Trikampių kūrimas – nematoma manipuliacija

Trikampių kūrimas yra viena iš labiausiai paplitusių ir iš pažiūros labai nekaltai atrodančių technikų, kurias naudoja narcizai ir kitos manipuliuojančios asmenybės.

Trikampis – tai toks bendravimas, kai į bendravimo transakciją, kuri paprastai būna tarp dviejų žmonių, įtraukiamas dar vienas, trečias žmogus. Pavyzdžiui, mano draugė, pavadinkim ją Milda, papasakojo tokią situaciją. Ji eina pas savo draugę, pavadinkim ją Asta, į šventę. Asta prieš šventę davė Mildai kito žmogaus telefono numerį. Pavadinkim tą žmogų Girčium. Asta paprašė, kad Milda paskambintų Girčiui  ir išsiaiškintų, kokią dovaną Girčius planuoja atnešti per šventę ir padovanoti Astai. Kad jis nesugalvotų ateiti į šventę su per prasta dovana. Čia yra tikra gyvenime nutikusi situacija, tik vardai yra pakeisti.

Tai ir yra trikampis. Nes originaliai buvo poreikis kažką išsiaiškinti tarp dviejų žmonių: Astos ir Girčio. Tačiau Asta, nenorėdama taip akivaizdžiai “apsišviesti“, kad jinai nori išsimušti geresnę dovaną sau iš Girčio, nusprendžia pati jam neskambinti. Čia aš neanalizuoju, koks poreikis teisėtas ar neteisėtas, už kokią sumą pinigų dovana yra socialiai priimtina, ir ar gali pats dovanos teikėjas nuspręsti, kad dovana už 3€ bus gerai, jeigu jis tik tiek tegali skirti. Aiškumo dėlei apsiribokime pačia situacija. Žodžiu, darome prielaidą, kad su kiekvieno poreikiais čia viskas yra gerai.

Taigi, esant sveikai situacijai, Asta, norėdama geresnės dovanos, turėtų pati pasakyti Girčiui, jį kviesdama į šventę, ko jinai iš jo laukia dovanų. Arba, nuspręsti suvaldyti savo poreikį ir nesakyti nieko. Situacija yra išspręsta teisingai ta prasme, kad jinai ir lieka tarp dviejų žmonių, tarp kurių ji kilo. Į ją neįtraukiama daugiau, nesusijusių žmonių.

Asta, paprašydama Mildos atlikti veiksmus, kurie turi išspręsti jos problemą, sukuria trikampį. Jeigu Milda prisiima misiją, kurią jai perdavė Asta, susikuria trikampis. Nes iš originalios situacijos tarp dviejų žmonių pasidaro situacija, kurioje skirtingais veiksmais dalyvauja trys asmenys vietoj dviejų. Milda sprendžia ne savo problemą, Girtis dėl Mildos veiksmų nebemato tikrojo užsakovo. Tai, beje, ir buvo pagrindinė Astos motyvacija. Nes paskambinti likus savaitei iki baliaus su klausimu “ar pakankmai brangią dovaną man padovanosi?“ yra kažkaip jau taip nelabai skanu, ar ne? Labai jau atsidengia visos kortos ir pasimato tikrasis žmogaus veidas ir ketinimai.

Būtent taip ir veikia manipuliatoriai. Kurdami trikampius jie to ir siekia, kad situacija vyktų taip, kaip jie nori, tačiau ne jų rankomis, o kažkieno kito. Taip jie užmaskuoja, kas yra tikrasis situacijos organizatorius, tačiau tuo pačiu pasiekia savo tikslo neišsiduodami ir nesusigadindami savo viešai rodomo veido. Kaip taisyklė, tas trečiasis sumoka visą emocinnio nepatogumo ir situacijos kreivumo kainą vien todėl, kad leidosi įtraukiamas į trikampį.

Įvilioti į trikampį manipuliatoriai irgi labai gerai moka. Tam tinka bet koks siūlelis, už kurio tik manilupiatorius gali užsikabinti. Labiausiai tinka giminystės ryšiai, pvz. tėvai įtraukia vaiką, remdamiesi kaltės jausmo sužadinimu vaike (vaikas juk turi rūpintis mama arba tėvu, kaip jis gali atsakyti mamai vieną “nekaltą“ telefono skambutį? turbūt jau visai nemyli, oi, koks egoistas). Tinka ir visokios senos negrąžintos skolos, išsitraukiamos iš atminties užkaborių tuomet, kai jų prireikia. Kažkas tokio, kaip “o tu prisimeni, kaip aš tau tada ir tada tą ir aną gero padariau? Kaip aš pasiaukojau tavo labui? Tai tu tikrai negali būti toks nedėkingas savanaudis, kad imtum ir įžūliai nuspręstum negrąžinti man tos skolos.“.

Po kojomis dažnai metama draugystės korta, tipo, jeigu tu tikra mano draugė, tiktai taip padarysi dėl manęs. Suprask, jeigu nepadarysi, gali prarasti draugystę. Dažniausiai tokie grasinimai garsiai ir tiesiai neišsakomi, manipuliatorius pasikinko atakuojamo žmogaus emocijas prieš jį patį. Jam užtenka žvilgsniu, balso tonu ar labai “nekaltomis“ užuominomis sukelti nesaugumo ir galimo praradimo jausmą, ir auka jau supakuota. Pati prieš savo valią daro tai, ko nori manipuliatorius.

Žodžiu, dar vienas tipinis trikampio požymis yra papildomų emocinių siūlų įvijimas į situaciją iš pašalies, t.y. senų įvykių, su situacija niekuo nesusijusių giminystės, draugystės ar dar kokių nors ryšių. Tie siūlai turi sukelti kaltės jausmą ir priversti įsitraukti į trikampį. Be jų trikampis tiesiog neišsilaikytų.

“Barnis“, iš Wickimedia Commons

Dar viena tipinė situacija, kurioje kuriamas emocinis trikampis. Tai kai mama nesusitvarko su vaiku ir grasina pakviesti tėvą arba jį ir pakviečia. Originali problema iškyla tarp vaiko ir mamos ir mamos darbas yra su situacija susitvarkyti, neįpainiojus į ją kito, trečio asmens. Tai yra ne tas pats, kaip kad susitarti su tėvu laikutis vienos auklėjimo linijos ar bendro sprendimo.

Trikampiai visada kyla iš nepakankamo dviejų žmonių funkcionavimo ir kaip taisyklė yra nesveikos, manipuliatyvios, kažkieno sukonstruotos situacijos. Jei tik pastebite trikampį, svarbu kuo greičiau iš jo išeiti ir grąžinti situaciją tarp dvijų žmonių, tarp kurių ji ir kilo. Kad jie patys ją kontruktyviai išsiaiškintų ir išsispręstų.

*******

Jeigu atsidūrėte emociniame trikampyje ir yra sunku suprasti, ar tai yra tikrai trikampis arba atkapstyti pradinę problemą, arba nežinote, kaip su mažiausiais nuostoliais išeiti iš  trikampio, galite susisiekti su manimi, mano kontaktai yra meniu juostoje dešinėje.

Trikampių kūrimas – nematoma manipuliacija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s