiame. O racionalusis protas jau po to sugalvojo priežastis, kodėl jis atrodo toks nuostabus. Dar pridėkite narcizo giesmę, ir prašau – protas jau net “žino, kodėl“.

Kitas dalykas, kodėl svarbi mūsų ankstyvoji patirtis su kažkuriuo iš narcizų tėvų, yra tas, kad tuomet, kai pradėjo lįsti į paviršių narcizo triukai, manipuliacijos ir kitos grožybės, kadangi mes buvome tai išgyvenę ir patyrę nuo mažens, pas mus tuomet nesuveikė aliarmo signalai. Žmonės, nepatyrę narsicistinio išnaudojimo vaikystėje, ir nepriėmę to kaip normalaus gyvenimo reiškinio, tik išlindus pirmiems narcizo “žiedeliams“, reaguoja labai stipriai ir iš karto pasišalina nuo tokio žmogaus, pamanę, kad su juo kažkas rimtai netvarkoj.

Vera Buhl nuotrauka iš Wickimedia Commons

Deja, vaikai, buvę narsicistinių tėvų išnaudojimo aukos, matę ir patyrę manipuliacijas savo kailiu nuo mažens, neturi vidinės sistemos, informuojančios apie iškilusį pavojų. Taip, jiems tai nepatinka, žinoma. Jei buvote su narcizu, žinote, kokias kančias patyrėte ir ką jums tai kainavo. Tačiau pradinis signalas “jis savas“ vėliau nebeleidžia normaliai aktyvuotis aliarmo sirenoms (kurios beje, ir taip tėvų sugadintos) tuomet, kai narcizas pradeda manipuliuoti, žeminti, skaudinti ir pan.

Dar viena priežastis, kuri vėlgi susijusi su ankstyvąja patirtimi su narcizais, ir kuri lemia santykių su jais užmezgimą, yra tai, kad keistoje terpėje, kuri susikuria tarp narcizo ir jo partnerio, tokiam žmogui yra įprasta būti nuo mažens. T.y. ji nemaloni, bet kažkokia tokia pažįstama, tokia tarsi sava. Ne ideali, bet žinoma.

Tai greičiausiai yra tos pačios priežasties kita pusė, kodėl staiga suvokus apie narcizus, jų veikimo principus, apima toks siaubas. Mes ne tik prarandame gyvenimo partnerį, artimiausius santykius, ateities planus ir įsivaizdavimą apie ateitį, mes staiga pamatome ir ką jis darė su mumis.

Dar daugiau, mes staiga pamatome, ką leidome su savimi daryti. O baisiausia – tuomet suvokti, kad kažkas su manimi iš esmės negerai. Kad aš užaugau nuo mažens be kažkokių svarbių vidinių aliarmo sistemų. Kad leidau taip toli išsivystyti santykiams su narcisu, nesuvokdama, kas čia darosi. Ir kokia mano pačios atsakomybė šioje istorijoje.

Neteiskite savęs. Jūs nekalti, kad gimėte tėvams, iš kurių vienas yra narcizas. Neteiskite savęs. Tai ne jūsų kaltė, kad tėvai savo elgesiu išgadino jūsų vidines sistemas, kurios vėliau reguliavo jūsų partnerio pasirinkimą. Neteiskite savęs. Jūs nežinojote ir negalėjote žinoti. Tai, ką mes matome nuo mažens, dedamės ir  galvas ir širdis be jokio filtro, tik su etikete: “toks yra pasaulis“. Toks buvo jūsų tėvų pasaulis.Todėl toks jis atrodė ir jums, kol neperskaitėte to, ką perskaitėte čia. Nuo šiol jūsų pasaulis bus kitoks.

Ir tebūna tai į gera.

Paulos nuotrauka
Paulos nuotrauka “Viltis“ iš Flick.com
Neteiskite savęs, kad užkibote ant narcizo kabliuko

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s