Na štai ir atėjo tas momentas. Šiandien išsiunčiau knygą apie narsicizmą į leidyklą. Neįtikėtina. Kažkaip net nesitikėjo, kad tas momentas išvis kada nors ateis. O jis vat ėmė ir atėjo.
Tai va, galima pradėti švęsti Kalėdas. Ir džiaugiuosi, ir didelis įsipareigojimas nuo pečių nukrito.
Juokingiausia tai, kad tik išsiunčiau ir va, iškart čia rašau. O nerašiau beveik nieko visą tą laiką, kol rašiau knygą, t.y. apie pusę metų. O kiek turėjau ką pasakyti! Ir kaip norėjau rašyti! Bijojau išlieti kūrybinę energiją ir tą dieną nieko nebegalėti rašyti knygai. Tad kai tik užeidavo noras rašyti čia, iš karto puldavau rašyti į knygą. Nukreipinėjau energiją į vieną didelį tikslą.
Užtai čia ir buvo taip tylu. Na, dabar, tikiuosi, atsiimsiu.
O juokingiausia tai, kad tik išsiunčiau knygos rankraštį į leidyklą, ir iš karto turiu puslapį – du minčių, ką dar reikės papildyti, patikslinti antrame leidime. Apskritai, dar būčiau rašius ir rašius, plėstis yra kur, ir turiu ką pasakyti. Bet kažkur yra tas momentas, kai reikia sustoti.
Tai va, jis ir buvo šiandien.
Galiu pasakyti, kad džiaugiuosi tekstu, kuris gimė. Jis nenurašytas nei iš vienos knygos užsienio kalba, o daugybė informacijos, kurią pavyko susirankioti iš skirtingiausių šaltinių bei išvados, prie kurių priėjau analizuodama šį reiškinį pati, susidėliojo į gražų ir tvirtą rėmą.
Dabar nekantrauju, kada galėsiu pasidalinti, kaip atrodys viršelis ir kai galėsiu įdėti nuorodą į šį blog’ą kur galėtumėt knygą įsigyti.
Labai tikiuosi, kad mano knyga padės nors vienam žmogui. Bet kuriuo atveju, už prieinamesnę kainą nei konsultacija žymiai išsamesnė informacija bus prieinama didesniam skaičiui žmonių.Belieka tikėtis, kad ji atneš naudos skaitytojams. Nekantrauju!