Kaip priimti traumą patyrusį klientą sesijos metu

Jeigu pas jus atėjo labai stipriai emociškai išreguliuotas žmogus, kuris, įtariate, kad yra kątik patyręs traumą arba kuris yra retraumatizuotas (dar sykį patyręs situaciją, kuri buvo panaši į originalią traumą), jokiu būdu negalima taikyti klasikinio priėjimo prie kliento, remiantis froidine, tuščio lapo filosofija. Kur psichologas stengiasi neišreikšti savo jausmų ir savo pozicijos, o pabrėžtinu atsitraukimu palieka visą lauką reikštis savo klientui / pacientui.

Traumą patyrusį klientą tokia pozicija traumuos dar sykį, ir jūs ne tik negalėsite jam padėti šios sesijos metu susireguliuoti emocijas, tačiau gali būti, kad net pasunkinsite jo būklę.

Traumą patyręs klientas yra specifinės būsenos, kurioje jis nėra pajėgus realistiškai vertinti nei aplinkos, nei pasinaudoti jam suteikta erdve, kurioje jis gali būti savimi. Traumą patyręs pacientas yra išsigandęs, jam tuo metu yra per sunku būti savimi ir pakelti situaciją, į kurią jis pateko. Jis negali susitvarkyti su užgriuvusia situacija, net jei ta situacija iš šono, objektyviam stebėtojui neatrodo tokia tragiška ir atrodo įveikiama. Šiuo metu apeliuoti į jo realybės suvokimą, alternatyvų matymą yra neproduktyvu, nes visų pirma tai nesuveiks, antra, jis pajus, kad jūs jo nesuprantate, ir pasijus dar bejėgiškesnėje būsenoje, nei prieš tai. Tai iš esmės prieštarauja tikslui, ko jis pas jus atėjo.

Ištikus traumai ar retraumatizuojančiam įvykiui, psichikai negebant susidoroti su situacija, už išgyvenimą atsakinga smegenų dalis pasiunčia signalą likusioms smegenų dalims, kad ištiko pavojus gyvybei. Organizmas žaibiškai persitvarko į “kovoti arba bėgti“ išgyvenimo režimą. Be to, kad šis režimas įjungia hormonų liaukas ir pradeda pumpuoti kortizolį ir adrenaliną į kliento kraują, tuo pačiu atjungiama ir priekinė smegenų dalis, atsakinga už loginį mąstymą, analizę ir sprendimų priėmimą. Negalėdamas realizuoti bėgti ar kovoti režimo, t.y. negalėdamas identifikuoti iš kur eina pavojus (iš tiesų iš jo paties super įaudrintų smegenų), klientas yra labai dirglus, tarsi užspeistas žvėris. Negalėdamas išleisti susikaupusios energijos ir streso per kovą prieš nežinomą priešą, jis gali pradėti kovoti prieš jus, jei būsite per šaltas ir per daug atsitraukęs arba per daug akcentuojantis racionalaus sprendimo paiešką.

Ištikus tokiam flashback’ui, žmogus tampa pusiau vaikas, nes jo mąstymo daliai atsijungus yra nepajėgus mąstyti, o traumuota asmenybės dalis susiaktyvuoja ir visa asmenybė regresuoja.

Todėl pats pirmas teisingas žingsnis kaip prieiti prie kliento tokioje būsenoje yra kaip prie mažo, išsigandusio, nukentėjusio vaiko, esančio šoko būsenoje. T.y. prieidinėti reikia atsargiai, kad neišgąsdinti, nes po to nebegalėsite padėti, tačiau būtinai stengiantis išlaikyti ramią būseną ir dominuojančią, tačiau pabrėžtinai besirūpinančią poziciją. Kažkas panašaus, kaip prieina mama prie mažo klykiančio vaiko. Jinai neklausia, ar galima pakelti vaiką ir jį pervystyti, jie tiesiog jį ima į rankas ir prausia bei pervysto, tuo pačiu glaustydama, ramiais judesiais ir savo ramumu ramindama vaiką, pervysčiusi dar paliūliuoja ir galutinai nuramina, kol šis užmiega arba pradeda šypsotis, pamiršęs patirtis baisumus.

Lygiai taip pat su didžiuliame strese esančiu klientu reikia prieiti iš globojančios pozicijos. Pirmiausia, parodyti kūno kalba, balso tonu, kad jis yra laukiamas, pakviesti užeiti, parodyti rūpestį: ar jam norėtųsi čia prisėsti? Ar jam patogu? Ar jis norėtų arbatos? Gal dar kažko, ko reiktų komfortui sudaryti? Tegu pasako, gal jis nori, kad užuolaidas užtrauktumėt, ar atitrauktumėt, gal uždaryti ar atidaryti langą, gal jam norėsis, kad patrauktumėt savo kėdę šiek tiek į kitą vietą jo atžvilgiu. Viską, kas neperžengia jūsų ribų, padarykite. Tai ir yra simbolinis mažo vaiko pervystymo aktas.

Po to specialiai paklauskite, koks jausmas, kai kažkas, paprašytas padaro tai, ko jam norisi? Tegu jis pagalvoja ir atsako. Šis klausimas į sąmonės lygį iškels pajautimą, kas būna, kai kiti pasirūpina. Jau vien iki šios vietos klientas turėtų būti iš dalies nurimęs.

Toliau švelniai ir rūpestingai paklauskite, kas nutiko, ir būtinai paklauskite, ar jis sutinka jums papasakoti ir jus drauge pasiimti į kelionę į jo problemą. Leisdamas “vykti“ kartu klientas vėlgi pasijus ne vienas savo varge. Ir tai yra esminis kontrastas tarp šalto, atitolusio balto lapo strategijos, kur strese esantis klientas, tuo metu esantis išsigandusio mažo vaiko būsenoje ir nesugebantis pats susireguliuoti savo emocinės būsenos, yra simboliškai paimamas už rankos ir vedamas saugiu takeliu.

Šiame etape dar ne laikas ieškoti sprendimų. Kai klientas pasakos, tiesiog būkite, keliaukite su juo. Nebijokite parodyti savo emocijų, atjautos, kad suprantate, kodėl jis pasijautė taip ar kitaip, kad atjaučiate jį jo skausme.

Pabaigoje būtinai padėkokite už pasitikėjimą ir išreikškite dėkingumą, kad jis pasiėmė jus su savim į savo vidų. Taip pat paklauskite, o koks jausmas buvo jam eiti į ten, kur jo laukė siaubas, su kažkuo kitu drauge?

Labai svarbu eigoje, kad jūs nepamestumėte savęs, savo ašies ir ramumo. Stebėkite savo ribas, kur atjausti ir tai parodyti yra gerai, bet būti nunešamam kliento istorijos nėra gerai. Jis turi jausti jus kaip saugumo garantą, kuo jūs esate tol, kol išlaikote savo paties pusiausvyrą.

Ką jūs darote su tokia eiga, tai jūs atliekate ryšio užmezgimą su klientu. Užsimezgus ryšiui, susidaro sąlygos pacientui rimti, “užsikrečiant“ jūsų stabilumu įėjus į jam nestabilią zoną. Be to, jūs tuo pačiu kuriate naują išgyvenimą jo traumuojančioje situacijoje, kur 1) jis nebėra vienas, paliktas, mažas, išsigandęs vaikas, 2) jis gauna naujos patirties savo siaubo istorijoje, kur jis yra drauge su kitu žmogumi, kuris jį supranta, palaiko ir sustiprina.

Traumos metu visada yra stipri emocinė disreguliacija. Ir visada sutrūkęs ryšys su kitais žmonėmis, greičiausiai yra įgyta liguista prieraišumo forma. Tokia sesijos vedimo eiga padeda ne tik užmegzti ryšį su klientu, bet ir jį emociškai sureguliuoti. Klientui grįžus į  tolerancijos langą, toliau galimas darbas ieškant racionalių sprendimų, kai vėl pradeda funkcionuoti ir kitos smegenų sritys. Tai galės vykti kito susitikimo metu.

Tokios sesijos metu klientas ne tik susireguliuoja tuo momentu, bet ir patiria prieraišumą. Tai gali būti pirmas saugaus prieraišumo epizodas jo gyvenime. Tai nėra blogai, nes jis iš principo mokosi prieraišumo prie žmonių. Kai mokės prieraišumo ir to pasekoje kurti santykius su kitais žmonėmis, jis galės susireguliuoti jų pagalba, tai nereiškia, kad tokios sesijos metu yra išugdoma priklausomybė nuo konkretaus terapeuto.

Susinaikinimo mechanizmo aktyvavimas

Skyrybos su narcizu – tai nepaprastos skyrybos. Skausmas, kurį patiria narcizų partneriai, yra dešimteriopas. Be atsisveikinimo su partneriu skausmo patiriama visa plotmė jausmų ir patyrimų, kurių nepatiria neurotipinių žmonių partneriai po skyrybų.

Be patirtų patyčių, sunaikinto ego, savigarbos ir savivokos, turbūt žiauriausia, ką narcizai padaro savo aukoms – tai savęs susinaikinimo mechanizmo aktyvavimas jose. Visų santykių metu neprisiimdamas atsakomybės už viską, kas santykiuose blogai ir prisiimdamas visus nuopelnus už tai, kas yra gerai, narcizas atsakomybę už nesėkmes perkelia ant savo partnerio.

Kadangi narcizas nuo pat pradžių save pastato į stipresnio, kontroliuojančio partnerio vaidmenį, be to, pasitelkia puikius manipuliavimo sugebėjimus, dažniausiai jo partneris patiki, kad tai jis ir yra dėl visų bėdų kaltas. Ilgą laiką girdėdamas, kad yra nevykęs, niekam tikęs, praranda bet kokį pasitikėjimą savimi. Tokioje būsenoje narcizo partneris ima patirti dar daugiau nesėkmių ir situacijose, kurios tiesiogiai su narcizu nesusijusios.

Taip narcizo įkaltos į galvą “tiesos“ tarsi jam tik patvirtina, kad tas narcizas buvo teisus – jis tikrai nieko nesugeba. Šis per ilgesnį laiką susiformavęs tikėjimas padaro narcizo auką aklą, ji pati ima tikėti, kad yra nieko verta ir nieko savarankiškai nesugeba. O narcizui ramu, nes toks partnerio mąstymo šablonas įkalina jo partnerį ir neleidžia ištrūkti iš nuodingų santykių. Taip narcizas netiesioginiu būdu, implantuodamas į aukos smegenis aukai žalingą mąstymą, įgyjam jam būtiną kontrolę.

Pati didžiausia problema yra tame, kad aukos galvoje šis virusas įsisuka ir lieka veikti ir toliau, net kai santykiai su narcizu pasibaigia. Jis veikia ir daro žalą kol pora yra kartu, tačiau skyrybų metu viruso veikimas tarsi užsiturbina, dar sustiprėja. Savęs, gyvybinių jėgų netekęs narcizo partneris ypatingai sunkiai susidoroja su skirimosi procesu. Jeigu dar tai yra narcizas, kuris nutraukia santykius, viruso daroma žala dar labiau sustiprinama.

Netgi kai narcizo auka, pasiskaičiusi apie santykius su narcizu pagaliau suvokia, kas vyko jos gyvenime pastaruoju metu, tada ji pradeda savęs nekęsti už tai, kodėl buvo tokia kvaila, kodėl pasidavė niekšingoms manipuliacijoms, kodėl leido sunaikinti save ir savo gyvenimą.

Bet kuriuo atveju virusas toliau sukasi aukos galvoje, ir nors aukos jėgos, savigarba ir emocinė būsena yra labai žemame lygyje, implantuota virusinė programa toliau sukasi keldama tolimesnę žalą, nors bendra emocinė ir psichologinė būklė yra pavojingai žema.

Taip narcizai savo elgesiu suaktyvuoja kituose žmonėse esantį vidinį kritiką. Nuolatos maitindami kito žmogaus vidinį kritiką panieka, žeminimu, kaltės primetimu, jį maitina ir jis pučiasi. Augdamas virusas išstūminėja kitas, anksčiau aukai buvusias būdingas savybes – pasitikėjimą savimi, pasauliu ir ateitimi, pasitikėjimą kitais žmonėmis.

Salomon Trismosin paveikslas “Susinaikinimas“ (Wickimedia)

Kalbant kompleksinio potrauminio streso sindromo terminais, narico tikslas yra kuo ilgiau ir dažniau išlaikyti savo auką emocinio flashback´o būsenoje.

Labai svarbu suvokti, kad tai, kad jūs taip jaustumėtės, ir yra narcizo tikslas. Jis yra ramus – su juo ar be jo, esate bejėgis. Tai tik patvirtina narcizo nuomonę, kad esate be jo nieko vertas. Narcizui iš tiesų yra visiškai nesvarbu, kiek žalos jo elgesys pridarys jūsų gyvenime. Jis yra šaltas kaip robotas. Nes vienintelis tikslas, kurį turi narcizas – tai galia. Visa kita jam neturi jokios reikšmės.

Kol auka neturi žinių ir sąmoningai nesuvokia, kad toks virusas buvo jai sąmoningai ir sistemingai suinstaliuotas į jos mąstymą, tol virusas sukasi ir daro vidinį asmenybės naikinimo darbą iš vidaus ir be tolimesnio narcizo kišimosi.

Tvarkomės su naktiniais flashback´ais

Šiandien mano mėgstamos rašytojos Dalios Jazukevičiūtės gimtadienis, ir jai vis išsprūsta, kad negali užmigti. Turiu pažįstamų, kurie turi nemažai kompleksinio potrauminio streso sindromo požymių. Jam paūmėjus užeina daugiadieniai nemiegadieniai. Tad dalinuosi tuo, ko išmokau ir ką išbandžiau. Man tai veikia, galbūt padės ir Jums, mieli skaitytojai, ir mano mėgstamai rašytojai.

Jeigu jums būna, kad naktį pabundate nei iš šio nei iš to, lyg streso būsenoje, gali būti, kad yra užstrigusi neuždaryta traumuojanti situacija, su kuria pasąmonė stengiasi naktį dirbti ir ji sukelia staigų ir nelabai paaiškinamą stresą vidury nakties, kuris baigiasi pabudimu ir žmogus negali užmigti, nes yra streso būsenos. Kurį laiką nemiega, o po to įminga paryčiais, kai tuoj turi skambėti žadintuvas.

Tai yra tipinis naktinis flashback’as. Jeigu turite ir daugiau KPTSS požymių, pasireiškiančių dieną, tai greičiausiai Jums tai ir yra. Galų gale, ne taip ir svarbu, kaip tą reiškinį pavadinti, svarbiau kaip sau padėti.

Taigi, KPTSS yra įgyjamas, kai žmogus ilgą laiką buvo sunkiose, varginančiose sąlygose, kuriose jautėsi bejėgis ir negalėjo iš jų ištrūkti. Tarkime, sudėtinguose santykiuose, su daug konfliktų. Jei santykiuose buvo smurto, fizinio ar psichologinio, tai KPTSS yra labai tikėtinas. Dažnai KPTSS yra įgyjamas vaikystėje, jei vaikas augo sudėtingose sąlygose, kur tėvai arba nepagrįstai baudė, arba neatsižvelgdavo į vaiko poreikius, arba rėkdavo, arba būdavo konfliktai tarp tėvų, na, suprantate situaciją.

Dažniausiai KPTSS būna neišgydytas ir lengvai paūmėja jau suaugus susidūrus kad ir su nedideliu gyvenimišku stresu. Tiesiog nervų sistema įjautrinta ir turint KPTSS reaguoja į bet kokį krebžtelėjimą perdėtai jautriai, kai įsijungia visi alarmai organizme. Va ir laba diena, akys staiga stovi stulpu vidury nakties “be priežasties“.

Jorge Royan nuotrauka iš Wickimedia

Kad suprastume šio reiškinio anatomiją, nes nuo to priklauso kaip galima sau padėti, įvyko štai kas – mūsų viduje likusi traumuota dalis nori išspręsti kažkada, galbūt labai seniai įvykusią traumą ir ją iš naujo išgyvena pasąmonėje mums to sąmoningai nekontroliuojant. Kadangi dažniausiai KPTSS įgyjamas vaikystėje, tai greičiausiai mumyse gyvenantis sužeistas vaikas išgyvena traumuojančią situaciją. Todėl jau suaugusiojo kūnas pabunda “iš niekur nieko“ apimtas streso.

Reikia įsitaisyti kuo patogiau. Ką galima padaryti greitai, kad kūnas būtų kuo patogiau įsitaisęs, reikia viską padaryti: nueiti į tualetą, išgerti vandens, užsitraukti užuolaidas jei per šviesu, pasidėti dar vieną pagalvę, susisukti kaip patogiau į antklodę ir pan. Baldų geriau neperstrumdyti, nes jeigu dar buvo koks miego lašas, kad tas neišgaruotų. Kad būtų kuo didesnis fizinis komfortas. Sąmoningai atkreipti dėmesį, kaip dabar gera ir jauku lovoj.

Tada, įsivaizduoti savo viduje mažą išsigandusį vaiką (save) ir kalbėti tam vaikui mintyse. Stengtis taip kalbėti, kaip mylintys tėvai kalbėtų savo vaikui, pabudusiam iš košmarų vidury nakties. “Tu dabar atsibudai, nes turbūt kažkas nutiko baisaus, kai buvai mažas vaikas. Tu tada išsigandai, tai užstrigo tavyje ir todėl dabar nubudai. Iš tiesų tu esi visiškai saugus. Už lango naktis, tyla, ramybė. Iš tiesų esi visiškai saugus. Gali ramiai miegoti. Gali pasimėgauti saldžiu miegu.“

Maždaug tokio turinio tekstą kalbėti sau sąmoningai tol, kol sąmonė pati atsijungs. Man dažniausiai suveikia per 5 min., sunkesniais atvejais per 10-15 min. Nuo tada kai atradau šį būdą, tik vieną kartą būsena buvo arti panikos, kai neveikė niekas. Tiksliau, gal ir būtų suveikę, bet streso lygis buvo toks aukštas, kad negebėjau sąmoningai kontroliuoti savo supanikavusiam vidiniam vaikui sakomo teksto. Visais kitais atvejais, kai pavyko nepertraukiamai sau kalbėti apie realybę, suveikė. Vietoj valandos nemigos kelios minutės nemigos tikrai geras rezultatas. Kitą rytą atsibusdavau pailsėjusi ir išsimiegojusi kaip po gero miego nakties.

Labanaktis.

Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė

Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė nei ta, kad tai buvo emociškai sunkūs metai. Blogiausia yra tai, kad nutraukus santykius su narcizu, išlieka liekamieji reiškiniai.

Be to, kad tokį išnaudojimą patyrusi auka jaučiasi sutrypta, menka, bejėgė ir neįgali, tai prisideda ir per ilgą laiką tapusio įprasto elgesio pasekmės.

Jeigu žmogus išgyveno kelis metus su narcizu, tai kaip ryškus liekamasis reiškinys yra negalėjimas priimti to gero, kurį siūlo gyvenimas.

Nes narcizas, suviliodamas į santykius, pradinėje fazėje elgėsi gerai. Galbūt dovanojo dovanas, galbūt skyrė laiko, galbūt elgėsi gražiai ir t.t. Po to sekusi fazė buvo emocinės priespaudos, išnaudojimo, engimo, menkinimo ir vertimo šokti pagal jo dūdelę. Ta antroji santykių fazė buvo be galo nemaloni. Tačiau antroji santykių stadija būtų buvusi neįmanoma be pirmosios.

Todėl žmonės, patyrę narcizų išnaudojimą, šiuos abu dalykus nesąmoningai sukabina į vieną darinį. Ir jeigu kažkas parodo dėmesį, suteikia pagalbą, padovanoja, padaro kažką gera ar pan., tai gaunančiojo žmogaus galvoje sukelia flashback´ą. Žmogus nebegali priimti gyvenimo teikiamų dovanų atsipalaidavęs ir su dėkingumu. Pats faktas, kad kažkas jam dabar daro kažką gero yra esminis dirgiklis.

Net kai gera daro ne manipuliatyvaus tipo, o tiesiog gera linkintis normalus žmogus, narsicistinį išnaudojimą patyręs asmuo reaguoja kaip žvėriukas. Jis elgiasi taip pat, tarsi jį dar vienas narcizas bando įvilioti į naujus spąstus.

Vietoj to, kad ištrūkęs iš pragariškų santykių su narcizu, džiaugtųsi gyvenimu, buvusi narcizo auka yra tarsi paralyžuojama priimti likimo ir gyvenimo dovanas, nes jos jam sukelia ne džiaugsmą, o vidines konvulsijas. Taip žmogus, jeigu neturi žinių ir nesuvokia, kas su juo vyksta, ir nesistengia sveikti nuo KPTSS, lieka įsisukęs į pragaro ratus, nors narcizo jo gyvenime jau seniai nėra.

Dar blogiau – ilgą laiką pripratęs būti kritikuojamas ir kaltinamas už viską ir visada, artimoje aplinkoje nebelikus narcizo ir atsiradus kaltinimų ir menkinimo vakuumui, pradeda kaltinti pats save. Tas emocinis išnaudojimas, kuris vyko iš išorės, yra perkeliamas į vidų ir tęsia savo juoądą darbą. Iš šito peršasi išvada, kad ar nebus narcizai, vaikščiojantys šia žeme, tikrieji velniai žmonių rūbais. Nes jų pasėtos sėklos ir toliau niokoja žmonių sielas ir gyvenimus net tuomet, kai jų seniai nebėra šalia.

Iliustracija iš Wickimedia

Žmogus, patyręs emocinį išnaudojimą, vengia situacijų, kuriose galėtų sveikti ir gyti po patirtos žalos. O pradėjęs šantažuoti save iš vidaus, sabotuoja save ir pasmerkia save likti tarp pragaro girnų.

*****

Jei norite susitarti dėl konsultacijos, kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje.

 

KPTSS pasireiškimai kasdieniniame gyvenime

Kuo geriau pažįstu kompleksinį potrauminį streso sindromą arba sutrikimą, bei jo apraiškas, t.y. flashback´us, tuo geriau įžiūriu kasdieninius rūbus, kuriais apsirengęs pasirodo KPTSS mūsų gyvenimuose.

Visų šių reiškinių priežastis gali būti KPTSS:

• chroniškas vėlavimas į susitikimus,
• dažnas vėlavimas atsakyti į ateinančius užklausimus, emailus, laiškus, atskambinti į praleistus skambučius,
• negalėjimas laiku priduoti darbus studijoms ar pasiruošti egzaminui
• chroniškas darbų atidėliojimas
• socialinė izoliacija, t.y. kentėjimas vienatvėje, tačiau vengimas eiti susitikti su draugais ar pažįstamais, netgi kai jie kviečia
• vengimas kviestis žmones į svečius
• negebėjimas atsakinėti prie lentos ar visiškas smegenų neveikimas per egzaminą, net kai atrodo, kad viską mokėjote, pvz. egzamino dalį raštu išlaikote gerai, o žodžiu – visiškai užsikertate, atrodo, kad negalie suregzti sakinio.
• buvimas patyčių objektu
• skrydžio lėktuvu baimė
• nesugebėjimas pasirūpinti elementaria švara namuose
• nesugebėjimas pasirūpinti savo asmenine higiena
• negebėjimas laikytis žodžio, nors jį duodant buvo nuoširdus ir tyras ketinimas jo laikytis, tačiau realybėje neišeina nors tu ką!
• tai, kas iš šono kitiems atrodo kaip tinginystė
• telefono skambučių, laiškų, emailų, skambučio į duris baimė
• staiga, nei iš šio, nei iš to, nebegalite susitvarkyti su elementariomis kasdieninėmis užduotimis, ir taip tęsiasi kelias valandas, dienas ar savaites ir kad ir kiek save mintyse keikiate, spardote ir verčiate, niekaip negalite grįžti į vėžes. Nors labai gerai žinote, kad dar visai neseniai taip gerai tvarkėtės!
• staiga nebegalite dirbti, darbe tiesiog atbūnate be jokio rezultato ir produktyvumo, nors tikrai mokate dirbti ir esate patyręs (-usi).
• norite kažko imtis, artai būtų naujas darbas, ar naujas projektas, ar nauja sporto šaka, ar mokytis naujos kalbos, ar vykti į kelionę, jau esate priėmęs tvirtą sprendimą, kad tikrai darysite, tačiau negalite prisiversti atlikti pirmo realaus veiksmo į įgyvendinimą, pvz. nusipirkti lėktuvo bilietų, paskambinti partneriui, nueiti į sporto klubą į bandomąją treniruotę ir t.t.
• atminties trūkinėjimai be priežasties, t.y. kai kurias net smulkias detales galite prisiminti labai gerai ir ryškiai, žymiai geriau nei kiti ten pat buvę žmonės, tačiau vis pamiršti labai svarbų susirinkimą ar susitikimą.
• atrodo, nebuvote užmigęs ar kažkur išvykęs, tačiau staiga lyg atsibudote, esate ten pat, tačiau laikas kažkur dingo – valanda, gal kelios, gal diena, o gal kelios?
• ar jums vis pasitaiko, kad vengiate atlikti kažkokį veiksmą dėl galimos gėdos patyrimo? Atsisakote pakviesti draugus į svečius, nors tikrai norite su jais palaikyti ryšį, bet jums atrodo, kad jūsų butas per prastas? Norite lankyti kažkokio sporto užsiėmimus, bet jums atrodo, kad su savo sudėjimu ir fiziniais sugebėjimais tik sukelsite visų juoką?
• jums patinka ta mergina ar tas vaikinas, ir jis siunčia aiškius signalus, kad jūs jam (jai) irgi patinkate, tačiau jūs negalite prisiversti prieiti prie jo ir pradėti paprasčiausio pokalbio nuo “kiek dabar valandų?“ arba susitariate susitikti, tačiau paskutinę minutę atšaukiate, ir taip nutiko jau tris kartus.

Iliustracija iš Wickimedia Commons

• tam tikrose situacijose sustingstate, tarsi jus būtų užbūręs kažkoks nematomas burtininkas arba staiga būtų suėmęs ūmus paralyžius ir negalite to kontroliuoti
• dažnai perdėtai stipriai reaguojate į konfliktus ar tiesiog situacijas, dažnai įsiveliate į muštynes arba jas netgi sukeliate
• jei alpstate ir gydytojai neranda jokios medicininės priežasties.

Atrodo, visiškai skirtingi dalykai, tačiau būtent KPTSS gali sukelti juos visus arba kai kuriuos iš jų. Negaliu patikėti, kiek daug problemų gali pridirbti KPTSS. Esu tikra, kad surašiau ne visus, nes vis prisimenu, ką dar reiktų įtraukti į sąrašą. Tad jei skaitėte šį mano įrašą anksčiau, greičiausiai jis dabar yra ilgesnis. Naujus vis rašau sąrašo pabaigoje.

Beje, kai kurie iš jų gali būti ir depresijos požymiai, pvz. negalėjimas ryte atsikelti iš lovos, nueiti į dušą, išsivalyti dantis, apsirengti ir susišukuoti. Tačiau esminis požymis, kaip atskirti KPTSS yra tas, kad esant depresijai tokia būsena tęsiasi mėnesius ir yra daugmaž vienoda visomis dienomis. Esant KPTSS, kai kada negalėjimas atsitraukia, energija grįžta, tačiau grįžusi gali būti tik trumpai, valandai ar kelioms, dienai ar kelioms dienoms, o gal netgi savaitei – dviems ūmiais atvejais, po to vėl, tarsi be aiškios priežasties, arba dėl per mažos priežasties pasikartoja visas kritimo žemyn ir vėl negalėjimo epizodas.

*****

Neseniai grįžau iš Londono, kur dalyvavau seminare, kur vienas geriausių pasaulio specialistų, dirbančių su KPTSS mokė, kaip susidoroti su šia daugelį žmonių žlugdančia problema. Jeigu tave kankina aukščiau aprašytos problemos, susitarkime dėl konsultacijos – išmokysiu ir tave. Mano kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Iki greito!

KPTSS dirgikliai

Dirgiklių būną visokių, bet šįkart kalbėsiu išskirtinai tik apie kompleksinio potrauminio streso sindromo priepuolius (angl. flashback) sukeliančius dirgiklius.

Kaip jau rašiau, problema su KPTSS flashback´ais yra ta, kad nėra vieno aiškaus dirgiklio. Dirgiklis gali būti ne vienas, jų gal būti daugybė. Ir, kas sudėtingiausia – kad tie dirgikliai gali būti labai kasdieninio pobūdžio, neatrodantys reikšmingi, dažnai pasitaikantys arba mažiukai, beveik nepastebimi. Todėl net suvokus, kad aš galbūt turiu KPTSS ir patiriu skausmingus atminties intarpus dabartyje, užtrunka atsirinkti, kas yra mano dirgikliai.

Kiekvienam žmogui, turinčiam KPTSS dirgikliai bus vis kitokie. Vistik aš pastebėjau, kad kai kurie dirgikliai yra plačiau paplitę. Dauguma KPTSS turinčių žmonių labai jautrūs garsui. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus turi gerą muzikinę klausą ar ne, daugelis ypatingai jautriai reaguoja į garsus. Gali būti sunku pakelti elementarią nekaltą garsiai grojančią radiją.

Priklausomai nuo to, kokios buvo traumuojančios aplinkybės, kuriose išsivystė KPTSS, dažnai paplitę dirgikliai yra: suvaržymas (pvz. suėmimas už riešų ar tvirtas apkabinimas, jeigu žmogus buvo traumuojamas jį pririšant), judesiai ar prisilietimai, primenantys smūgius, pvz. draugiškas, tačiau tvirtesnis suėmimas už sprando, kai sveikinasi vyrai, užsimojimas ranka. Daug kas, laikytas uždarytas ir patyręs bejėgiškumą ir negalėjimą ištrūkti, yra klaustrofobiški, maža erdvė, kurioje niekas nepriklauso nuo manęs, pvz. lėktuve, gali būti esminis KPTSS dirgiklis.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Gali būti visa eilė dirgiklių, kurie labai asmeniški kiekvienam žmogui: nepažįstamo žmogaus eisena, kuri kažkuo primena vaikystėje žiauraus buvusio tėvo eiseną, balso tonas, žodis, frazė, kvapas, spalva, tam tikro stiliaus šukuosena, rūbai, ūsai, plaštakų forma, netgi lapų šnaresys ir t.t. ir pan. Tai iš esmės bet kokios detalės, kurios primena buvusius pasikartojančius traumuojančius patyrimus, kurių negalėjome išvengti.

Kadangi dirgikliai gali būti patys įvairiausi, ir kiekvienam žmogui skirtingi, pradėjus įtarti, kad galbūt tai, kas su jumis darosi gali būti KPTSS, reiktų pradėsi sekti kiekvieną falshback´ą ir stengtis atkapstyti, koks dirgiklis jį galėjo sukelti. Kaip taisyklė, dirgiklis tikrai yra, kuris ir buvo pirmas impulsas į panikos ataką. Tačiau kol gerai nepažįstate savo visų dirgiklių, gali būti jausmas, kad jokio dirgiklio nebuvo. Kad kažkas ėmė ir tiesiog atsitiko su jumis iš niekur nieko. Dirgiklis tikrai buvo, tik kolkas jis yra neatpažintas. Nes atrodo nerimtas, kad sukeltų stiprų nerimo ir pavojaus jausmą.

Tačiau jeigu atrodo, kad nieko ypatingo neatsitiko, maloniai leidote laiką, niekas negrasino, nesimušė aplinkoje (kad ir nepažįstami ir tai nekėlė pavojaus tiesiogiai jums), ir vis dėlto staiga, tarsi nepaaiškinamai jus užplūdo stiprių neigiamų jausmų banga, tai savaime jau labai primena flaschback´ą. O tai taip pat reiškia, kad buvo ir dirgiklis, kuris jį išprovokavo.

Jei tik pradedate susipažinti su savo KPTSS ir negalite atpažinti savo dirgiklių, tai gali padėti gana detaliai apsirašyti situaciją, kuri buvo prieš pat flashback´ą. Kai pamatysite užrašuose besikartojančias situacijas, suprasite, ir kas yra jūsų dirgiklis.

Dirgiklius svarbu pažinoti, nes kuo geriau pažinosite juos, tuo geriau suvoksite, kad tai, kas dabar su jumis vyksta, yra ne šiaip panikos ataka ir kad jums sutriko psichika. Žinosite, kad patiriate flashback’ą, kuris yra gyvas patyrimas, tačiau jis tiesiogiai nesusijęs su dabartine situacija. O tai reiškia, kad esamoje situacijoje esate saugus, tik kad jausmai atrodo gyvi ir čia ir dabar.

Kitas dalykas, žinodami savo dirgiklius, galėsite laiku pasišalinti iš tos vietos,  kurioje yra dirgiklių ir neleisti, kad flashback’as apskritai prasidėtų. Galėsite dirgiklių išvengti ir vien dėl to apčiuopiamai pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Vėliau, geriau susigyvenus ir labiau pažinus savo KPTSS apraiškas, galima net patyrus dirgiklį sustabdyti flashback´o pasireiškimą. Taip pat, žinant savo dirgiklius, galima ir susitarti, kad kažkas nebegręžtų sienos ar nestuksentų į ją. Ir taip suaugusiųjų būdais rūpintis savimi vietoj to, kad patirti nevaldomą nerimo ar net panikos ataką

*****

Jeigu jūs iš niekur nieko tampate įsiutę, pasijuntate bejėgiai ar kad gyvenimas slysta iš rankų, o žemė iš po kojų, gali būti, kad patiriate KPTSS sukeltus flashback´us. Yra būdų juos efektyviai suvaldyti. Neseniai grįžau iš seminaro Londone, kur išmokau šios metodikos. Užsirašykite į konsultaciją ir jos išmokysiu ir Jus. Mano kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Iki greito susitikimo!