Tikrasis narcizo darbas

Vienas iš būdų, kaip narcizai išlaiko savo galią ir įvaizdį, yra tai, kad jis viską, ką sako ir ko nori iš savo aukų, pateikia kaip logiškus reikalavimus. Dažniausiai, kad atrodytų padoriai, tai net ne kaip reikalavimus, o kaip “tau bus geriau, jeigu tu taip darysi (kaip aš noriu) – tu būsi geresnė. Juk tu nori būti geresnis žmogus, ar ne?“

Čia paraleliai eina ir narcizo peršama mintis, kad “matai, kaip tau gerai, kad tu esi su manim? Aš juk padedu tau tapti geresniu žmogumi!“. Juk mes visi trokštame partnerio, su kurio būdami kartu, tobulėjam ir tampame geresniais žmonėmis, ar ne?

Tai ir yra išorinis suvokimo lygmuo, kurį kursto narcizas savo artimųjų galvose. Nes jam yra svarbu, kad žmonės taip ir galvotų. Juk galų gale, kur bepasiskaitysi protingus patarimus, tai pirmas dalykas, kas bus parašyta – tai, kad partneris pirmiausia turi padėti tobulėti kaip asmenybei, ar ne?

Teisingai. Bet kaip visada su narcizu, esminis, realiai veikiantis lygmuo yra gilesnis. O ne tas paviršinis, ties kuriuo narcizas ir nori, kad mes susikoncentruotume.

venice_carnival_mask_28299390786029

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Gilesnis lygmuo yra tas, kad narcizas savo tokiu noru padėti iš tiesų ne sužadina tą gerąjį pradą mumyse, o jis pirmiausia įperša mintį, kad mes esam nepakankamai geri.

Pasibaigus žavėjimosi fazei, didžiausias ir esminis darbas, kurį su savo aukomis padarys narcizas, t. y. jas galutinai įtikinti, kad jos yra nepilnaverčiai, netikę, kažkuo giliai viduje nenormalūs, nevykę žmonės. Žinoma, tai nevienkartinis darbas. Kai pradėsite matyti antrą, gilesnį bendravimo su narcizu lygmenį, pastebėsite, kad tai ir yra esminis jo darbas – nuolatos smukdyti jūsų savęs suvokimą.

O kai jumyse velnio sėkla, kurios pagrindinė mintis yra “aš tikrai kažkokia nenormali“, sudygo, tada herojus narcizas garsiai ir su trenksmu jus gelbės, darys iš jūsų geresnį žmogų. Darys gelbėjimo akciją taip, kad ji netyčia nepraslįstų nepastebėta. Na, visų pirma tam, kad jūs ir toliau tikėtumėt, koks puikus dalykas yra savo gyvenime turėti narcizą. Ir kad mąstydami “jis manimi tikrai rūpinasi“, negalėtumėt suvokti kitų, realiai vykstančių dalykų, kurie prieštarauja šiai minčiai. Trečia, tai yra puiki viešojo įvaizdžio kūrimo priemonė. Jeigu narcizui ši reklaminė akcija pavyko matant kitiems žmonėms, tai jis vienu smūgiu nušovė 3 zuikius. Dabar jau ir visi aplinkiniai galvoja, kaip jums pasisekė!

Žinoma, kad tai dar labiau pasunkina pamatyti realybę tokią, kokia ji yra ir pamatyti tikruosius narcizo darbus. Bet juk tai ir yra narcizo tikslas! Ir jis puikiai žino, ką daro.

Kai pradėsite matyti visą narcizo veiklos plotmę, pastebėsite, kad tokios gerumo akcijos yra labiau pripuolamos ir reklaminio pobūdžio. Be to, jos labai gerai tarnauja dozavimui. Na, kai gerumo gaunate lygiai tiek, kiek užtenka, kad nepabėgtumėt.

O menkinimo, žeminimo darbas iš tiesų yra tas nuolatinis, sistemingai dirbamas darbas, kurį jis atlieka nepailsdamas. Tik jis toks paslėptas, užmaskuotas, tačiau kai pradėsite jį pagaliau matyti, būsite sukrėsta, kiek jo vis dėlto buvo ir yra daug.

*****

Jeigu jūsų partneris atrodo ypatingai geras, tačiau šiuose santykiuose jums nuolatos kyla kažkokie nepaaiškinami keisti jausmai, užsisakykite pas mane konsultaciją ir aš padėsiu atsirinkti galus. Mano kontaktai yra dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Laukiu!

 

 

Tikrasis narcizo darbas

Narcizas – amžinas herojus

Jeigu atidžiai įsiklausytumėt į narcizo (žmogaus) kalbą ir pasakojimus, jis visuomet yra savo šnekų herojus.

Jeigu kalbės apie vaikus, kuriuos turi iš ankstesnės santuokos, tai tik jo dėka jie yra normalūs ir kažkiek matę normalesnio gyvenimo. Nes iš jų motinos tai nieko gero jie negavo, matė tik blogo.

Jeigu kalbės apie darbą, tai visi kolegos durniai, nieko nesupranta, iki kokių trijų viršininkų sluoksnių virš jų. Tik jie vieni kažką suvokia ir sugeba. Jei ne jie, visi ten seniai būtų prapuolę ir išvis kompanija žlugusi, viskas laikoti tik ant jo vieno pečių.

Jei kalbės apie skyrybas su buvusia žmona, tai, žinoma, jis jai viską paliko, nors realybėje galėjo būti viskas kitaip, galbūt ji viską atsikovojo per teismą, ir tai greičiausiai ne viską.

Žinoma, visi šie pasakojimai yra pateikiami su realybės nuotrupų priekoniais, todėl skamba tikrai įtikinamai. Be abejo, šalia bus papasakotos kokios nors detalės iš tikro gyvenimo. Pavyzdžiui, jeigu kalbant apie darbą, tai kaip ten koks nors viršininkas visą projektą suvarė. Jeigu pasakos apie buvusią žmoną, tai pripasakos konkrečių dalykų, ką jinai yra padariusi, kad skambėtų tikrai įtikinamai, kokia ji pabaisa savo vaikams ir nestabilios psichikos.

Jei pasakos apie savo vaikus, irgi pripasakos, kaip jie toj ir toj situacijoj nukentėjo nuo savo mamos, kaip jinai nežmoniškai su jais pasielgė. Tad tie pasakojimai nebus labai lengvai iššifruojami. Ta prasme, iš pirmo žvilgsnio nebus taip akivaizdžiai aišku, kad viskas tik melas, ir kad taip visai nėra. Nes tai bus sulipdyta iš spalvingų konkrečių įvykių mozaikų.

Vistik, jei ne įsiklausyti į kiekvienos istorijos detales, o stengtis įžiūrėti vieną, visas istorijas vienijantį raudoną siūlą. Visas triukas, kaip tai padaryti – tai ne įsiklausyti į kiekvieną istoriją, kad ir pasakojamą su gyvomis detalėmis. O tarsi atsitraukti kiek toliau. Istorijas išklausyti, bet ne kaip kiekvieną atskirai, o visas kaip vieną vientisą pasakojimą. Tada pasimatys raudonas siūlas. Tai bus narcizas – visų istorijų herojus, nugalėtojas, gelbėtojas, nepakeičiamasis.

Iliustracija iš Flickr.com
Iliustracija iš Flickr.com
Narcizas – amžinas herojus