Ar narcizai – tik vyrai?

Visada, kai rašau apie narcizus, jiems apibūdinti naudoju vyrišką giminę. Rašau apie narcizą vyrą ir vargšę auką jo žmona. Kai stengiuosi rašyti neutraliai, nepriskirdama konkrečių rolių, vistiek vartoju vyrišką giminę, kuri naudojama lietuvių kalboje norint išsireikšti neutraliai.

Iš tiesų narcizai būna ne tik vyrai. Lygiai tokios pačios narsicistinės asmenybės gali būti ir moterys. Narsicizmas yra asmenybės sutrikimas, tai emocinės raidos sutrikimas, realiai nepriklausantis nuo lyties. Jis yra ne prigimtinis, nulemtas ne chromosomis ar DNR, o įgytas kaip psichikos gynybos mechanizmas nuo emociškai atšiaurių sąlygų, kuriose turėjo augti vaikas.

Statistiškai vistik dažniau pasitaiko vyrai nei moterys. Vyrams narsicistinis asmenybės sutrikimas yra nustatomas dažniau. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus duomenis, tačiau jie svyruoja maždau tarp 75-80%. Vadinasi, tarp 10 narcizų maždaug 2 bus moterys.

Iš mano pažįstamų žmonių, kurie akivaizdžiai turi narsicistinių bruožų, vyrai yra 6, o moterys 3. Tai maždaug irgi atitinka minėtą statistiką.

Greičiausiai taip yra dėl to, kad tradiciškai Vakarų visuomenėje kai kurie narcizams būdingi bruožai yra laikomi teigiamais vyro bruožais. Tokie kaip jausmų nerodymas, negailestingas puolimas ir agresyvumas siekiant būti laimėtoju, tapimas nugalėtoju neatsižvlegiant į priemones ir kainą.

suuhi_nure-onna

Iliustracija iš Wickimedia

Moterys galbūt dažniau turės slapto narcizo bruožų, tačiau aš asmeniškai pažįstu ir dvi moteris, kurios yra atviros narcizės. Moterys su narsicistiniais charakterio bruožais naudoja lygiai tokias pačias taktikas, manipuliacijas ir, deja, turi tokį patį griuždantį poveikį savo aukoms. Ar tai būtų darbo kolegos (dažniausiai pavaldiniai arba to paties rango kolegos) ar išrinktasis.

Todėl ten, kur rašau apie narcizų aukas, dažniausiai naudodama moterišką giminę, tose rolėse realiame gyvenime lygiai tiek pat gali būti ir vyras.

Tik socialiniuose šablonuose yra taip nusistovėję, kad tai vyras dažniau yra agresorius, o gležna nekalta moterytė yra vargšė auka. Gyvenime būna visaip. Čia kalba dažniausiai juk eina apie psichologines kovas ir emocinį išnaudojimą, nebūtinai moteris turi būti fiziškai stipresnė, kad vyktų mano aprašomi procesai.

Užtenka narsicizmo, o dar paslėpto po dirbtine malonia šypsena, skirta viešajam įvaizdžiui kurti, ir moteriai – agresorei maskuotis yra dar lengviau nei vyrui. Nes visuomenė automatiškai jai priskiria švelnesnės, gležnesnės, o t.y. ir pažeidžiamesnės rolę. O ji, jei turi narsicistinių bruožų, iš tiesų yra toks pats negailestingas monstras, savo liežuviu suniokojantis ir aukšto, sportiško, sėkmingo ir iš pažiūros stipraus vyro savimonę, pasitikėjimą savimi, savarankišką mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir pasirūpinti savimi.

Moterys gali būti tokios pačios žiaurios ir niokojančios. Tokios pačios neįtikinamai įžūlios savo naudojamomis priemonėmis ir į nieką neatsižvelgiančios. Tuo tarpu nuo jų nukentėjusiam vyrui tik dar sunkiau del to, kad aplinkiniai niekada nepagalvotų, kad taip gali būti, ir jis žino, kad greičiausiai niekada niekas nesužinos, ką jiems tenka patirti ir per kokią mėsmalę praeiti.

Jeigu pažįstate moterų, kurios, jūsų nuomone, turi narsicistinių bruožų, prašau, parašykite komentaruose, kuo jos buvo ypatingos ar skirtingos, lyginant su vyrais. O kas patekote į sudėtingą situaciją darbe ar intymiuose santykiuose su moterimi narcize ir jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės konsultacijos. Kontaktai yra nurodyti viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.

 

Ar narcizai – tik vyrai?

3 komentarai “Ar narcizai – tik vyrai?

  1. Aistė sako:

    Mano situacija yra tikra “dovanėlė“: vyras narcizas, kuris atvirai demonstruoja nepagarbą, agresyvumą ir seniai mane “išmetė“ panaudojęs savo tikslams (artimiausiu metu planuoju išsikelti iš namų ir skirtis), ir anyta, kuri atitinka slaptos narcizės apibūdinimą. Iš pradžių ji palaipsniui tapo mano geriausia drauge, po to pradėjo kontroliuoti ir kištis į mūsų šeimos gyvenimą, galiausiai “persimetė“ ant dukros lepinimo ir manipuliavimo ja. Keista, bet man akis atvėrė būtent mano dukros reakcija į ją, ji perpranta anytos nenuoširdumą, nenori su ja pasilikti ir pan. Šiuo metu nubrėžiau tvirtas ribas ir kontaktą su anyta sumažinau iki minimumo, nors dukrai bendrauti su ja nedraudžiu. Ji iš tokių žmonių, kurie vieną akimirką gali sau leisti tave ir tavo giminę sumaišyti su žemėmis, o kitą dieną sveikins su gimtadieniu nutaisę dirbtiną šypseną ir nieko neprisimins. Žiaurūs padarai tie narcizai..

    Patinka

  2. Vadimas sako:

    Sveiki, išsiskyrimo sielvartas dar verčia abejoti, pateisinti ir netikėti, Bet manau, kad susižadėjau su narcize ir po 5 metų “santykių” nusprendžiau išeiti (paskutinius 2 metus buvau menkinamas ir nuvertinimas dėl “stovėjimo vietoje”).
    Pirmieji pasimatymai atrodė nuostabūs, buvau greit apžavėtas ir partnerės seksualinės energijos pavergtas. Tačiau su laiku viduje kilo abejonės, vis trūkdavo bendravime atvirumo, šilumos, viskas atrodė dirbtina ir nenatūralu. Aplinkinių žeminimas ir savęs aukštinimas, profesinių klaidų nepripažinimas man buvo nepriimtinas, bet meilė viską pateisino ir maniau jog prisigalvoju. Užkliuvo, kad turi tik kelis artimus draugus ir konfliktuodavo su bendradarbiais, pažystamais, dažnai keisdavo darbus.
    Kūniškas intymumas santykių pradžioje buvo kaip būtinybė susitinkant (jos iniciatyva), atsisveikinant, kartais būdavo ir nemalonu-per daug, bet aš gi vyras, kaip atsakysiu… Po to sekė vienpusiai sprendimų priėmimai (atostogų, hobių, priekaištai dėl praleidžiamo laiko su draugais ir jų menkinimas, bei kaltės sukėlimas dėl “netinkamo” elgesio ir jos norų nepaisymo), ateities planavimas ir reikalavimai.
    Buvau pasiruošęs šeimai, troškau vaikų, tačiau abejonės stabdė, nes vis buvo priekaištaujama dėl materealių daiktų, raginimai įsigyti būstą, planuot vestuves, gilinamasi į uždarbį, nors pati ji buvo įdarbinta mano įmonėje ir savo laiką leido viešumos projektuose, kurie materealios naudos neturėjo, bet kėlė jos pasitenkinimą gaunamą iš aplinkinių paviršutiniško vertinimo ir pagyrų, kurios buvo jos pagrindinis tikslas, įrodymas, kad ji reikšminga ir matoma. Socialiniuose tinkluose praleisdavo dižiąją dalį dienos.
    Išsiskyrimas įvyko mano iniciatyva, iš jos pusės sekė pyktis, netikėjimas, apkalbos, o po to gražūs žodžiai sms. Tačiau už kelių dienų ji jau buvo užsiregistravusi internetinėse pažinčių svetainėse ir planavo pasimatymus.
    Kažkada atskleidė, kad dėl savo probleminių tėvų darželyje ir mokykloje jautėsi nuvertinta, atstumta, todėl žūtbūt stengdavosi visus aplenkti, kompensuoti savo aktyvumu ir gerais pasiekimais, susidraugaut su aukštesnes pajamas gaunančių tėvų vaikais.
    Kaip minėjau, išsiskyrimo skausmas dar neleidžia to vertinti ir pripažinti,kad ji narcizė, bet pastovus šių dienų jos klausimas: “kas su manim negerai? Gi viską dariau kaip reikia..”, manau tai patvirtina.

    Patinka

  3. Era sako:

    Sveiki, atradau jus tik vakar ir nebeatsiplėšiu nuo jūsų straipsnių apie narcicizmą..Man didžiausias atradimas esate, nors psichologija domiuosi nuo paauglystės, būtent į narcicizmo temą nebuvau įsigilinusi, nors nuojautą turėjau, kad mano vyrui didelis ego ir galios troškimas, tačiau narcicizmą siejau su grožėjimosi savimi. Man 39 m, santuokoje esame 15 metų, šiandieną metinės..Graudu. Paskutinius 3 metus gyvename atskiruose kambariuose. Jau ir taip buvo sutuoktinis mane ir kaip žmogų ir kaip moterį žiauriai emociškai sužalojęs, bet prieš dvi savaites palaužė galutinai, kai ištempiau jį į dienos šviesą. Kaip ir jūsų straipsniuose aprašyta – narcizas pasiuto, persivertė į auką. Sukvietė man už nugaros mano artimiausius žmones ir nežinau kaip, man iki šiol šokas, bet visus įtikino, kad problema tai aš, kad man protas pasimaišė (nes verkiau ir jau negalėjau pakilti iš lovos kelias paras), kad mane reikia kad ir per prievartą vežti pas psichiatrą, uždaryti per prievartą. Visi mano artimieji senai matė jo veikimo schemą, senai visi sakė skirkis, kol sveikatos galutinai nepraradau, visi tiesė pagalbos ranką, o aš vis atideliojau, kaip dabar paskaičius jūsų straipsnius suprantu KODĖL taip elgiausi..Dabar bandau sustiprėti emociškai ir bandysiu dėliotis gyvenimo planą toliau. Esu išnaudota jo tikslams ir planams įgyvendinti, išgręžta kaip skuduras, pažeminta iki negalybės ir viešai ir ne, be savivertės, pilna kompleksų, baimės ateičiai, palūžusi ir t.t. O narcizas veikia kaip ir visus 15 metų, šiuo metu jis bando daryti “medaus mėnesį“, tai yra mėto gerumo trupinius savo aukai, kad vėl pakibčiau.O aš į jį nebegaliu žiūrėti, jaučiuosi baisiai. Paskutinėmis savaitėmis net pagalvoju, kad manęs neištiktų kokia afekto būsena, kai jis toliau vykdys gerąją ar blogąją narcizo programą. Man labai labai gaila, kad tik dabar supratau kas iš tikro vyko per 15 metų, kad buvau tokia naivi ir kvaila..kaip vaikai nukentėjo..Ir taip, kaip rašo Aistė, mano anyta tokia pati slapta narcizė, ko ji tik nedarė per pirmus 10 metų mūsų santuokos..kaip tik negriovė mano gyvenimo.
    Ačiū jums už tokius straipsnius, akys atsivėrė.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s