Kaip atsirinkti gerą psichologą darbui narcizmo tema

Narcizmas tapo pop reiškiniu, pastaruoju metu beveik kiekviena Instagram’o paskyra turi ką pasakyti apie narcizmą. O jei paskyra skirta psichologijos klausimams – tai ten dabar viskas tik apie narcizmą. Jei dar neseniai buvo sudėtinga rasti bet kokios informacijos apie narcizmą lietuvių kalba, tai šiuo metu neįmanoma jos išvengti. Ji visur!

Tad kaip atsirinkti gerą psichologą asmeniniam darbui su narcizmo sukeltomis problemomis?

Pirma, patikrinkite, kiek laiko tas žmogus dirba su narcizmo tematika. Jei pradėjo apie tai rašyti prieš pusmetį, tikėtina, kad nuėjo savo reklaminės paskyros populiarinimo keliu ir tiesiog nenori atsilikti nuo kitų, todėl skelbia informaciją šiuo metu “karšta“ tema. Toks psichologas greičiausiai eksploatuoja narcizmą kaip marketingo instrumentą ir Jums mažai kuo gali padėti.

Lygiai taip pat, jei psichologas nėra išskyręs konkrečių specializacijos sričių, o dirba apie viską, svarbu, kad kažkas pinigus moka. Nebūtinai tai bus blogas psichologas, gali būti ir neblogas, tačiau narcizmas yra labai specifinė tematika, kurioje tam, kad galėtum padėti, reikia nusimanyti. Tam neužtenka keleto paveiksliukų, tuo labiau jei šie yra tiesiog nukopijuoti net nepasivarginus jų išversti iš kitos kalbos.

Nuotr. aut.

Kodėl? Psichologai, mokydamiesi universitete, mokosi psichologijos labai plačiu spektru. Jie mokosi principų, kurie veikia masei žmonių. Tačiau tuomet, kai mes turme reikalų su narcizais, principai, kurie tinka žmonėms be šio sutrikimo, staiga nebetinka. Narcizmas giliai paveikia bet kurią dinamiką, tiek poroje, tiek darbe ar giminėje. Narcizai moka priversti aplinkinius šokti pagal savo dūdelę, nei kai šie to nepastebi. Todėl ne tik narcizo elgesys yra kitoks, tačiau visas narcizo partnerio patyrimas iš esmės skiriasi nuo kitų žmonių. Standartinės psichologijos studijos, be jokios abejonės, apima ir šį sutrikimą, kaip ir daugėlį kitų. Tačiau ar daug gali Jums padėti žmogus, kuris išklausė visą teoriją apie narcizmą per 20 min.? Tiek žinių užteks keliems pasisakymams reklaminiais tikslais, pasirodyti, kad jis irgi žino, apie ką čia, tačiau jei žmogus negilino žinių šioje srityje žymiai rimčiau, bandydamas Jums pagelbėti, taikys standartinius psichologijos principus. Dažnai žmonės, susiradę mane skundžiasi, kad ėjimas pas psichologus, nenusimanančius apie narcizmą, jiems nepadėjo. O kai kuriais atvejais netgi pakenkė. Nes taikydami bendruosius psichologijos principus jie atkartojo traumą, kurią buvo sukėlę narcizai.

Iš šito kyla dar vienas patarimas – pasidomėkite, kaip bendrauja psichologas, pas kurį ruošiatės eiti konsultuotis. Paskaitykite, jei yra, interviu ar jo rašytų straipsnių. Idealiu atveju – Jums svarbia tema. Ar Jums priimtina, kaip šis žmogus bendrauja, kaip vertina kitus žmones? Yra tekę skaityti gana žinomos psichologės straipsnį, kuriame ji išvadino žmones kaip mokyklos chuliganas. Jei ji taip išvadino vienus žmones, dideli šansai, kad kažkokiu momentu taip pradės bendrauti su Jumis. Ar tai bus Jums priimtina? Taip, ji reklamuojasi kaip dirbanti su narcizmo temomis. Manau, kad nuo narcizų nukentėjusiems žmonėms pas ją ieškoti pagalvos pavojinga, nes tikėtina, kad jie bus pakartotinai traumuojami.

Dažnai nuo narcizų nukentėję žmonės būna patyrę daug atstūmimo, neaiškumo, akių dūmimo, kietaširdiškumo ir net žiaurumo. Todėl rinkdamiesi būtinai atkreipkite dėmesį, ar žmogus, pas kurį eisite, ne per grubus, jo būdas ne radikalus, tačiau tuo pačiu aiškus ir skaidrus, kur jaučiate, kad žmogui nesvetima atjauta.

Psichoanalizės mokyklą atstovaujantys psichologai gali būti puikūs specialistai ir gebėti padėti daugeliui žmonių, tačiau jie netiks narcizų aukoms. Psichoanalitikai neveda, nereiškia savo nuomonės, nerodo savo emocijų – jie sukuria tuščią erdvę, kurioje turi reikštis jų klientas. Tam tikrais atvejais ši metodika duoda puikių rezultatų. Tačiau nuo baudimo tyla ir atsiribojimu pavargusiam žmogui, toks darbo metodas gali tik pabloginti situaciją.

Esu tikra, kad atkreipdami dėmesį į mano paminėtus faktorius, gebėsite atsijoti Jums tinkamus psichologus ir iš jų gausite daugiau naudos. Bent jau apsisaugosite nuo retraumatizavimo!

Nesidalinsiu

Asociatyvinė Mark Frost nuotrauka iš pixabay.com

Veiksmas vyksta maždaug 1000 – aisiais metais. Æthelflæd, Mursijos (vienos iš senovės karalysčių, kuri dabar yra Didžiosios Britanijos sudėtyje) karalienės dukra buvo pažadėta 30 m. vyresniam jaunikiui, nes taip buvo naudinga karalystei. Princesė už jo tekėti nenorėjo. Dalyvaudama priverstiniame susitikime su juo, jaučiasi kaip įkaitė. Du kartus už ją vyresnis būsimas jaunikis stengiasi iš jos išsiklausinėti, ko ji nori, ką iš tiesų myli. Nesijausdama saugiau patikėti savo paslapčių, Æthelflæd atsako:

– Nesidalinsiu savo širdies turiniu.

Ar mokėtumėte taip drąsiai užbrėžti savo ribas? Ar drįstumėte taip pasakyti kitam žmogui realiame gyvenime?

Paprasti darbai neturi pridėtinės vertės?

Toks požiūris kuria labai daug problemų. Kai nevertinamas palaikomasis darbas. Kai būti nusipraususiu, pagaminti valgyti, sutvarkyti namus, skalbti rūbus, išdėlioti daiktus į savo vietas, parnešti ar užsakyti pirkinių ir t.t.

Toks požiūris yra labai įsigalėjęs ir apima ne tik namų ūkius, bet ir karjerą. Jeigu aš kurjeriu dirbu, tai ne aš sukūriau tai, ką gabenu pakete pirkėjui, tai mano darbas nieko vertas. Ir taip atitinkamai. Turi bent jau reklamas kurti. O dar geriau – naujus produktus, paslaugas, išradimus ir t.t. Jeigu esi kurjeris, buhalteris, auditorius, valytojas, sekretorė, lėktuvo palydovas, esi niekas, aptarnaujantis personalas arba kaštų eilutė biudžete.

Tad jeigu nori būti kažkuo, turi būti tas iš antros pastraipos, o ne iš pirmos. Nes tik tuomet gali didžiuotis savo pavykusiu gyvenimu ir indėliu į žmonijos pasiekimus.

Visų pirma, “pridėtinė vertė“ reiškia nebūtinai kažko kūrimą, ko nebuvo iki tol. O skirtumas tarp to, kas buvo prieš tai ir po to. Taigi, jeigu visos parduotuvės karantino metu uždarytos ir mums baigėsi namuose elementarios kasdieninio naudojimo prekės ir produktai, tai kurjeris, gabenantis mums pieną ir duonos dar ir kaip kuria pridėtinę vertę. Nes tas, kas mėgsta kavą su pienu, kankintųsi ją gerdamas be jos. O alkanam tai dar blogiau nei pagėrus kavos be pieno!

Taigi, vertė yra milžiniška. Jeigu Jūs nedirbate pagal darbo sutartį, bet pas jus namuose du kartus per dieną garuoja šiltas maistas, tai didelis pasiekimas! Neleiskite kitiems Jūsų įtikinti kitaip!

Pagalvokite apie visus darbus, kuriuos padarote ir pagalvokite, kaip atrodytų situacija namuose ir darbe, jeigu jų visų nedarytumėte. Dieną, savaitę, mėnesį, metus. Dešimt metų. Kaip redaguotų Jūsų kolegos, gavę neatliktus darbus, kuriuos Jūs padarote, turbūt griūtų ištisi procesai, o gal net sužlugtų įmonės veikla?! Taip, jokia įmonė negali be valytojos, sekretorės ir buhalterės.

Nuotr. aut.

Kaip ir jokie namai negali būti netvarkomi, neremontuojami, neprižiūrimi. Galų gale nevėdinami! O joks žmogus negyvena nevalgydamas. Valio tiems, kas užaugino, išvirė ir pristatė maistą. Nesvarbu, ar iš virtuvės ant stalo, ar iš kavinės ar parduotuvės į biurą ar namus. Visi šie darbai be galo svarbūs, nes jie palaiko -gyvenimą-. Jį daro įmanomą, higienišką, priimtiną, civilizuotą, saugų, šiltą ir jaukų.

Neleiskite, kad kiti primestų Jums savo nuomonę. Galite tiems, kurie mąsto, kad Jūsų darbas nieko nevertas, nustoti jiems teikti savo paslaugas. Nes jie jų nevertina. Vadinasi, jie puikiai gali gyventi ir be jų. Kam tuomet deginti savo resursus tuščiai?!

Kiekvieną kartą, kai atlikote patį mažiausią darbą, paplokite sau per petį. Išnešėte šiukšles, sukurėte prodėtinę vertę. Pasigaminote maistą, sukūrėte pridėtinę vertę. Išskalbėte skalbinius, sukūrėte vertę. Pagirkite save.

Nustokime siekti kažko ypatingo, kažko, kas yra kažkur. Mes kasdieną darome didelius ir svarbius darbus, ir neleiskite įtikinami kitaip. Be mūsų darbų sustotų pasaulis. Mano, tavo, mūsų. Tai ir yra pridėtinė vertė.

Priskyrimo klaida

Bendraudami žmonės visuomet stengiasi suvokti kitus žmones. ir kodėl šie žmonės vienaip ar kitaip elgiasi. Ne visada įmanoma žinoti apie pašnekovą visą įmanomą informaciją apie tai, kas įtakoja jo elgesį.  Kiekvienoje situacijoje kiekvieno žmogaus elgesį gali įtakoti labai daug veiksnių. Tai ir žmogaus asmenybė, charakterio bruožai, kultūra, kurioje jis augo, jo asmeninė istorija, ypatingą poveikį jo gyvenime turėję reikšmingi įvykiai, galų gale situacija, kurioje jis yra.

Nuotr. aut. Geralt, iš Wickimedia commons

Kadangi visko tiksliai ir išsamiai žinoti neįmanoma, žmogaus smegenys yra privestos interpretuoti turimą informaciją ir daryti iš jos išvadas. Heider 1958 m. atliktas tyrimas parodė, kad stebėtojas labiausiai remiasi tuo, ką mato ir ką girdi. Vadinasi, pamatęs, kaip žmogus atrodo kaip kaip kalba, jį stebintis žmogus automatiškai ima galvoti, kad jis jau žino, koks tas stebimasis yra.

“Žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi dėl to, kas jie yra, o ne dėl to, kad jie šiuo metu yra konkrečioje situacijoje.“*

Tai yra priskyrimo klaida, kai pasąmoningi mechanizmai verčia mus suvokti kitus žmones per daug supaprastintai, kas ne visuomet atitinka realią situaciją. Ne veltui yra lietuviškas posakis “pagal rūbus sutinka…“

2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad mumyse yra suinstaliuota paprasta žmonių pirminio suvokimo schema: “Draugiškai, šiltai besielgiantis žmogus yra suvokiamas ir kaip dosnus, patikimas bei linkęs padėti“**. Mums nežinomos informacijos skyles mūsų protas mums nieko apie tai neįtariant stengiasi kuo greičiau užglaistyti. Todėl mes naiviai manome, kad mes iš neilgo pabendravimo su žmogumi galime daryti išvadas apie tai, koks jis yra.

Tai yra biologinis mechanizmas, kuris norime mes to ar nenorime, automatiškai aktyvuojasi bendraujant su žmonėmis. Todėl užtenka kažkam tikslingai susitikimo metu elgtis mandagiai, šiltai, draugiškai bei atrodyti tvarkingai ar respektabiliai ir mes net nepajausime, kaip ėmėme pasitikėti šiuo žmogumi ir laikyti jį draugišku. Minėti tyrimai paaiškina, kodėl manipuliatyvūs asmenys taip nesunkiai apsuka mus aplink pirštą, visai nebūdami nei dragiški, nei patikimi. Jie tiesiog žino, ką daryti, kad aktyvuotų mumyse jau suinstaliuotas biologines programas ir kaip panaudoti mūsų pačių psichologinius mechanizmus jų naudai.

Šie tyrimai taip pat rodo, kad mes negalime pykti ant savęs, kaip taip apsigavome, kaip laiku nepermatėme narcizų ar psichopatų piktybinių kėslų ir dėl to laiku nepasišalinome iš jų grėsmingos įtakos. Nes jie mūsų vidinius mechanizmus aktyvavo savo naudai!

Paktinis pavyzdys: kaip atrodo į teismą atvykęs šokių treneris Andrius Kandelis ir už kokius nusikaltimus jis yra teistas. Nuoroda į straipsnį: https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2020/09/22/news/andrius-kandelis-isgirdo-teismo-nuosprendi-del-smurto-kaltas-16426885/

*Elliot Aronson, Timothy Wilson, Robin Akert “Sozialpsychologie“ 2014, 119 psl. 

***Elliot Aronson, Timothy Wilson, Robin Akert “Sozialpsychologie“ 2014, 111 psl. (Fiske, Cuddy & Glick 2006; Todorov et al 2008; Wojciszke 2005)

Kas yra geras psichologas?

Daugybė psichologų ir psichoterapeutų tebedirba psichoanalizės mokyklos pagrindais, kur psichologas ar psichoterapeutas yra tarsi nematomas. Jis nereiškia savo nuomonės, jausmų, kuriuos patiria, bendraudamas su klientu, jis niekaip nereaguoja. Yra toks kaip žalia siena filmavimo aikštelėje. Kurios vienintelis tikslas – nesimatyti.

Tokios mokyklos tikslas yra leisti pacientui atskleisti pačiam save, pačiam save pažinti, tarsi dirbtiniame vakuume. Psichologas sąmoningai slopina savo reakcijas tam, kad neįtakotų kliento reiškimosi.

Idėja kaip ir gera, tačiau daugeliu atvejų tiems žmonėms, kurie yra patyrę baudimą tylos siena, atstūmimą iš artimiausių žmonių, prisirišimo traumas, vaikystės trauma, kai jų emociniai poreikiai buvo netenkinami, tokia terapijos forma yra žalinga. Klienta, siekdamas išspręsti savo problemas, kylančias iš nesaugaus prisirišimo bei traumų, psichologo kabinete patiria labai panašią situaciją, kuri ir sukėlė problemas, dėl kurių jis atėjo. Taigi, vietoj to, kad klientui būtų suteikiama pagalba, jis yra dar sykį traumuojamas prieš gaudamas pagalbą. Net jeigu teoriškai kalbant, vėlesniame etape jam psichologas ir padėtų, vitik žala santykiui jau padaryta – ar gali klientas pasitikėti pasichologu, kai šis jam atkartoja traumą?

JAV psichologas Karlas Rodžersas (angl. Carl Rogers), atstovavęs humanistinę psichologijos kryptį, suformulavo į klientą orientuotos terapijos principus:

1. autentiškumas.
2. besąlygiškas priėmimas
3. empatija

Taigi, remdamiesi jo principais, galime lengvai atsakyti į klausimą – kaip žinoti, ar psichologas jums tinka? Jeigu jūs jaučiate, kad jam galite papasakoti viską, kad patiriate, patyrėte, galvojote ar galvojate ir būsite vistiek priimtas ir suprastas, tuomet greičiausiai tai yra geras ir jums tinkamas psichologas. Kuris atjaus jus dėl to, kas jums nutiko. Ir tik po to taikys terapijas ar padės jums keisti jūsų paties elgesį.

Pratimai geresniam abiejų smegenų pusrutulių integravimui

Jeigu žmogus patyrė emocinę traumą, jo dešiniajame smegenų pusrutulyje yra įvykęs perdegimas, t.y. nutrūkusios normalios neuronų jungtys, jų sujungimai tarsi sudegę, nutrūkę. Jeigu vystantis buvo patirtas emocinis apleistumas, tuomet šis pusrutulis gali likti ne iki galo išsivystęs. Bet kuriuo atveju yra nevienoda pusrutulių pusiausvyra.

Dažnai emociškai traumuotiems asmenims pasireiškia pusiausvyros nelaikymo problemos, judėjimo grubumas, suglebimas einant arba kampuoti judesiai.

Norint išlyginti smegenų pusiausvyrą, rekomenduojami tokie pratimai:

 

Pusiausvyros laikymasis

Šiam pratimui patartina turėti pusiausvyros lentą. Reikia išsirinkti vieną tašką, užlipti ant pusiausvyros lentos ir stengtis kuo ilgiau išlaikyti pusiausvyrą, žiūrint į pasirinktą tašką.

Jeigu iš pradžių pusiausvyrą sekasi išlaikyti sunkiai, galima į pagalbą pasitelkti kedę ir laikytis įsitvėrus į jos atlošą.

Tam, kad būtų lengviau, galima pradžioje naudoti guminę pusiausvyros lentą ar netgi pusiausvyros pagalvėlę. Su jomis yra lengviau pasiekti ir išlaikyti pusiausvyrą.

Pratimą atlikti 3 k. per dieną (pgl. Dr. Beate Johannwerner)

 

Piešimas pusrutulių integracijai

Pritvirtinti lapą prie stalo ar molberto, kad piešimo metu jis nejudėtų jo neprilaikant rankomis (galima kampus priklijuoti lipnia juosta). Paimti piešimo priemones į abi rankas. Tinka paprasti pieštukai, flomasteriai, geliniai rašikliai ar kitos priemonės, kurios lengvai piešia ilgą laiką jų neaptarnaujant. Tarkime, netiks į rašalą mirkomos dailyraščio plunksnos arba teptukai, nes juos dažnai reikia pamirkyti į dažus. Parkeriai irgi nelabai tinka, nes jais nepatogu piešti visomis kryptimis.

Tuomet leisti rankoms tiesiog judėti visomis kryptimis. Veiksmas atliekamas abiem rankomis vienu metu. Nereikia stengtis nupiešti kažką prasmingo. Greičiausiai pratimo pabaigoje tai atrodys kaip didelis nesuvytų siūlų raizginys. Rekomenduojama stengtis tik, kad linijos dažniau kirstų lapo vidurį.

Šis pratimas per sinchonišką judėjimą verčia smegenų pusrutuliams pasivystyti siekiant balanso. Smegenų ląstelės yra vienintelės ląstelės kūne, kurios dauginasi bet kokiame amžiuje, todėl smegenys vystosi pagal tai, kam jos yra naudojamos.

Nuot. iš Wickimedia commons

Jei jums reikia daugiau pagalbos integruojant patirtas traumas, siūlau susitarti dėl konsultacijos.

Ko per daug, tas nesveika

Jei niekam nerūpi

Nuojauta yra ne ezoterika, o faktas

Kiekvienoje kalboje yra naudojamas išsireiškimas, nusakantis nuojautą. Tas jausmas pilve, viduriuose. Nuojauta, tas nenusakomas žinojimas to, ko neišeina pagrįsti argumentais, yra visiems žinomas reiškinys. Tačiau logika besivadovaujantys žmonės atsisako juo tikėti, mano, kad tai yra lengvatikių, neišsilavinusių žmonių pramanas, prietarai ir nurašo į ezoterikos sritį, kuri, kaip žinia, tikintiems mokslu, yra toks kaip sąšlavų kampelis.

Iš tiesų nėra ko ginčytis. Neuromokslas seniai žino, kad tai yra faktas. Žmogaus juslės nuskaito labai daug informacijos ir jos visos informaciniais kanalais, t.y. nervais, suteka į smegenis. Smegenyse yra netgi specifinė vieta, kurioje yra atsijojama, į kuriuos iš patekusių informacinių duomenų reikia reaguoti ir į kuriuos ne. Net kai informacija yra tikrai ir teisinga, nuolatos nervų ląstelės, veikiamos neurotransmiterių, nervinius impulsus sustiprina ir perduoda juos toliau, o kai kuriuos slopina. Tie, kurie perduodami toliau visoje grandinėje ir netampa kažkuriame tarpiniame taške užslopinami, tampa veiksmais, jausmais, reakcijomis, impulsais, reflesais, mintimis, idėjomis. Žodžiu, įgauna kažkokią išraišką, ar tai būtų veiksmo, ar minties forma.

Taigi, tai, ką suvokėme ir į ką mūsų smegenys nusprendė reaguoti, napima visos mūsų turimos informacijos. Mūsų kūnas nuskaito iš aplinkos ir pajaučia žymiai daugiau, nei mes gebame sąmoningai suvokti. Tačiau, nepaisant to, kad gauta informacija nėra suvokta iki tokio lygio, kad ją galime išreikšti sklandžiais sakiniais bei pateikti svariais argumentais, tai nereiškia, kad šios informacijos mes neturime. Taip gali būti todėl, kad ji buvo nuslopinta pakeliui, ankstesnėse smegenų dalyse, kol dar nepasiekė už kalbą ir loginį mąstymą, ateities prognozavimą atsakingos smegenų dalies.

Todėl kitą sykį drąsiai pasikliaukite savo žinojimu tarsi iš nieko. Tuo, kurį jaučiate, bet negalite paaiškinti. Jums ir nereikia jo paaiškinti. Instinktas bėgti nuo pavojaus neprivalo būti paaiškintas, mums tiek ir tereikia žinoti – bėgti, nes yra pavojaus jausmas. Arba pasikliauti žinojimu, kad tas žmogus atrodo nepatikimas, pavojingas. Nors jis kalba protingai skambančiais sakiniais, dėsto mintis pasitikinčiu balso tonu, atrodo respektabilus ir mūsų loginis protas negali prie nieko prisikabinti, kodėl jis galėtų būti nepatikimas, kai jis yra vaikščiojantis sąrašo, kaip turi atrodyti patikimas žmogus, pavyzdys. Tačiau jeigu kepenim jaučiate, kad taip nėra, dideli šansai, kad taip ir nėra.

Ne veltui mums yra duoti jausmai, pajutimai, emocijos. Tai yra ne mažiau svarbus, ir drįstu pareikšti, žymiai tikslesnis daviklis nei loginis mąstymas. Naudokitės visais jumyse suinstaliuotais prietaisais ir pasitikėkite tuo tyliu balseliu viduje.

 

Narcizams neįmanoma įtikti