Paprasti darbai neturi pridėtinės vertės?

Toks požiūris kuria labai daug problemų. Kai nevertinamas palaikomasis darbas. Kai būti nusipraususiu, pagaminti valgyti, sutvarkyti namus, skalbti rūbus, išdėlioti daiktus į savo vietas, parnešti ar užsakyti pirkinių ir t.t.

Toks požiūris yra labai įsigalėjęs ir apima ne tik namų ūkius, bet ir karjerą. Jeigu aš kurjeriu dirbu, tai ne aš sukūriau tai, ką gabenu pakete pirkėjui, tai mano darbas nieko vertas. Ir taip atitinkamai. Turi bent jau reklamas kurti. O dar geriau – naujus produktus, paslaugas, išradimus ir t.t. Jeigu esi kurjeris, buhalteris, auditorius, valytojas, sekretorė, lėktuvo palydovas, esi niekas, aptarnaujantis personalas arba kaštų eilutė biudžete.

Tad jeigu nori būti kažkuo, turi būti tas iš antros pastraipos, o ne iš pirmos. Nes tik tuomet gali didžiuotis savo pavykusiu gyvenimu ir indėliu į žmonijos pasiekimus.

Visų pirma, “pridėtinė vertė“ reiškia nebūtinai kažko kūrimą, ko nebuvo iki tol. O skirtumas tarp to, kas buvo prieš tai ir po to. Taigi, jeigu visos parduotuvės karantino metu uždarytos ir mums baigėsi namuose elementarios kasdieninio naudojimo prekės ir produktai, tai kurjeris, gabenantis mums pieną ir duonos dar ir kaip kuria pridėtinę vertę. Nes tas, kas mėgsta kavą su pienu, kankintųsi ją gerdamas be jos. O alkanam tai dar blogiau nei pagėrus kavos be pieno!

Taigi, vertė yra milžiniška. Jeigu Jūs nedirbate pagal darbo sutartį, bet pas jus namuose du kartus per dieną garuoja šiltas maistas, tai didelis pasiekimas! Neleiskite kitiems Jūsų įtikinti kitaip!

Pagalvokite apie visus darbus, kuriuos padarote ir pagalvokite, kaip atrodytų situacija namuose ir darbe, jeigu jų visų nedarytumėte. Dieną, savaitę, mėnesį, metus. Dešimt metų. Kaip redaguotų Jūsų kolegos, gavę neatliktus darbus, kuriuos Jūs padarote, turbūt griūtų ištisi procesai, o gal net sužlugtų įmonės veikla?! Taip, jokia įmonė negali be valytojos, sekretorės ir buhalterės.

Nuotr. aut.

Kaip ir jokie namai negali būti netvarkomi, neremontuojami, neprižiūrimi. Galų gale nevėdinami! O joks žmogus negyvena nevalgydamas. Valio tiems, kas užaugino, išvirė ir pristatė maistą. Nesvarbu, ar iš virtuvės ant stalo, ar iš kavinės ar parduotuvės į biurą ar namus. Visi šie darbai be galo svarbūs, nes jie palaiko -gyvenimą-. Jį daro įmanomą, higienišką, priimtiną, civilizuotą, saugų, šiltą ir jaukų.

Neleiskite, kad kiti primestų Jums savo nuomonę. Galite tiems, kurie mąsto, kad Jūsų darbas nieko nevertas, nustoti jiems teikti savo paslaugas. Nes jie jų nevertina. Vadinasi, jie puikiai gali gyventi ir be jų. Kam tuomet deginti savo resursus tuščiai?!

Kiekvieną kartą, kai atlikote patį mažiausią darbą, paplokite sau per petį. Išnešėte šiukšles, sukurėte prodėtinę vertę. Pasigaminote maistą, sukūrėte pridėtinę vertę. Išskalbėte skalbinius, sukūrėte vertę. Pagirkite save.

Nustokime siekti kažko ypatingo, kažko, kas yra kažkur. Mes kasdieną darome didelius ir svarbius darbus, ir neleiskite įtikinami kitaip. Be mūsų darbų sustotų pasaulis. Mano, tavo, mūsų. Tai ir yra pridėtinė vertė.

Kodėl verta išsiugdyti empatiją

Jeigu jūs esate girdėję iš kitų, kad esate šaltas žmogus, kuris neturi širdies, greičiausiai jums trūksta empatijos.

Rachard Watson savo knygoje “Ateities failai. Kaip gyvensime po 50 metų“ rašo, kad “ateityje moterys bus labiau vertinamos darbo rinkoje nei vyrai dėl jų gebėjimo įsijausti bei nuojautos. Abi šios savybės bus labai paklausios. Moterų emocinis intelektas, palyginti su vyrų, kur kas dažniau virsta nuoširdžiu rūpinimusi kitų žmonių gerove, nesvarbu, ar tai būtų darbuotojai, ar klientai.“

Esu tikra, kad autorius akcentuoja iš principo gebėjimą įsijausti į kito žmogaus jausmus. Iš tiesų visiškai nesvarbu, kokios lyties yra žmogus. Nors savo tekste R. Watson tarsi supriešina moteris su vyrais, iš tiesų yra ir moterų, kurios neatjaučia kitų, yra ir vyrų, kurie puikiai geba kitus atjausti. Taigi, iš esmės eina kalba ne apie lytį ir jos viršenybę, o apskritai apie žmogaus gebėjimą įsijausti ir atjausti, nepriklausomai, kurios lyties jis yra.

Visa jo 275 psl. knyga yra apie tai, kaip ateityje bus išvystytos technologijos, kurios perims daugybę iki šiol žmonių atliekamų užduočių. Daugybėje sričių žmonės taps nebereikalingi kaip darbuotojai, daugybė darbo vietų išnyks. Vienintelės sritys, kuriose robotai neturės konkurencijos – tai kūrybiškumas ir empatija.

Empatiją, kaip ir daugelį savybių galima išsiugdyti. Pirmas žingsnis, nuo kurio reikia pradėti – tai suvokti, kad būti kitus atjaučiančiam žmogui nėra silpnybė, kuri jus pražudys. Pasirodo, o kas galėjo pagalvoti, kad tai viena iš svarbiausių savybių, kurios bus reikalingos ateityje, norint turėti pajamų? Šiandieną dar daugelis žmonių turi atgyvenusį įsivaizdavimą, kad empatija yra silpnybė ir ji trukdo klestėti ir siekti gerų rezultatų darbo vietoje.

R. Watsono išvada yra teisinga, ją pagrindžia ir kita teorija. Tiriant prisirišimo stilius, buvo pastebėta, kad turtingose aplinkose, kur žmonėms pilnai užtenka išteklių išgyventi, yra labiau paplitęs saugus prisirišimo stilius. Šio stiliaus žmonės pasižymi tuo, kad rūpinasi vieni kitais, broliais, sesėmis, giminėmis, draugais, kaimynais, net nepažįstamaisiais. Taip yra todėl, kad tam, kad išgyventų, nėra būtina kovoti dėl kiekvieno kąsnio. Žmonės žino, kad bet kuriuo atveju užteks vietos ir saugiame būste, užteks ir maisto. Todėl kodėlgi nepasikvietus draugo nelaimėje pas save, jo nevaišinus, nepaguodus, nesuteikus jam laikinos pastogės. Padarydamas gera kitam žmogus iš principo neturi atsisakyti nei kiek savo asmeninės gerovės. Taip žmonės noriai rūpinasi vieni kitais ir bendra visuomenės gerovė dar labiau didėja.

Nuotraukos iš Wickimedia Commons

Tuo tarpu tose šalyse, kur siaučia badas, kur didelis mirtingumas nuo ligų ir dėl skurdo, žymiai didesnė dalis žmonių turi vengiantį prisirišimo būdą. Logiška, kam rūpintis savo broliu, jeigu pats mirsi jam atidavęs kąsnį, kuris tau galėjo išgelbėti gyvybę. Žmonės natūraliai neturi poreikio emociškai prisirišti vienas prie kito, netgi broliai ar sesės, kai vyksta kova dėl paskutinio kąsnio. Tai yra mirties ir gyvybės klausimas, draugystės klausimai neturi jokios prasmės. Natūralios atrankos aplinkoje didesnę prasmę turi tas prisirišimo būdas, kuris padeda žmogui išlaikyti gyvybę.

Taigi, kadangi gyvename visiško pertekliaus sąlygomis, prognozė apie empatiją turi prasmę. Žmonės, besipešantys dėl vieno hamburgerio prie greito restorano durų neturi jokios prasmės, visi jie vistiek yra kamuojami viršsvorio. Logiška, kad ateityje paklausą turės tokios savybės kaip gebėjimas įsijausti vienas į kitą ir rūpinimasis vienas kitu, nes viso kito perteklius jau egzistuoja ir toliau tik didės.

*****

Jei Jums šis tekstas pasirodė naudingas ar įdomus, galite atsilyginti autorei per Paypal.

Ar narcizai – tik vyrai?

Visada, kai rašau apie narcizus, jiems apibūdinti naudoju vyrišką giminę. Rašau apie narcizą vyrą ir vargšę auką jo žmona. Kai stengiuosi rašyti neutraliai, nepriskirdama konkrečių rolių, vistiek vartoju vyrišką giminę, kuri naudojama lietuvių kalboje norint išsireikšti neutraliai.

Iš tiesų narcizai būna ne tik vyrai. Lygiai tokios pačios narsicistinės asmenybės gali būti ir moterys. Narsicizmas yra asmenybės sutrikimas, tai emocinės raidos sutrikimas, realiai nepriklausantis nuo lyties. Jis yra ne prigimtinis, nulemtas ne chromosomis ar DNR, o įgytas kaip psichikos gynybos mechanizmas nuo emociškai atšiaurių sąlygų, kuriose turėjo augti vaikas.

Statistiškai vistik dažniau pasitaiko vyrai nei moterys. Vyrams narsicistinis asmenybės sutrikimas yra nustatomas dažniau. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus duomenis, tačiau jie svyruoja maždau tarp 75-80%. Vadinasi, tarp 10 narcizų maždaug 2 bus moterys.

Iš mano pažįstamų žmonių, kurie akivaizdžiai turi narsicistinių bruožų, vyrai yra 6, o moterys 3. Tai maždaug irgi atitinka minėtą statistiką.

Greičiausiai taip yra dėl to, kad tradiciškai Vakarų visuomenėje kai kurie narcizams būdingi bruožai yra laikomi teigiamais vyro bruožais. Tokie kaip jausmų nerodymas, negailestingas puolimas ir agresyvumas siekiant būti laimėtoju, tapimas nugalėtoju neatsižvlegiant į priemones ir kainą.

Iliustracija iš Wickimedia

Moterys galbūt dažniau turės slapto narcizo bruožų, tačiau aš asmeniškai pažįstu ir dvi moteris, kurios yra atviros narcizės. Moterys su narsicistiniais charakterio bruožais naudoja lygiai tokias pačias taktikas, manipuliacijas ir, deja, turi tokį patį griuždantį poveikį savo aukoms. Ar tai būtų darbo kolegos (dažniausiai pavaldiniai arba to paties rango kolegos) ar išrinktasis.

Todėl ten, kur rašau apie narcizų aukas, dažniausiai naudodama moterišką giminę, tose rolėse realiame gyvenime lygiai tiek pat gali būti ir vyras.

Tik socialiniuose šablonuose yra taip nusistovėję, kad tai vyras dažniau yra agresorius, o gležna nekalta moterytė yra vargšė auka. Gyvenime būna visaip. Čia kalba dažniausiai juk eina apie psichologines kovas ir emocinį išnaudojimą, nebūtinai moteris turi būti fiziškai stipresnė, kad vyktų mano aprašomi procesai.

Užtenka narsicizmo, o dar paslėpto po dirbtine malonia šypsena, skirta viešajam įvaizdžiui kurti, ir moteriai – agresorei maskuotis yra dar lengviau nei vyrui. Nes visuomenė automatiškai jai priskiria švelnesnės, gležnesnės, o t.y. ir pažeidžiamesnės rolę. O ji, jei turi narsicistinių bruožų, iš tiesų yra toks pats negailestingas monstras, savo liežuviu suniokojantis ir aukšto, sportiško, sėkmingo ir iš pažiūros stipraus vyro savimonę, pasitikėjimą savimi, savarankišką mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir pasirūpinti savimi.

Moterys gali būti tokios pačios žiaurios ir niokojančios. Tokios pačios neįtikinamai įžūlios savo naudojamomis priemonėmis ir į nieką neatsižvelgiančios. Tuo tarpu nuo jų nukentėjusiam vyrui tik dar sunkiau del to, kad aplinkiniai niekada nepagalvotų, kad taip gali būti, ir jis žino, kad greičiausiai niekada niekas nesužinos, ką jiems tenka patirti ir per kokią mėsmalę praeiti.

Jeigu pažįstate moterų, kurios, jūsų nuomone, turi narsicistinių bruožų, prašau, parašykite komentaruose, kuo jos buvo ypatingos ar skirtingos, lyginant su vyrais. O kas patekote į sudėtingą situaciją darbe ar intymiuose santykiuose su moterimi narcize ir jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės konsultacijos. Kontaktai yra nurodyti viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.

 

KPTSS pasireiškimai kasdieniniame gyvenime

Kuo geriau pažįstu kompleksinį potrauminį streso sindromą arba sutrikimą, bei jo apraiškas, t.y. flashback´us, tuo geriau įžiūriu kasdieninius rūbus, kuriais apsirengęs pasirodo KPTSS mūsų gyvenimuose.

Visų šių reiškinių priežastis gali būti KPTSS:

• chroniškas vėlavimas į susitikimus,
• dažnas vėlavimas atsakyti į ateinančius užklausimus, emailus, laiškus, atskambinti į praleistus skambučius,
• negalėjimas laiku priduoti darbus studijoms ar pasiruošti egzaminui
• chroniškas darbų atidėliojimas
• socialinė izoliacija, t.y. kentėjimas vienatvėje, tačiau vengimas eiti susitikti su draugais ar pažįstamais, netgi kai jie kviečia
• vengimas kviestis žmones į svečius
• negebėjimas atsakinėti prie lentos ar visiškas smegenų neveikimas per egzaminą, net kai atrodo, kad viską mokėjote, pvz. egzamino dalį raštu išlaikote gerai, o žodžiu – visiškai užsikertate, atrodo, kad negalie suregzti sakinio.
• buvimas patyčių objektu
• skrydžio lėktuvu baimė
• nesugebėjimas pasirūpinti elementaria švara namuose
• nesugebėjimas pasirūpinti savo asmenine higiena
• negebėjimas laikytis žodžio, nors jį duodant buvo nuoširdus ir tyras ketinimas jo laikytis, tačiau realybėje neišeina nors tu ką!
• tai, kas iš šono kitiems atrodo kaip tinginystė
• telefono skambučių, laiškų, emailų, skambučio į duris baimė
• staiga, nei iš šio, nei iš to, nebegalite susitvarkyti su elementariomis kasdieninėmis užduotimis, ir taip tęsiasi kelias valandas, dienas ar savaites ir kad ir kiek save mintyse keikiate, spardote ir verčiate, niekaip negalite grįžti į vėžes. Nors labai gerai žinote, kad dar visai neseniai taip gerai tvarkėtės!
• staiga nebegalite dirbti, darbe tiesiog atbūnate be jokio rezultato ir produktyvumo, nors tikrai mokate dirbti ir esate patyręs (-usi).
• norite kažko imtis, artai būtų naujas darbas, ar naujas projektas, ar nauja sporto šaka, ar mokytis naujos kalbos, ar vykti į kelionę, jau esate priėmęs tvirtą sprendimą, kad tikrai darysite, tačiau negalite prisiversti atlikti pirmo realaus veiksmo į įgyvendinimą, pvz. nusipirkti lėktuvo bilietų, paskambinti partneriui, nueiti į sporto klubą į bandomąją treniruotę ir t.t.
• atminties trūkinėjimai be priežasties, t.y. kai kurias net smulkias detales galite prisiminti labai gerai ir ryškiai, žymiai geriau nei kiti ten pat buvę žmonės, tačiau vis pamiršti labai svarbų susirinkimą ar susitikimą.
• atrodo, nebuvote užmigęs ar kažkur išvykęs, tačiau staiga lyg atsibudote, esate ten pat, tačiau laikas kažkur dingo – valanda, gal kelios, gal diena, o gal kelios?
• ar jums vis pasitaiko, kad vengiate atlikti kažkokį veiksmą dėl galimos gėdos patyrimo? Atsisakote pakviesti draugus į svečius, nors tikrai norite su jais palaikyti ryšį, bet jums atrodo, kad jūsų butas per prastas? Norite lankyti kažkokio sporto užsiėmimus, bet jums atrodo, kad su savo sudėjimu ir fiziniais sugebėjimais tik sukelsite visų juoką?
• jums patinka ta mergina ar tas vaikinas, ir jis siunčia aiškius signalus, kad jūs jam (jai) irgi patinkate, tačiau jūs negalite prisiversti prieiti prie jo ir pradėti paprasčiausio pokalbio nuo “kiek dabar valandų?“ arba susitariate susitikti, tačiau paskutinę minutę atšaukiate, ir taip nutiko jau tris kartus.

Iliustracija iš Wickimedia Commons

• tam tikrose situacijose sustingstate, tarsi jus būtų užbūręs kažkoks nematomas burtininkas arba staiga būtų suėmęs ūmus paralyžius ir negalite to kontroliuoti
• dažnai perdėtai stipriai reaguojate į konfliktus ar tiesiog situacijas, dažnai įsiveliate į muštynes arba jas netgi sukeliate
• jei alpstate ir gydytojai neranda jokios medicininės priežasties.

Atrodo, visiškai skirtingi dalykai, tačiau būtent KPTSS gali sukelti juos visus arba kai kuriuos iš jų. Negaliu patikėti, kiek daug problemų gali pridirbti KPTSS. Esu tikra, kad surašiau ne visus, nes vis prisimenu, ką dar reiktų įtraukti į sąrašą. Tad jei skaitėte šį mano įrašą anksčiau, greičiausiai jis dabar yra ilgesnis. Naujus vis rašau sąrašo pabaigoje.

Beje, kai kurie iš jų gali būti ir depresijos požymiai, pvz. negalėjimas ryte atsikelti iš lovos, nueiti į dušą, išsivalyti dantis, apsirengti ir susišukuoti. Tačiau esminis požymis, kaip atskirti KPTSS yra tas, kad esant depresijai tokia būsena tęsiasi mėnesius ir yra daugmaž vienoda visomis dienomis. Esant KPTSS, kai kada negalėjimas atsitraukia, energija grįžta, tačiau grįžusi gali būti tik trumpai, valandai ar kelioms, dienai ar kelioms dienoms, o gal netgi savaitei – dviems ūmiais atvejais, po to vėl, tarsi be aiškios priežasties, arba dėl per mažos priežasties pasikartoja visas kritimo žemyn ir vėl negalėjimo epizodas.

*****

Neseniai grįžau iš Londono, kur dalyvavau seminare, kur vienas geriausių pasaulio specialistų, dirbančių su KPTSS mokė, kaip susidoroti su šia daugelį žmonių žlugdančia problema. Jeigu tave kankina aukščiau aprašytos problemos, susitarkime dėl konsultacijos – išmokysiu ir tave. Mano kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Iki greito!