“Taip, tie pasakojimai yra tiesa.“

Tai, ką išgirdome iš seksualiniu priekabiavimu ir smurtu kaltinamo režisieriaus Šarūno Barto, buvo ne šie žodžiai.

Bet šie žodžiai yra tikri. Juos ištarė žymus komikas Louis C.K., šiuo metu patiriantis tą patį, ką ir lietuviškasis “herojus“. Kelios moterys, dirbusios kartu su juo, apkaltino jį, kad jis, joms būnant jaunoms ir nepatyrusioms, o jam – žinomam komikui ir autoritetui šioje srityje, jis po pasirodymų masturbuodavosi jų akivaizdoje.

Žinoma, nors išplatino šį laišką savo vardu, egzistuoja didelė tikimybė, kad jį surašė samdytas viešųjų ryšių specialistas, kurio apmokamas darbas buvo padaryti taip, kuo mažiau nukentėtų žinomo komiko reputacija. Tačiau tebūna šis tekstas vadovėlinis pavyzdys apie savo atsakomybės prisiėmimą.

Nuotr.: Louis CK, komikas, šaltinis: Wickimedia

“Noriu pakomentuoti istorijas, kurias New York Times papasakojo penkios moterys: Abby, Rebecca, Dana, Julia, kurios prisistatė ir dar viena, kuri neminėjo savo vardo.

Tos istorijos yra tikros. Tuo metu maniau, kad tai, ką dariau, buvo priimtina, nes niekada nerodžiau savo pimpalo prieš tai nepaklausęs, tai irgi yra tiesa. Bet vėliau gyvenime susivokiau, kad kai tu turi galią prieš tą kitą žmogų, tai klausimas, ar jie nieko prieš  matyti tavo pimpalą, yra ne klausimas. Tai yra nuosprendis. Tos moterys manimi žavėjosi, dėl to aš turėjau galią prieš  jas. O aš į tą galią žiūrėjau neatsakingai. Aš gailėjausi dėl savo veiksmų, stengiausi pasimokyti iš jų. Ir nuo jų bėgti. Tik dabar suvokiau suvokiau savo veiksmų poveikio mastą. Vakar suvokiau, kad dėl jų tos moterys, kurios manimi žavėjosi, buvo priverstos blogai apie save galvoti ir kad jos tapo baukščios kitų vyrų, kurie niekada jų į tokią padėtį nepastatė, akivaizdoje. Aš taip pat pasinaudojau tuo faktu, kad manimi buvo žavimasi tiek jų, tiek mano aplinkoje, o tai neleido joms papasakoti apie savo patyrimą ir sukūrė joms sunkumų, kai jos tai bandė, nes žmonės, kurie stengėsi lygiuotis į mane, nenorėjo to girdėti. O aš negalvojau apie tai, nes mano padėtis leido man apie tai nemąstyti. Negaliu sau to atleisti. Ir aš turėsiu kažkaip susitaikyti su tuo, kad toks esu. Kas yra nulis, palyginus su pasekmėmis, kurias sukėliau joms. Norėčiau į jų susižavėjimą būti sureagavęs būdamas geru vyro pavyzdžiu ir pasidalinęs savo kaip komedijos specialisto patirtimi, nes aš irgi žavėjausi jų darbais.

Labiausiai gailiuosi dėl to, kad man teka gyventi nuskriaudus kitus žmones. Ir man sunku suvokti to skausmo, kurį joms sukėliau, mastą. Kad pasidalinčiau sukelto skausmo našta, aš atšaukiu visus savo šiuo metu vykdomus projektus. Aš labai gailiuosi už neigiamą dėmesį, užgriuvusį mano vadybininką Dave Becky, kuris tik stengėsi suvaldyti mano sukeltą situaciją. Aš atnešiau tik vargą ir sunkumus žmonėms, kurie dirbo su manim FX ir kurie tikėjo filmo idėja. Aš sukėliau skausmą savo šeimai, draugams, vaikams ir jų motinai.

Savo ilgą ir sėkmingą karjerą leidau kalbėdamas ir sakydamas viską, ką tik noriu. Dabar atsitraukiu ir ilgą laiką klausysiuos. Ačiū, kad skaitėte.“

Originalas anglų k. New York Times

*****

Jeigu jums patiko šis tekstas, galite savo nuožiūra atsidėkoti už darbą per PayPal

Narcizas niekada nesako Atsiprašau…

Dar vienas iš būdų, kaip atpažinti narcizą pabendravus jau kurį laiką, arba pasitikrinti, jei kilo įtarimas, prisiminti, ar esate kada nors iš jo girdėję nuoširdų atšiprašau?

Na žinoma, gali būti, kad prispaustas prie sienos arba tam, kad greičiau išsisuktų iš padėties, patį žodį pasakyti gali. Tačiau kalbu apie nuoširdų, tikrą atsiprašymą. Jame nebūtinai turi būti daugiau žodžių, gėlių puokščių ar dar kokių nors privalomų atributų. Kalbu apie jausmą, apie tą atgailos jausmą, kuris matosi akyse ir girdisi tame žodyje atsiprašau…

Net jei žmogus neturėjo ketinimo įžeisti, įskaudinti, užgauti, tačiau net padaręs tai netyčia ir apie tai sužinojęs, pajaus tą kaltės ir gailesčio mišinį, kuris neišvengiamai kyla tokioje situacijoje. … jeigu žmogus išvis jaučia jausmus. O normalūs žmonės jausmus turi, ir ta atgaila išsprūsta savaime, ji natūrali. Tai yra natūralus atsakas į kito žmogaus jausmus kartu su atsakomybės prisiėmimu už savo veiksmą.

Narcizai tuo tarpu tikrų, nesuvaidintų jausmų, neskaitant pykčio neturi. Ir vienas iš esminių juos išduodančių dalykų – atgailos nebuvimas. Jie gali aiškinti, kodėl taip pasielgė, teisintis. Labiausiai tikėtina, kad stengsis kaltę suversti atgal tam pačiam žmogui, kurį užgavo. Nuo “ne ten atsistojai, pasimaišei man po kojų“ iki “jeigu tu būtum man to jausmo nesukėlus, aš būčiau tau taip nepadaręs“ ir pan.

Nuotrauka iš Flickr.com

Geriausiu atveju gali net pasakyti kažką išoriškai panašaus į atsiprašymą: “na, jeigu tau taip yra, tai aš atsiprašau“. Bet jo intonacija bus labiau iš serijos “jeigu taip taip reikia to atsiprašymo, va jis“. Toks sausas, nekantrus, skubrus variantas, kurio tonas labiau primins norą išsisukti iš padėties.

Bet to tikro rūpesčio “ach, kaip man gaila, kad aš tau taip padariau“, nelaukite. Neieškokite jo narcizo akyse nei balse. Jo nebus.