Susitarti dėl konsultacijos galite vida_c@hotmail.com.
Priklausomybė nuo santykių
Auka
Tu – ne avelė
“Taip, tie pasakojimai yra tiesa.“
Tai, ką išgirdome iš seksualiniu priekabiavimu ir smurtu kaltinamo režisieriaus Šarūno Barto, buvo ne šie žodžiai.
Bet šie žodžiai yra tikri. Juos ištarė žymus komikas Louis C.K., šiuo metu patiriantis tą patį, ką ir lietuviškasis “herojus“. Kelios moterys, dirbusios kartu su juo, apkaltino jį, kad jis, joms būnant jaunoms ir nepatyrusioms, o jam – žinomam komikui ir autoritetui šioje srityje, jis po pasirodymų masturbuodavosi jų akivaizdoje.
Žinoma, nors išplatino šį laišką savo vardu, egzistuoja didelė tikimybė, kad jį surašė samdytas viešųjų ryšių specialistas, kurio apmokamas darbas buvo padaryti taip, kuo mažiau nukentėtų žinomo komiko reputacija. Tačiau tebūna šis tekstas vadovėlinis pavyzdys apie savo atsakomybės prisiėmimą.
Nuotr.: Louis CK, komikas, šaltinis: Wickimedia
“Noriu pakomentuoti istorijas, kurias New York Times papasakojo penkios moterys: Abby, Rebecca, Dana, Julia, kurios prisistatė ir dar viena, kuri neminėjo savo vardo.
Tos istorijos yra tikros. Tuo metu maniau, kad tai, ką dariau, buvo priimtina, nes niekada nerodžiau savo pimpalo prieš tai nepaklausęs, tai irgi yra tiesa. Bet vėliau gyvenime susivokiau, kad kai tu turi galią prieš tą kitą žmogų, tai klausimas, ar jie nieko prieš matyti tavo pimpalą, yra ne klausimas. Tai yra nuosprendis. Tos moterys manimi žavėjosi, dėl to aš turėjau galią prieš jas. O aš į tą galią žiūrėjau neatsakingai. Aš gailėjausi dėl savo veiksmų, stengiausi pasimokyti iš jų. Ir nuo jų bėgti. Tik dabar suvokiau suvokiau savo veiksmų poveikio mastą. Vakar suvokiau, kad dėl jų tos moterys, kurios manimi žavėjosi, buvo priverstos blogai apie save galvoti ir kad jos tapo baukščios kitų vyrų, kurie niekada jų į tokią padėtį nepastatė, akivaizdoje. Aš taip pat pasinaudojau tuo faktu, kad manimi buvo žavimasi tiek jų, tiek mano aplinkoje, o tai neleido joms papasakoti apie savo patyrimą ir sukūrė joms sunkumų, kai jos tai bandė, nes žmonės, kurie stengėsi lygiuotis į mane, nenorėjo to girdėti. O aš negalvojau apie tai, nes mano padėtis leido man apie tai nemąstyti. Negaliu sau to atleisti. Ir aš turėsiu kažkaip susitaikyti su tuo, kad toks esu. Kas yra nulis, palyginus su pasekmėmis, kurias sukėliau joms. Norėčiau į jų susižavėjimą būti sureagavęs būdamas geru vyro pavyzdžiu ir pasidalinęs savo kaip komedijos specialisto patirtimi, nes aš irgi žavėjausi jų darbais.
Labiausiai gailiuosi dėl to, kad man teka gyventi nuskriaudus kitus žmones. Ir man sunku suvokti to skausmo, kurį joms sukėliau, mastą. Kad pasidalinčiau sukelto skausmo našta, aš atšaukiu visus savo šiuo metu vykdomus projektus. Aš labai gailiuosi už neigiamą dėmesį, užgriuvusį mano vadybininką Dave Becky, kuris tik stengėsi suvaldyti mano sukeltą situaciją. Aš atnešiau tik vargą ir sunkumus žmonėms, kurie dirbo su manim FX ir kurie tikėjo filmo idėja. Aš sukėliau skausmą savo šeimai, draugams, vaikams ir jų motinai.
Savo ilgą ir sėkmingą karjerą leidau kalbėdamas ir sakydamas viską, ką tik noriu. Dabar atsitraukiu ir ilgą laiką klausysiuos. Ačiū, kad skaitėte.“
Originalas anglų k. New York Times
*****
Jeigu jums patiko šis tekstas, galite savo nuožiūra atsidėkoti už darbą per PayPal
Kodėl jos vis grįžta pas tuos, kurie jas muša?
Kuo daugiau mokslas žino apie prisirišimo ir išgyvenimo mechanizmus, tuo geriau galima paaiškinti tokius paradoksalius reiškinius, kaip kad moterys, vis grįžtančios pas vyrus, kurie jas muša.
Kai iškyla pavojus gyvybei, žmogiškas instinktas yra bėgti pas savus, į savo gentį, į savo šeimą, pas savo artimus žmones ir ten rasti saugumą. Yra tyrimais įrodyta, kad vyrui laikant žmonos ranką, ji beveik nebejaučia elektros šoko sukelto skausmo. Beje, kuo geresni santykiai tarp jų, tuo mažesnį skausmą jautė tiriamosios moterys. Kai moterų ranką laikė svetimas žmogus, skausmas šiek tiek sumažėjo, tačiau pastebimai mažiau nei kai tai darė jų vyrai.
Artumo apraiškos, tokios kaip žiūrėjimas vienas kitam į akis ar apsikabinimai mažina kraujo spaudimą, leidžia nusiraminti, nes jausdamasis artimas, žmogus jaučiasi ir fiziškai saugus.
Evoliucijos metu kai kurie gyvūnai tam, kad būtų saugūs ir padidėtų jų išgyvenimo tikimybė, buvo gamtos aprūpinti ragais, stipriais dantimis, stipriomis galūnėmis, kurios gali padėti greitai pabėgti ar sunaikinti kitą žvėrį, besikėsinantį į gyvybę. Žmonės neturi tokių stiprių ir ilgų rankų kaip gorilos, tokių greitų kojų kaip gepardai ar tokių didelių dantų kaip tigrai. Žmogaus pagrindinis ginklas siekiant išgyvenimo – instinktas šlietis prie kitų žmonių ir išlikti saugiu esant tarp žmonių. Todėl poreikis būti bendrume su kitais žmonėmis yra ne silpnumo išraiška, o tai yra instinktas, kuris yra žmogaus funkcionavimo biologijos dalis. Kitaip tariant, tai tokio pat stiprumo mechanizmas, kaip kad poreikis kvėpuoti ar gerti. Jam neįmanoma pasipriešinti.
Todėl kai artimuose santykiuose iškyla pavojus, pavyzdžiui, sutuoktinis pradeda smurtauti namuose, jo žmona išgyvena didelį pavojaus sukeltą stresą. Jos kūnas fiziologiškai reaguoja į pavojų ir sustiprina joje instinktą ieškoti prieglaudos ir saugumo pas kitus žmones.
Kadangi tas pats smurtaujantis sutuoktinis ir yra jos artimiausias žmogus, praėjus situacijos pikui ir šiam nebesišvaistant kumščiais, ji negali atsispirti instinktui vėl šlietis prie jo, nes jos įaudrinta sistema reikalauja kuo greičiau patirti artumą ir bendrumą su kitu žmogumi tam, kad jos nervų sistema galėtų nusiraminti ir grįžti į normalaus funkcionavimo režimą.
Praėjus akivaizdiems pavojaus ženklams, tarkime, vyras išvežtas į areštinę ar miega ar atgailauja, nukentėjusiosios organizmas siekia irgi išeiti ir kovinės parengties. Nes kovinė parengtis negali organizme tęstis ilgai, negali ilgai būti didelėmis dozėmis gaminami ir į kraują švirkščiami adrenalinas, kortizolis ir kt. streso metu išskiriami hormonai. Todėl net pačios tiesiogiai nuo jų nukentėjusios, moterys atsiima pareiškimus policijoje, atleidžia savo smurtautojams ir lieka su jais.
*****
Ar jūs turėtumėt įspėti naują narcizo auką?
Kad ir kiek jums blogo yra pridaręs narcizas, greičiausiai vistiek suspaudžia širdį pagalvojus apie tai, kas laukia naujosios jo meilės.
Ką daryti? Ar jūs turėtumėt susisiekti su nauja narcizo auka ir įspėti apie pavojus, kurie jos tyko? Ar turėtumėt atskleisti, koks iš tiesų pavojingas jis yra? Ar turėtumėt nušviesti, kas laukia narcizo aukos, ir kaip jinai pasigailės, kad pateko į spąstus?
Juk niekas kitas kaip jūs nežino, kas toks per veikėjas iš tiesų yra narcizas ir ką jis sugeba. Jūs jau žinote visą skonių spektrą su šiuo žmogumi, nuo saldumo devintame danguje iki neapsakomo kartumo, kuris nepraeina, kad ir kiek plautum burną indų plovikliu?
Paanalizuokime, kodėl kyla noras eiti ir įspėti tą kitą žmogų. Nes kažkada ta nekalta auka tapote jūs, tik jūs dabar jau žinote, kas seks toliau. Ir kai jūs turite tas žinias, jums gaila naivios naujos aukos, kuri net didžiausiame košmare nesapnuoja to, kas – jūs jau žinote – jai nutiks.
Gali būti toks jausmas, kad jūs bendrininkaujate su nusikaltėliu, neįspėdamas aukos. Tam tikra prasme taip ir yra. Iš moralinės pusės būtų teisinga įspėti.
Tačiau narcizas yra narcizas. Kaip gudriai jis spendė spąstus jums, lygiai taip pat gudriai juos paspendė ir kitam žmogui. Šitą variantą jis jau seniai apgalvojo, kad jūs galite bandyti įspėti naują jo auką ir to jis nei už ką nenori.
Todėl narcizas ją tokiam atvejui jau yra paruošęs. Narcizas jau pripasakojo siaubo istorijų apie jus savo naujai meilei ir ji jau yra apdorota tam, kad ji niekuo nepatikėtų. Tiksliau, kad ir kaip draugiškai bandytumėt įspėti ir elgtumėtės – dievas mato – tikrai tik naujos aukos labui, jinai jūsų draugiško gesto nepriims.
Bet kuriuo atveju aukos smegenys jau yra praplautos ir jinai tokį jūsų elgesį priims kaip desperatišką buvusios draugės ar žmonos bandymą susigrąžinti buvusį sau. Net jeigu aiškiai išreikšite, kad jums jo nebereikia, kad jūs norite tik įspėti ir padėti, tai bus priimta kaip jūsų piktybinis kišimasis su tikslu išardyti jų nuostabią porą. Nepamirškite, nauja auka šiuo metu maudosi meilės spinduliuose, nes vyksta aktyvi meilės bombardavimo fazė. Todėl realiai tokiu bandymu tik sustiprinsite juos kaip porą. Nes jūsų “kišimasis“ ir “bandymasis juos sukiršinti“ bus dar vienas sunkumas, kurį jie manysis įveikę ir taip taps dar artimesni.
Todėl pastangos padėti yra pasmerktos ir niekada neduos jokio efekto. Žiauru, bet auka, patikėjusi narcizo kerais, pati išsikasė sau duobę. Todėl bet koks bandymas padėti bus tik nenaudingas jums pačiai ir pakenks jums.
Leiskite priminti, būtent meilės trūkumas sau ir sudarė prielaidas, tinkamas įsivelti su narcizu. Todėl dabar, kai ant svarstyklių padėtas variantas bandyti pagelbėti kitam žmogui, turint omeny, kad tuo pačiu realiai pakenksite sau, turite ryžtingai nuspręsti veikti savo naudai. Juk jūs mokotės būti ta, kuri daugiau į jokių narcizų spąstus nepateks, ar ne?
Žiauri tiesa, tačiau jūs turite palikti naują narcizo auką ramybėje ir leisti jai patirti savo likimą pačiai, pilnai nuo A iki Z. Kad ir kokie nuostoliai, nusivylimai ir skausmai jos laukia. O jūs savo impulsą gelbėti kitus žmones apsukite 180° kampu ir performuluokite klausimą į: kaip aš galiu šioje situacijoje padėti pati sau?
Pirmiausia, turbūt, tai užblokuoti tiek savo ex, tiek jo naują meilę Facebook’e. O jeigu tam nervai dar nepakankamai stiprūs, tai pasidarykit XXL porciją popkornų.
Viršuje panaudota nuotrauka iš Wickimedia, apačioje – iš Flickr
________________________________________________
Jeigu susidūrėte su žmogumi, kuris įtariate, kad yra narcizas ir nežinote, kaip turėtumėte pasielgti, galite susitarti dėl konsultacijos. Kontaktai nurodyti šios svetainės dešinės pusės viršuje esančiame kvadratėlyje.
Narcizas negali be poros
“Man reikia susirasti moterį, kitaip išprotėsiu“, – pasakė vienas žmogus, kurį laikau narcizu.
Tai ne šiaip nekalta frazė. Yra kažkas tokio visai normalaus, kad žmonės poruojasi. Ieško vienas kito. Nori būti poroje, kartu, patirti bendrystę.
Narcizo atveju iš jo vidaus einantis spaudimas kuo greičiau susirasti porą yra kito lygmens. Jis patiria žymiai didesnę vidinę disharmoniją nei kiti, neuroripiniai žmonės.
Taip yra todėl, kad jie savo emocijas susireguliuoti gali tik kito, artimo žmogaus pagalba.
Vis paminiu, kad narcizai pagal emocinį išsivystymą yra užstrigę labai ankstyvame amžiuje. Kai vaikas yra mažas, jis nemoka pats susireguliuoti savo emocijų. Jo emocijų reguliatorius yra mama arba kitas artimas žmogus. Tėtis, močiutė, senelis. Kitas žmogus, kuris atjaučia ir supranta mažos širdelės skausmą ir vaiką paguodžia, nuramina, suteikia jaukumą ir taip vaikas, pasisėmęs iš kito žmogaus reikalingos energijos, nusiramina.
Todėl mažas vaikas, kai iš jo kieme atėmė kiti vaikai žaislą, arba kai nugriuvo ir nusibrozdino, pirmiausia bėga pas mamą. Taip vaikas naudoja mamą tam, kad susireguliuotų savo vidines emocijas, kurios jam tuo metu pasirodo per didelės, kad susitvarkytų su jomis pats.
Vaikui augant, jeigu jam mama ar kiti artimi suaugę žmonės suteikė pakankamai šilumos, apgaubė rūpesčiu, supratimu, nuramindavo ir paguosdavo, vaikas su laiku perima iš išorės gautą rūpestį ir meilę ir tarsi įsideda tai į vidų. Kai jis jau suaugęs, jis moka pats save paguosti, nuraminti, pats suteikti sau emocinį palaikymą ir save sušildyti iš vidaus. Jam nereikia kit žmonių, kaip emocinio stabilumo šaltinio išorėje.
Narcizai todėl ir tampa narcizais, nes kai jie buvo maži, jie negavo reikiamos šilumos ir atjautos iš savo mamos nei iš kitų artimų suaugusiųjų, todėl šis natūralus mechanizmas suardomas. Emociškai narsicistinė asmenybė taip ir lieka labai nebrandi. Ji nesupranta savo paties emocijų, nemoka sau suteikti emocinio palaikymo ir nusiraminimo. Todėl iš tiesų narcizas viduje yra labai nestabili asmenybė, kuri perdėtai susidirgina nuo mažiausio dirgiklio.
Narcizui pasaulis, kaip tam mažam vaikui, vis dar atrodo nesaugi, priešiška ir arši aplinka. Todėl jam reikia partnerio kaip išorinio įrankio savo paties emocijoms susireguliuoti.
Visi, ir neurotipiniai žmonės, nori turėti artimą žmogų, būti apkabinti, pajusti švelnumą ir jaustis mylimi. Tačiau to neturėdami, jie vistiek išlieka emociškai gana stabilūs, moka gana sėkmingai susidoroti su gyvenimo keliamais emociniais iššūkiais. Narcizas tuo tarpu be partnerės jaučiasi viduje taip ir likęs iš siaubo klykiantis vaikas, kurio neatėjo nuraminti mama. Tik atsakomybę už savo emocinę būseną jis perkelia nuo mamos ant savo partnerės.
Ne veltui narcizas santykių pradžioje jau būna taip greitai ir užtikrintai apsisprendęs, kad nori būti kartu. Nes rolę kitam žmogui jis yra paruošęs savo gyvenimo scenarijuje jau seniai. Jam buvo telikę tik surasti, kad apsiims ją atlikti. Užtai jam visai nėra poreikio pažinti savo būsimą žmoną. Vienintelis jai keliamas kriterijus – ar ji per draug drastiškai nesipriešina narcizui. Jeigu ji su narcizu nekonfrontuoja, įsipaišo į jo orbitą, narcizas ramus – jis žino, kad ir toliau viskas jam bus gerai.
Neveltui aš, kalbėdama apie narcizo partnerę, dažnai naudoju žodį auka. Nes narcizas ją iš tiesų nuolatos emociškai išnaudoja. Net jeigu jis niekada nepasakoja savo draugei ar žmonai problemų darbe. Jis tiesiog tikisi, kad ji savo elgesiu sunormalizuos jo vidines būsenas, jam sėkmingai toliau apsimetinėjant nugalėtoju prieš ją pačią. Pagrindinis veiksmas vyksta po vandeniu, dažniausiai to nesuvokiant abiems žmonėms.
Iš čia ir kyla nepagrįsti kaltinimai antroms pusėms, narcizų aukos jaučiasi taip, tarsi nuolatos turėtų vaikščioti basomis per stiklo šukes. Nes nežinai, kada turėsi atsiskaityti už nuodėmes, kurių nepadarei ir kada pratrūks perkūnas iš giedro dangaus.
O narcizą retai sutiksi be poros. Taip, kai kurie turi seriją santuokų. Bet nebūtinai. Gali būti ir viena santuoka, trunkanti dešimtmečius. Kol narcizo auka taikstosi su jai primesta role būti emocinio vampyro energijos šaltiniu.
Nuotrauka iš Wickimedia
Susinaikinimo mechanizmo aktyvavimas
Skyrybos su narcizu – tai nepaprastos skyrybos. Skausmas, kurį patiria narcizų partneriai, yra dešimteriopas. Be atsisveikinimo su partneriu skausmo patiriama visa plotmė jausmų ir patyrimų, kurių nepatiria neurotipinių žmonių partneriai po skyrybų.
Be patirtų patyčių, sunaikinto ego, savigarbos ir savivokos, turbūt žiauriausia, ką narcizai padaro savo aukoms – tai savęs susinaikinimo mechanizmo aktyvavimas jose. Visų santykių metu neprisiimdamas atsakomybės už viską, kas santykiuose blogai ir prisiimdamas visus nuopelnus už tai, kas yra gerai, narcizas atsakomybę už nesėkmes perkelia ant savo partnerio.
Kadangi narcizas nuo pat pradžių save pastato į stipresnio, kontroliuojančio partnerio vaidmenį, be to, pasitelkia puikius manipuliavimo sugebėjimus, dažniausiai jo partneris patiki, kad tai jis ir yra dėl visų bėdų kaltas. Ilgą laiką girdėdamas, kad yra nevykęs, niekam tikęs, praranda bet kokį pasitikėjimą savimi. Tokioje būsenoje narcizo partneris ima patirti dar daugiau nesėkmių ir situacijose, kurios tiesiogiai su narcizu nesusijusios.
Taip narcizo įkaltos į galvą “tiesos“ tarsi jam tik patvirtina, kad tas narcizas buvo teisus – jis tikrai nieko nesugeba. Šis per ilgesnį laiką susiformavęs tikėjimas padaro narcizo auką aklą, ji pati ima tikėti, kad yra nieko verta ir nieko savarankiškai nesugeba. O narcizui ramu, nes toks partnerio mąstymo šablonas įkalina jo partnerį ir neleidžia ištrūkti iš nuodingų santykių. Taip narcizas netiesioginiu būdu, implantuodamas į aukos smegenis aukai žalingą mąstymą, įgyjam jam būtiną kontrolę.
Pati didžiausia problema yra tame, kad aukos galvoje šis virusas įsisuka ir lieka veikti ir toliau, net kai santykiai su narcizu pasibaigia. Jis veikia ir daro žalą kol pora yra kartu, tačiau skyrybų metu viruso veikimas tarsi užsiturbina, dar sustiprėja. Savęs, gyvybinių jėgų netekęs narcizo partneris ypatingai sunkiai susidoroja su skirimosi procesu. Jeigu dar tai yra narcizas, kuris nutraukia santykius, viruso daroma žala dar labiau sustiprinama.
Netgi kai narcizo auka, pasiskaičiusi apie santykius su narcizu pagaliau suvokia, kas vyko jos gyvenime pastaruoju metu, tada ji pradeda savęs nekęsti už tai, kodėl buvo tokia kvaila, kodėl pasidavė niekšingoms manipuliacijoms, kodėl leido sunaikinti save ir savo gyvenimą.
Bet kuriuo atveju virusas toliau sukasi aukos galvoje, ir nors aukos jėgos, savigarba ir emocinė būsena yra labai žemame lygyje, implantuota virusinė programa toliau sukasi keldama tolimesnę žalą, nors bendra emocinė ir psichologinė būklė yra pavojingai žema.
Taip narcizai savo elgesiu suaktyvuoja kituose žmonėse esantį vidinį kritiką. Nuolatos maitindami kito žmogaus vidinį kritiką panieka, žeminimu, kaltės primetimu, jį maitina ir jis pučiasi. Augdamas virusas išstūminėja kitas, anksčiau aukai buvusias būdingas savybes – pasitikėjimą savimi, pasauliu ir ateitimi, pasitikėjimą kitais žmonėmis.
Salomon Trismosin paveikslas “Susinaikinimas“ (Wickimedia)
Kalbant kompleksinio potrauminio streso sindromo terminais, narico tikslas yra kuo ilgiau ir dažniau išlaikyti savo auką emocinio flashback´o būsenoje.
Labai svarbu suvokti, kad tai, kad jūs taip jaustumėtės, ir yra narcizo tikslas. Jis yra ramus – su juo ar be jo, esate bejėgis. Tai tik patvirtina narcizo nuomonę, kad esate be jo nieko vertas. Narcizui iš tiesų yra visiškai nesvarbu, kiek žalos jo elgesys pridarys jūsų gyvenime. Jis yra šaltas kaip robotas. Nes vienintelis tikslas, kurį turi narcizas – tai galia. Visa kita jam neturi jokios reikšmės.
Kol auka neturi žinių ir sąmoningai nesuvokia, kad toks virusas buvo jai sąmoningai ir sistemingai suinstaliuotas į jos mąstymą, tol virusas sukasi ir daro vidinį asmenybės naikinimo darbą iš vidaus ir be tolimesnio narcizo kišimosi.
Emocinio smurto randai
Panaudota Paolo Neo nuotrauka iš Wickimedia
Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė
Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė nei ta, kad tai buvo emociškai sunkūs metai. Blogiausia yra tai, kad nutraukus santykius su narcizu, išlieka liekamieji reiškiniai.
Be to, kad tokį išnaudojimą patyrusi auka jaučiasi sutrypta, menka, bejėgė ir neįgali, tai prisideda ir per ilgą laiką tapusio įprasto elgesio pasekmės.
Jeigu žmogus išgyveno kelis metus su narcizu, tai kaip ryškus liekamasis reiškinys yra negalėjimas priimti to gero, kurį siūlo gyvenimas.
Nes narcizas, suviliodamas į santykius, pradinėje fazėje elgėsi gerai. Galbūt dovanojo dovanas, galbūt skyrė laiko, galbūt elgėsi gražiai ir t.t. Po to sekusi fazė buvo emocinės priespaudos, išnaudojimo, engimo, menkinimo ir vertimo šokti pagal jo dūdelę. Ta antroji santykių fazė buvo be galo nemaloni. Tačiau antroji santykių stadija būtų buvusi neįmanoma be pirmosios.
Todėl žmonės, patyrę narcizų išnaudojimą, šiuos abu dalykus nesąmoningai sukabina į vieną darinį. Ir jeigu kažkas parodo dėmesį, suteikia pagalbą, padovanoja, padaro kažką gera ar pan., tai gaunančiojo žmogaus galvoje sukelia flashback´ą. Žmogus nebegali priimti gyvenimo teikiamų dovanų atsipalaidavęs ir su dėkingumu. Pats faktas, kad kažkas jam dabar daro kažką gero yra esminis dirgiklis.
Net kai gera daro ne manipuliatyvaus tipo, o tiesiog gera linkintis normalus žmogus, narsicistinį išnaudojimą patyręs asmuo reaguoja kaip žvėriukas. Jis elgiasi taip pat, tarsi jį dar vienas narcizas bando įvilioti į naujus spąstus.
Vietoj to, kad ištrūkęs iš pragariškų santykių su narcizu, džiaugtųsi gyvenimu, buvusi narcizo auka yra tarsi paralyžuojama priimti likimo ir gyvenimo dovanas, nes jos jam sukelia ne džiaugsmą, o vidines konvulsijas. Taip žmogus, jeigu neturi žinių ir nesuvokia, kas su juo vyksta, ir nesistengia sveikti nuo KPTSS, lieka įsisukęs į pragaro ratus, nors narcizo jo gyvenime jau seniai nėra.
Dar blogiau – ilgą laiką pripratęs būti kritikuojamas ir kaltinamas už viską ir visada, artimoje aplinkoje nebelikus narcizo ir atsiradus kaltinimų ir menkinimo vakuumui, pradeda kaltinti pats save. Tas emocinis išnaudojimas, kuris vyko iš išorės, yra perkeliamas į vidų ir tęsia savo juoądą darbą. Iš šito peršasi išvada, kad ar nebus narcizai, vaikščiojantys šia žeme, tikrieji velniai žmonių rūbais. Nes jų pasėtos sėklos ir toliau niokoja žmonių sielas ir gyvenimus net tuomet, kai jų seniai nebėra šalia.
Iliustracija iš Wickimedia
Žmogus, patyręs emocinį išnaudojimą, vengia situacijų, kuriose galėtų sveikti ir gyti po patirtos žalos. O pradėjęs šantažuoti save iš vidaus, sabotuoja save ir pasmerkia save likti tarp pragaro girnų.
*****
Jei norite susitarti dėl konsultacijos, kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje.
Narcizo logika ir moralė
Dauguma narcizų yra labai aukšto intelekto ir protingi žmonės. Galbūt taip yra dėl to, kad labai didelė jų emocinė dalis liko užstrigusi ankstyvoje vaikystėje ir nesivystė. Tam, kad išgyventų po to sekusias socialines situacijas, jiems reikėjo vystyti mąstymo ir loginius sugebėjimus.
Todėl narcizai, ypač jeigu jie nėra atvirai arogantiški, kurie atsiskleidžia per pirmas kelias minutes kaip visiški chamai, ir ypač jeigu jie yra viešumoje arba pradinėje santykių fazėje, kur nenori iš karto visko sugadinti, jie moka savo aukas labai gudriai supakuoti. Jie moka pasakyti tai, ką reikia, kad nuskambėtų gražiai ir tvarkingai, tačiau kad jie garantuotai pasiektų tai, ko nori.
Dažniausiai centrinės ašys, apie kurias narcizai pastato savo tikslines kalbas, yra logika ir moralė. Jie labai mėgsta moralės kortą. Suprask, jeigu tu elgsiesi taip, kaip aš sakau, tai tada būsi gera mama, žmona, senelė, dukra, kaimynė, kolegė, perspektyvi studentė ir t.t. Esmė yra tokia, kad narcizas spaudžia ant žmogui, su kuriuo kalba, svarbios vietos. Jeigu žmogus šiame gyvenimo etape siekia karjeros, tai narcizas apeliuos į perspektyvą būti paaukštinta ar įgyti specifinių profesinių žinių.
Dažniausiai toje pačioje narcizo prakalboje kartu eina ir moralės ir logikos linijos. Tada šis kokteilis veikia užtikrintai ir beveik niekas negali atsispirti jo poveikiui. Netgi žmogus, gerai išmanantis narcizo triukus, turi turėti daug patirties jiems atsispirti.
Narcizas sako: “Matai, kaip aš rūpinuosi tavimi, aš suteikiu tau šitą vienkartinį šansą pasisemti patirties, tai nuties tau kelią į tavo trokštamą postą“. Čia yra ir paslėptos tiek “moralės“, tiek “logikos“ sėklos. Moralės – aš geras žmogus, duodu tau tai, ko tau reikia, tu turi būti visiškai nedėkinga, kad atsisakytum. Logikos – tai būtų visiškai nelogiška atsisakyti to, kas tave garantuotai nuves ten, kur tu pati nori patekti.
Nuotr. iš Wickimedia
Viskas būtų gal ir neblogai, tačiau narcizai siekia savo tikslų. Ir tai, ką siūlo narcizas ar kitas manipuliuotojas, dažniausiai visai neturi nieko bendro nei su morale, nei su logika. Nei tai, ką siūlo narcizas, jus nuves ten, kur jūs norite, nei tai, kad atsisakysite reikš, kad esate nedėkingas žmogus, švaistantis gyvenimo suteiktas malones. Greičiausiai yra taip, kad tai, ką jums siūlo yra jums išvis nepakeliui ir jeigu atsisakytumėt, padarytumėt sau paslaugą nepriimdami sau nepakankaus pasiūlymo.
Esmė ir yra tame, kad narcizas siūlo tai, ko nori jis, o ne jūs. Todėl ir turi stengtis apvilkdamas į moralės, o tiksliau – apeliavimo į jūsų gėdos jausmą ir logikos, o tiksliau – tikslingai siekdamas permaišyti jūsų mąstymą, kad aiškia nebematytumėt, kas ir kaip.
Nes jeigu narcizas neįsikiš ir nesujauks jūsų natūralios mąstymo eigos, jūs niekada to ir nedarysite, nes jums to ir nereikia. Tai jam reikia, kad jūs padarytumėt taip, kaip jis nori. Todėl narcizas pasitelkia tai, kas iš išorės skamba kaip moralė (“nes, suprask, geros mamos (močiutės, darbuotojos ir t.t. taip daro“) ir kas skamba kaip loginis dėstymas.
Tai tik išorė. Ką iš tiesų daro narcizas – tai žaidžia siekia daryti poveikį per jūsų emocijas. Iš tiesų jis siekia paspausti jumyse esančius emocinius mygtukus, kurie suveiks taip, kad pasielgsite tiksliai taip, kaip nori jis. “Tugi nesielgsi taip, kaip tau nenaudinga“, jeigu sieki karjeros. Auka pagalvoja: “būčiau tikra kvailė, jeigu nepasinaudočiau šia proga“. Joje jau sėkmingai paspaustas mygtukas abejoti savimi ir savo sugebėjimu blaiviai vertinti situaciją.
Iš tiesų narcizas žaidžia aukos emocijomis, tik tai daro po vandeniu. Narcizas nesakys “tu kvailė“, nes tada žmogaus reakcija bus “ką čia nusišneki, aš tikrai ne kvailė!“. Narcizas naudoja tai, kas iš išorės atrodo kaip logika ir moralė, tačiau tikrasis jo siekis yra taip sužaisti aukos baimės ir gėdos jausmais, kad auka pati pamanytų “jeigu aš jo nepaklausysiu, tai būsiu tikra kvailė“.
Taip narcizas ir pasiekia manipuliacijos harmoniją: iš išorės viskas skamba gražiai ir tvarkingai (logika ir moralė), tiesiog blizgančiai – neprisikabinsi. O auka viduje mąsto tai, ką narcizas nori, kad ji mąstytų, t.y. abejotų savimi. Ir ji daro tiksliai tai, ko siekia narcizas, manydama, kad pati primėmė sau naudingą sprendimą. Nuostabu!
*****
Jeigu susiduriate su manipuliatyvia asmenybe darbo vietoje ar privačiame gyvenime ir jums reikia pagalbos išsipainiojant iš painios situacijos ar santykių, galite susisiekti su manimi dėl privačios konsultacijos. Kontaktai yra pateikti meniu kvadratėlyje viršuje dešinėje. Iki greito!
Mano tikras gyvenimas 