“Taip, tie pasakojimai yra tiesa.“

Tai, ką išgirdome iš seksualiniu priekabiavimu ir smurtu kaltinamo režisieriaus Šarūno Barto, buvo ne šie žodžiai.

Bet šie žodžiai yra tikri. Juos ištarė žymus komikas Louis C.K., šiuo metu patiriantis tą patį, ką ir lietuviškasis “herojus“. Kelios moterys, dirbusios kartu su juo, apkaltino jį, kad jis, joms būnant jaunoms ir nepatyrusioms, o jam – žinomam komikui ir autoritetui šioje srityje, jis po pasirodymų masturbuodavosi jų akivaizdoje.

Žinoma, nors išplatino šį laišką savo vardu, egzistuoja didelė tikimybė, kad jį surašė samdytas viešųjų ryšių specialistas, kurio apmokamas darbas buvo padaryti taip, kuo mažiau nukentėtų žinomo komiko reputacija. Tačiau tebūna šis tekstas vadovėlinis pavyzdys apie savo atsakomybės prisiėmimą.

Nuotr.: Louis CK, komikas, šaltinis: Wickimedia

“Noriu pakomentuoti istorijas, kurias New York Times papasakojo penkios moterys: Abby, Rebecca, Dana, Julia, kurios prisistatė ir dar viena, kuri neminėjo savo vardo.

Tos istorijos yra tikros. Tuo metu maniau, kad tai, ką dariau, buvo priimtina, nes niekada nerodžiau savo pimpalo prieš tai nepaklausęs, tai irgi yra tiesa. Bet vėliau gyvenime susivokiau, kad kai tu turi galią prieš tą kitą žmogų, tai klausimas, ar jie nieko prieš  matyti tavo pimpalą, yra ne klausimas. Tai yra nuosprendis. Tos moterys manimi žavėjosi, dėl to aš turėjau galią prieš  jas. O aš į tą galią žiūrėjau neatsakingai. Aš gailėjausi dėl savo veiksmų, stengiausi pasimokyti iš jų. Ir nuo jų bėgti. Tik dabar suvokiau suvokiau savo veiksmų poveikio mastą. Vakar suvokiau, kad dėl jų tos moterys, kurios manimi žavėjosi, buvo priverstos blogai apie save galvoti ir kad jos tapo baukščios kitų vyrų, kurie niekada jų į tokią padėtį nepastatė, akivaizdoje. Aš taip pat pasinaudojau tuo faktu, kad manimi buvo žavimasi tiek jų, tiek mano aplinkoje, o tai neleido joms papasakoti apie savo patyrimą ir sukūrė joms sunkumų, kai jos tai bandė, nes žmonės, kurie stengėsi lygiuotis į mane, nenorėjo to girdėti. O aš negalvojau apie tai, nes mano padėtis leido man apie tai nemąstyti. Negaliu sau to atleisti. Ir aš turėsiu kažkaip susitaikyti su tuo, kad toks esu. Kas yra nulis, palyginus su pasekmėmis, kurias sukėliau joms. Norėčiau į jų susižavėjimą būti sureagavęs būdamas geru vyro pavyzdžiu ir pasidalinęs savo kaip komedijos specialisto patirtimi, nes aš irgi žavėjausi jų darbais.

Labiausiai gailiuosi dėl to, kad man teka gyventi nuskriaudus kitus žmones. Ir man sunku suvokti to skausmo, kurį joms sukėliau, mastą. Kad pasidalinčiau sukelto skausmo našta, aš atšaukiu visus savo šiuo metu vykdomus projektus. Aš labai gailiuosi už neigiamą dėmesį, užgriuvusį mano vadybininką Dave Becky, kuris tik stengėsi suvaldyti mano sukeltą situaciją. Aš atnešiau tik vargą ir sunkumus žmonėms, kurie dirbo su manim FX ir kurie tikėjo filmo idėja. Aš sukėliau skausmą savo šeimai, draugams, vaikams ir jų motinai.

Savo ilgą ir sėkmingą karjerą leidau kalbėdamas ir sakydamas viską, ką tik noriu. Dabar atsitraukiu ir ilgą laiką klausysiuos. Ačiū, kad skaitėte.“

Originalas anglų k. New York Times

*****

Jeigu jums patiko šis tekstas, galite savo nuožiūra atsidėkoti už darbą per PayPal

“Taip, tie pasakojimai yra tiesa.“

Disociacija

Dažniausiai duodamas pavyzdys apie disociaciją – tai kai neprisimeni, kaip įprastu keliu nuvairavai iki darbo. Dar gali būti, kad pasižiūri į laikrodį, kažkur dingo valanda laiko, o tu nieko neveikei, gal į sieną žiūrėjai, ar į ekraną, tiesiog nepastebėjai, kur ji prapuolė. Dar gali pasireikšti, kai nejauti emocijų. Kažkas vyksta neįprasto, baisaus, išgirsti blogas naujienas, o reaguoji kaip į eilinį pranešimą, lyg nepaliečia kažko viduje. Nors kitu atveju reaguotum normaliai. Kai kurį laiką atrodo, kad kūnas tarsi ne mano, nejaučiu, kaip einu arba reikia eiti ir nelabai galiu. Gali būti, kad jūs esate įprastoje aplinkoje, pvz. kavinėje su šeimos nariais, o jie jus kalbina ir jūs kurį laiką kaip ir nereaguojate, lyg jie būtų toli, lyg jų balsai girdėtųsi tyliau nei įprastai. O jie klausia: “kur tu buvai paskendęs?“

Gali būti, kad per egzaminą, egzaminuotoju uždavus klausimą, studentas nebežino, ar jis susimąstė pora sekundžių, ar jis nieko nesakančiu žvilgsniu spokso į dėstytoją jau 5 minutes. Gali nutikti darbe, kai svarbaus pasitarimo metu balsai ima tarsi tolti, girdėtis silpniau, pasidaro nebeaišku, ką žmonės kalba, gali aplinka darytis tokia pablukus, gali pradėti atrodyti, kad žmonės ir daiktai yra sudaryti iš pikselių.

Kaip pastebėjote iš pavyzdžių, disociacija tai yra tarsi laikinas atsijungimas nuo kažkokio realybės aspekto: artai nuo laiko, ar nuo savo emocijų, ar nuo kūno pojūčių ar pan. Dar gali būti toks jausmas, kaip kybojimas tuščioje erdvėje, tuštumoje, rūke. Tai atsijungimas nuo aplinkos. Gali būti atsijungimas gana stiprus, kai žmogus staiga nebežino nei kas jis, nei kur jis yra, nei kelinti metai, kiek valandų ir pan.

the_daydream_club

Pirmiausia, disociacija yra normali sveiko žmogaus funkcija. Ji yra skirta įsijungti automatiškai tuomet, kai psichika pervargsta, kai jai reikia poilsio, kai reikia pailsėti ir atgauti jėgas. Tai toks vidinis organizmo jungtukas, kuris iš dalies išjungia organizmo funkcionavimą be šeimininko sąmoningo sprendimo. Tam, kad jį apsaugotų nuo perdegimo. Visi žmonės šiek tiek kartas nuo karto disocijuojasi.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, augant blogomis sąlygomis, kur daug chaoso, įtampos, smurto ir vaikas nuo tos aplinkos negali pabėgti, disociacija yra vienintelis būdas trumpam atitrūkti nuo nepakeliamos realybės ir taip neišprotėti. Disociacija tarsi savaime labiau išsilavina dėl buvusių aplinkybių. Ir jeigu yra likusi vaikystės trauma arba KPTSS, tuomet suaugęs žmogus linkęs disociaciją patirti žymiai dažniau ir stipriau, t.y. panirti į ją giliau nei kiti žmonės.

Bet kuriuo atveju disociacija iš esmės yra sveiko organizmo funkcija, kurios tikslas ir yra palaikyti sveiką psichiką, tačiau kai ji pasireiškia dažnai, trunka ilgai ir yra stipri, gali pradėti kenkti normaliam kasdieniniam funkcionavimui. Pvz. gali būti sunku susikoncentruoti mokantis ar sunku dirbti.

Esktremaliais atvejais disociacija gali tiek išsikeroti, kad tai gali tapti psichikos sutrikimu. Pavyzdžiui, kai vienas žmogus ima skirtingose aplinkybėse funkcionuoti kaip skirtingos asmenybės, kurios nieko nepamena viena apie kitą, kurios mėgsta skirtingai elgtis, rengtis, skirtingą maistą ir t.t. Arba kai žmogus atsipeikėja kitame mieste, o kaip jis ten pateko ir kodėl jis čia, jis visiškai nežino. Tuomet disociacijos funkcionavimas tampa tokiu išsikerojusiu, kad ima kelti pavojų pačiam žmogui.

Tačiau vistik daugeliu atvejų, net kai disociacija yra stipriau pasireiškianti, ji vistiek yra sveikas reiškinys, padedantis išlaikyti balansą. Disociacija dažnai pasireiškia narsicistinių ir kitų manipuliatyvių asmenų partneriams (tiek darbo, tiek asmeniniams), su būnant su jais, aplinka nėra palanki normaliam psichikos funkcionavimui, ji yra dažnai persunkta realybės iškraipymų, neakivaizdžios prievartos, nuolatinio keitimosi be atskaitos taško, neaiškumo, nerimo ir kitokių įtampų. Nuodingiems partneriams kito žmogaus dažna būsena, kai jis skendi kaip rūke yra naudinga, nes tai yra būsena, kurioje jis nėra pilnai čia ir dabar, jis pilnai nemato ir nesuvokia realybės, negali greitai ir tiksliai reguoti į visokias manipuliacijas jais, todėl ši būsena emociniams grobuonims yra labai palanki. Jie gali lengviau daryti su savo aukomis tai, ką nori. Tuo sukeldami dar didesnį polinkį į disociaciją.

Kad straipsnis nebūtų per ilgas, kitą sykį parašysiu apie išėjimo iš disociacijos būdus.

Disociacija

Nematomi narcizai

Dėl išnaudojimo aklumo sindromo pasireiškimo žmogus gali ilgai pragyventi ar pradirbti kartu su narcizu ir daug prisikentėti, tačiau nematyti ir nesuvokti, kad jis turi reikalų su narcizu. Tam reikšmės turi ne tik žinių stoka. Nes žodis narcizas žmonėms kalbantis naudojamas dažniausiai visai ne tose situacijose, kur kalba eina apie tikrą narsicizmą kaip asmenybės sutrikimą.

Ilgai žmonės tarsi nepraregi, kad kažkas iš esmės su tuo žmogumi yra ne taip. Žmonės natūraliai mano, kad visi žmonės yra žmonės. Tai reiškia, kad nepaisant charakterio ypatumų, tam tikros žmogiškosios savybės yra būdingos visiems žmonėms. Todėl virtinė nemalonių situacijų, konfliktų nurašoma ant blogos nuotaikos, taip susidėliojusios situacijos ar netgi prisiimant kaltę sau.

Yra narcizai, kurie tiesiog trykšta arogancija į visas puses ir net nesistengia pasirodyti iš geresnės pusės, jie visa esybe nuo pat pradžių demonstruoja, kad visas pasaulis turi gultis jiems po kojų ir atvirai niekina kitų žmonių jausmus bei interesus. Tokie narcizai pasimato greičiau. Tačiau narcizai todėl ir yra narcizai, kad jiems reikia kitų žmonių žavėjimosi, ir jie pirminėje santykių fazėje pasirodo šilkiniai kaip avelės. Tada aplinkiniams net mintis nekyla, kad čia kažkas gali būti ne taip, jie džiaugiasi, kad jų kelyje pasitaikė toks nuostabus žmogus.

Tik po ilgo laiko, ir dažniausiai tada, kai bendras gyvenimas ar darbas pasidaro absoliučiai nebepakeliamas, žmonės ima ieškoti informacijos, kasgi tai galėtų būti. Ir netgi paskaitę narcizo charakterio savybių aprašymą ar jo veikimo principus, ne iš karto įsisąmonina, su kuo turi reikalų, ir kad tuose aprašymuose kalba eina apie būtent jų situaciją.

Dažniausiai tai įvyksta artimuose santykiuose, kai konfliktas arba susiklosčiusi ilgalaikė situacija pasidaro visiškai nebepakeliama. Tuomet, kai realiai nebelieka ko prarasti. Kai santykiai su tokiu žmogumi yra nustūmę prie prarajos krašto. Tuomet, kai nesaldžios žinios apie narsicizmą gali duoti daugiau naudos ir mažiau skaudu suvokti sudėtingas perspektyvas.

Taigi, dažniausiai narcizų atpažinimo gyvenime seka yra tokia: pirma atpažįstama, kad partneris yra narcizas. Po kiek laiko, apsispratus su tokia “diagnoze“ ir įsigilinus į narsicizmo šaknis, suvokiama, kad vienas iš tėvų buvo irgi narcizas. Dar po kelių mėnesių ar metų pasimato, kad ir kai kurie draugai turi narsicistinių savybių.

V0042209 Journey to eternity; prostitute approaches a man and his son

Grandville iliustracija “Kelionė į begalybę“ (Wickimedia)

Narcizų atpažinimas artimoje aplinkoje vyksta kaip ilgalaikis procesas, o ne vienos akimirkos praregėjimas.

*****

Jeigu įtariate, kad jūms artimas žmogus ar jūsų viršininkas gali būti narsicistinio tipo, tačiau tuo abejojate arba aptekote į kelbią situaciją su tokiu žmogumi, galite susisiekti su manim ir susitarti dėl konsultacijos. Kontaktai – viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.

 

Nematomi narcizai