Nematoma žala

Vaiko apleidimas ankstyvaisiais jo metais taip pat yra emocinis smurtas. Tada, kai yra kito smurto rūšys, lieka kažkokie prisiminimai. Nors vaiko psichika turi įvairiausių gynybinių mechanizmų, pvz., pamiršti traumuojančius įvykius, apleistumas yra tokia smurto rūšis, kurios apskritai neįmanoma prisiminti.

Kaip gali prisiminti tai, ko niekada nebuvo?

Vistiktai visi specialistai vieningai vaiko apleistumą priskiria prie emocinio smurto. Ir šios smegenų nuotraukos paaiškina, kodėl.

Šis konkretus paveikslėlis yra paimtas iš practicakids.co.za, tačiau tos pačios nuotraukos publikuojamos daugybėje interneto svetainių
Šis konkretus paveikslėlis yra paimtas iš practicakids.co.za, tačiau tos pačios nuotraukos publikuojamos daugybėje interneto svetainių

Raudona reiškia didžiausią smegenų aktyvumą, geltona – mažesnį, žaia – vidutinį, mėlyna – mažą, o juoda – jokio smegenų aktyvumo.

Kairėje pusėje yra sveiko vaiko smegenys. Gaila, niekur neradau, kokio tiksliai amžiaus buvo vaikai, kai buvo darytos nuotraukos. Jeigu kažkas iš skaitančių žinosite, parašykite komentarą, prašau. Dešinėje – Rumunijos vaikų namuose augusio vaiko smegenys.

Rumunija, griuvus Čeušesku režimui išgarsėjo pasaulyje tuo, kad šioje šalyje buvo aptiktas didelis skaičius milžiniškų vaikų namų kompleksų. Kai kuriuose šaltiniuose sakoma, kad tuo metu vaikų namuose augo ir gyveno apie 150 000 vaikų. Lyginant su kitomis šalimis, tai buvo labai didelis skaičius. Be to, šie vaikai augo ypatingai blogose sąlygose. Didelis skaičius vaikų susigrūdę per mažose patalpose, jie nebuvo nieko mokomi, niekas su jais nebendravo. Medicininė priežiūra buvo minimali. Iš esmės, ką suteikdavo vaikų namai – tai stogą ir maistą, ir tik tiek, kad fiziškai iš bado nenumirtų.

Čeušesku, kaip diktaroriui ir priklauso, buvo prisisvajojęs apie šalies didybę. Ir viena iš jo plano dalių buvo stipriai didinti rumunų skaičių. Šeimoms buvo prisakyta pagimdyti po penkis vaikus. Ekonominė situacija toli gražu nebuvo gera, ir daug šeimų su tiek vaikų susidūrė su tokia problema, kad sunkiai negalėjo prasimaitinti ir pragyventi. Čeušesku režimas priėmė sprendimą – kurios šeimos negali auginti vaikų pačios, tuos priimsime į vaikų namus ir išauginsim, svarbu, kad tik prigimdytų. Į šalies didinimo klausimą pažiūrėta visiškai pramoniniu būdu.

Vaikai vaikų namuose augo tokiomis sąlygomis, kad dar būdami vos kelių metų nuo per prastos priežiūros tapdavo visiškais luošiais, tiek psichine, tiek fizine prasme. BBC yra susikusi kelius dokumentinius filmus, kuriuose parodyta, kaip naujai atvykę vaikai degraduoja ir miršta.

Režimui sugriuvus ir tarptautinei žiniasklaidai atkreipus dėmesį, daugybėje pasaulio šalių gyvenantys žmonės įsivaikino vargšus vaikų namų gyventojus. Tai buvo retas atvejis, kai atsirado tiek ankstyvoje vaikystėje apleistų vaikų, kurie patyrė labai mažai bendravimo ir stimuliavimo. Daugybė mokslininkų ėmėsi tirti jų vystymosi ypatumus. Iki tol tokie atvejai būdavo ypatingai reti, tarkime vienas kitas su gyvūnais užaugęs vaikas.

Dešinėje pusėje yra būtent Rumunijos vaikų namų gyventojo smegenų aktyvumo nuotrauka. Kaip matyti, skirtumas yra labai didžiulis. Viršutinėje dalyje, smegenų srityje arčiau kaktos yra centrai, atsakingi už emocijų valdymą ir suvokimą. Kaip matyti nuotraukoje, ištisi plotai vaikystėje apleisto vaiko smegenų nerodo jokio aktyvumo ir yra akivaizdžiai neišsivystę.

Lyginant sveiko vaiko ir apleisto vaiko smegenų nuotraukas, akivaizdžiai matosi, kad apleisto vaiko smegenyse kai kurios sritys yra nesusijusios, neturi jungčių su kitomis smegenų sritimis. Tai reiškia, kad patyrimai ir suvokimai yra daug labiau riboti, nes jie negali būti apibendrinti, sujungti į vieną prasmingą visumą.

Kątik gimusiam kūdikiui iš karto veikia tik pati centrinė smegenų dalis, susijusi su išgyvenimo instinktais. Tai reiškia, kad visa kita smegenų dalis išsivysto ir tampa aktyvi, t.y. naudojama jam augant, stimuliuojant, patiriant įvairius įspūdžius ir bendraujant su artimaisiais. Skirtingas smegenų aktyvumo lygis vaikui augant skirtingose aplinkose leidžia daryti išvadą, kad tik bendraujant ir stimuliuojant, atitinkamai išsivysto ir smegenys.

80% smegenų susiformuoja per pirmuosius 7 žmogaus gyvenimo metus. Iš jų 50% susiformuoja per pirmus tris metus. Vadinasi, jeigu vaikas auga tokiose sąlygose, kur su juo yra nepakankamai bendraujama ir jis negauna pakankamai stimuliacijos, t.y. įspūdžių naujoms smegenų jungtims susiformuoti, išlieka akivaizdūs padariniai.

Nematoma žala

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s