Narcizas be sielos

Narcizas (ar narcizė) negali pakelti bet kokio savo trūkumo. O juo kiekvienas žmogus turi trūkumų, ar kažką padaro ne idealiai. Tai yra visa žmogiškos būties esmė – būti netobulu.

Paaiškėjus, kad padarė klaidą, kitas žmogus liūdi, apgaili savo sprendimą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo neteisingas.

Narcizui tai yra nepakeliama. Jis negali suvokti, kad JIS galėjo kažką nuspręsti ne taip, pasielgti neteisingai arba kad apskritai jis turi kažkokį neigiamą charakterio bruožą. Jei tiktai kažkas tokio gresia išlįsti į dienos šviesą, narcizas tuojau pat turi tai paneigti.

Todėl narcizas turi atsisakyti savo žmogiškumo. Jis turi paneigti patį save. Nuolatos neigdamas save ir savo žmogiškumą, narcizas praranda sielą. Tam, kad galėtų išgyventi, narcizas išranda dirbtinį savęs suvokimą, netikrą aš.

Netikras yra toks, kokio narcizui reikia. Jis turi tik tas savybes, kurios narcizui atrodo teigiamos ir jis turi tokias galias, kokios narcizui būtinos. Bet tai yra dirbtinis darinys, jis neturi sielos.

Nuotr. aut.
Narcizas be sielos

Dienos mintis: kaip atskirti ego kliedesius nuo gilios išminties

Nuotraukos iš Wickimedia Commons fragmentas
Nuotraukos iš Wickimedia Commons fragmentas

Ar žinote, kaip atskirti mintis, kurios eina iš mūsų sužaloto ego, ir kurios iš gilios dvasinės išminties? Jūs galite tai atskirti iš to, kaip jaučiatės. Klaidingos nuostatos, kurias generuoja sužeistas ego sukelia neigiamus jausmus. O mintys, kurios eina iš gilios dvasinės išminties sukelia gerumo ir teisingumo pojūtį viduje. 

Dr. Margareth Paul

Dienos mintis: kaip atskirti ego kliedesius nuo gilios išminties