Nematomi narcizai

Dėl išnaudojimo aklumo sindromo pasireiškimo žmogus gali ilgai pragyventi ar pradirbti kartu su narcizu ir daug prisikentėti, tačiau nematyti ir nesuvokti, kad jis turi reikalų su narcizu. Tam reikšmės turi ne tik žinių stoka. Nes žodis narcizas žmonėms kalbantis naudojamas dažniausiai visai ne tose situacijose, kur kalba eina apie tikrą narsicizmą kaip asmenybės sutrikimą.

Ilgai žmonės tarsi nepraregi, kad kažkas iš esmės su tuo žmogumi yra ne taip. Žmonės natūraliai mano, kad visi žmonės yra žmonės. Tai reiškia, kad nepaisant charakterio ypatumų, tam tikros žmogiškosios savybės yra būdingos visiems žmonėms. Todėl virtinė nemalonių situacijų, konfliktų nurašoma ant blogos nuotaikos, taip susidėliojusios situacijos ar netgi prisiimant kaltę sau.

Yra narcizai, kurie tiesiog trykšta arogancija į visas puses ir net nesistengia pasirodyti iš geresnės pusės, jie visa esybe nuo pat pradžių demonstruoja, kad visas pasaulis turi gultis jiems po kojų ir atvirai niekina kitų žmonių jausmus bei interesus. Tokie narcizai pasimato greičiau. Tačiau narcizai todėl ir yra narcizai, kad jiems reikia kitų žmonių žavėjimosi, ir jie pirminėje santykių fazėje pasirodo šilkiniai kaip avelės. Tada aplinkiniams net mintis nekyla, kad čia kažkas gali būti ne taip, jie džiaugiasi, kad jų kelyje pasitaikė toks nuostabus žmogus.

Tik po ilgo laiko, ir dažniausiai tada, kai bendras gyvenimas ar darbas pasidaro absoliučiai nebepakeliamas, žmonės ima ieškoti informacijos, kasgi tai galėtų būti. Ir netgi paskaitę narcizo charakterio savybių aprašymą ar jo veikimo principus, ne iš karto įsisąmonina, su kuo turi reikalų, ir kad tuose aprašymuose kalba eina apie būtent jų situaciją.

Dažniausiai tai įvyksta artimuose santykiuose, kai konfliktas arba susiklosčiusi ilgalaikė situacija pasidaro visiškai nebepakeliama. Tuomet, kai realiai nebelieka ko prarasti. Kai santykiai su tokiu žmogumi yra nustūmę prie prarajos krašto. Tuomet, kai nesaldžios žinios apie narsicizmą gali duoti daugiau naudos ir mažiau skaudu suvokti sudėtingas perspektyvas.

Taigi, dažniausiai narcizų atpažinimo gyvenime seka yra tokia: pirma atpažįstama, kad partneris yra narcizas. Po kiek laiko, apsispratus su tokia “diagnoze“ ir įsigilinus į narsicizmo šaknis, suvokiama, kad vienas iš tėvų buvo irgi narcizas. Dar po kelių mėnesių ar metų pasimato, kad ir kai kurie draugai turi narsicistinių savybių.

Grandville iliustracija “Kelionė į begalybę“ (Wickimedia)

Narcizų atpažinimas artimoje aplinkoje vyksta kaip ilgalaikis procesas, o ne vienos akimirkos praregėjimas.

*****

Jeigu įtariate, kad jūms artimas žmogus ar jūsų viršininkas gali būti narsicistinio tipo, tačiau tuo abejojate arba aptekote į kelbią situaciją su tokiu žmogumi, galite susisiekti su manim ir susitarti dėl konsultacijos. Kontaktai – viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.

 

Išnaudojimo aklumo sindromas (IAS)

Ką pastebėjau ir vis dar pastebiu savyje, kitų man artimų žmonių gyvenimuose ir ką matau kituose žmonėse, kurie kreipiasi pas mane konsultacijų, yra tai, kad žmonės gali ilgą laiką būti labai nepalankioje situacijoje su savo artimaisiais ir nematyti, kad jie yra išnaudojami.

Moterys ar vyrai gali ilgai palaikyti meilės ryšį su kitu žmogumi, kuris vienareikšmiškai jais naudojasi, ir to nematyti ir nesuvokti. Žmogus gali naudotis pinigais, pavergti žmogų, kad jis bendrautų tik su juo ir su niekuo daugiau, atimti iš jo visus kitus tam žmogui anksčiau buvusius svarbius kontaktus, atriboti jį nuo pasaulio, jį emociškai žeminti, menkinti, niekinti, riboti ir visaip kitaip blogai elgtis. Ir tai gali tęsti ilgus metus, tačiau engiamas, išnaudojamas ir ribojamas žmogus nesuvokia, kas vyksta, kad jis yra išnaudojamas ir kad tokie santykiai yra jam visiškai nenaudingi.

Tokie santykiai ne tik verčia žmogų blogai jaustis, tačiau smukdo jo vertę, pasitikėjimą savimi, uždaro į tamsų kambarį, kuriame darosi vis mažiau vietos, tamsiau ir baisiau. Tačiau žmogus, su kuriuo taip elgiamasi, neįžvelgia sistemingumo, nesuvokia, kad tai yra emocinis smurtas (galbūt ir fizinis?), kad tai yra iš esmės jo išnaudojimas. 

Tokiam reiškiniui apibūdinti viena iš mano mokytojų Sheila Robinson Kiss sugalvojo terminą – išnaudojimo aklumo sindromas (IAS).

Aš pastebėjau, kad tuomet žmonės jau kurį laiką, kelis mėnesius ar metus jaučiasi santykiuose blogai, tačiau nesuvokia būtent emocinio smurto dalies, nesuvokia, kad yra išnaudojami ir kad smurtautojo elgesys seniai nebėra pavieniai atvejai, kai jis susinervimo darbe ar jam buvo tiesiog bloga diena. O kad tai yra sistemingas artimo žmogaus išnaudojimas, kuris seniai nebetelpa į normalaus bendravimo rėmus.

Jeigu taip yra nutikę Jums, papasakokite savo istoriją komentaruose, tegu jinai paskatina kitus žmones atpažinti savo situaciją jūsų istorijoje. Taip padėsite kitiems praregėti!

Nuoroda į video, kuriame ji plačiau kalba apie IAS (anglų k.)

***

Jeigu jūs seniai kenčiate dėl santykių su artimiausiais žmonėmis, ir nesate tikri, ar tai tik pavienės problemos, ar sistemingas išnaudojimas ar emocinis smurtas, susisiekite su manimi dėl konsultacijos per skype. Mano kontaktai – meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje. Iki greito!

Ar narcizų aukos suvokia, kad jos aukos?

Šitą klausimą gavau iš skaitytojos prie mano įrašo “Pažiūrėk, kiek aš padariau dėl tavęs?!“. Šiandien atsakinėju į pirmą jos klausimą: “Ar narcizų aukos suvokia, kad jos aukos?“.

Ir taip, ir ne. Aš,pavyzdžiui, daug daug metų nesuvokiau, kad esu narcizo auka. Blogis yra toks, kad nesuvokus pirmojo narcizo narsicizmo ir jo poveikio mano asmenybės raidai ir charakteriui, po to susidarė galimybės ir kitiems narcizams atsirasti mano gyvenime.

Taip savo gyvenime esu turėjusi labai artimus ryšius su trimis narcizais, deja. Ir tik tada, kai visiškai sugriuvo mano gyvenimas, tiesiog į šipulius, o kas svarbiausia, kartu griuvo tarsi ir gyvenimo pagrindai, tai privertė mane plačiau atmerkt akis ir suvokti, kasgi čia įvyko, kas čia dedas, atpažinti narcizus, įvardinti sau, o tada jau įvardinti ir savo problemas, kurios leido jiems veistis mano gyvenime.

Iliustracija iš Wickimedia Commons

Taip kad labai labai daug metų buvau ištisai po vieno ar kito narcizo įtaka ir to nesupratau. Todėl atsakymas ir taip, ir ne.

Beje, dabar esu pridavusi straipsnį į žurnalą “Psichologija Tau“, tikiuosi, kad jį patvirtins ir jis pasirodys, jame yra plačiau apie narcizų aukas, kas jas suformuoja, iki kada jos nesuvokia narcizo, kada praregi ir visa išsivadavimo iš tokios dinamikos metodika. Kadangi ilgą straipsnį apie tai jau parašiau, jei norit padidinti šansus, kad straipsnis būtų išspausdintas, galit net emailą į redakciją brūkštelt, dar sukalbėkit kokį poterį, kad jį į žurnalą įdėtų ir nuo kito mėnesio pradžios eikit ieškot naujo numerio.

Tada man nebereikės visko rašyti iš naujo. Pasakysiu tik tiek, kad kol nežinojau nei apie narcizus mano gyvenime, tol nežinojau ir to, kad esu auka. Kad ja buvau, tai žinoma! Kentėjau ir tiek, nesuprasdama, kur čia šuo pakastas. Ieškojau laimės kaip ir visi žmonės, prabangiuose pirkiniuose, karjeroje, meilėje, kelionėse ir visur kitur. Buvau auka, bet to nežinojau, kentėjau sau ir tiek. Buvau nesąmoninga auka. Beje, manau, kad auka ir yra tol auka, kol ji yra nesusivokusi.

Kaip visada, susivokimas ir sąmoningas savo sitacijos įvardijimas jis nebeleidžia būti auka. Nes kai suvoki, kaip pats elgiesi, kad ja taptum ir ja būtum, tai arba nusprendi taip nebesielgti, jeigu tai kėlė kančias, arba lieki toje rolėje, bet jau sąmoningai, t.y. neši išdidžiai aukos karūną.

Bet žmonės, nešantys aukos karūną vis tiktai yra priklausomi nuo aukos rolės, tai yra jų pasirinkimas būti aukomis. Nes buvimas auka labai jiems apsimoka. O narcizui tokia situacija irgi yra gerai – jam nereikalingas susivokęs, savo vertę žinantis žmogus. Jam ir reikalinga asmenybė su trūkumais, nepasitikinti savimi, nes harmoningas asmuo tiesiog negalės būti su narcizu. Todėl narcizai skatins aukos nepasitikėjimą savimi, nesavarankiškumą, izoliaciją nuo visuomenės bei socialinių ryšių.

Kuo labiau nesusivokusi auka, tuo jiems geriau. Tačiau ateina laikas, kai kažkas atsitinka, ir valktis nukrenta nuo akių. Dažniausiai taip atsitinka ne dėl sąmoningo aukos sprendimo, o kai gyvenimas pasisuka visiškai nebevaldoma kryptimi, kai atsitinka kažkas baisaus ir nebesuvokiamo, kai gyvenimas išsprogdina vidines mūsų sistemas ir supratimą, iš ko susideda gyvenimas ir “kaip turi būti“. Trumpai tariant, kai ištinka rimta krizė. Taip, deja, atsitiko ir man. Negaliu labai didžiuotis sąmoningu sprendimu. Bet galiu didžiuotis sprendimu suvokti, kas atsitiko ir išmokti svarbią gyvenimo pamoką. Ir atvert akis kitiems, kam jau atėjo laikas irgi valkčiai nuo akių nukristi.

Man tas valktis nukrito nei staigia, nei lėtai. Leiskite paaiškinti. Tai, kad aš kentėjau su narcizų keliamais padariniais ilgus metus ir dešimtmečius, tai atrodo, kad valktis nukrito staiga ir susivokimas atėjo greitai. Vistik tai tęsėsi kelis mėnesius. Pamenu, netgi kai apsimiegojus vėlai vakare perskaičiau pirmąjį straipsnį, po to jį pamiršau gal keliems mėnesiams, gal savaitėms. Bet narcizo keliami didelio skausmo ciklai privertė grįžti ir gilintis. Per kelias savaites supratau, kas per paukštis narcizas. Tada žvilgsnis pamažu nuo jo krypo į save, ir toliau kilo klausimai, ką daryti, kad tai nebepasikartotų? Tai tęsėsi dar kelis mėnesius ir tebesitęsia, tik jau daugiau praktikuojuosi nei skaitau teoriją, nors labai nenutolstu ir nuo jos. Tiesiog mokausi gyventi taip, kad narcizai klykdami bėgtų nuo manęs į visas keturias pasaulio šalis.

Taip nejučia atsakiau ir į dar vieną tos pačios skaitytojos klausimą, ar teko asmeniškai susidurti su narcizais. Dabar kai pamąstau, tai visą ligšiolinį gyvenimą su kelių metų išimtimi, mano santykiai su šiuo tipažu buvo, deja, itin artimi.

Nuo rodymo pirštais atsiribosiu, nes tie žmonės yra gyvi. Tad jei norės, atsišauks patys. Parašiau ir juokinga, aišku, kad jie neprisipažins. Tai ne tokios asmnybės stilius. Narcizas prisipažins tik tokiame kontekste, kur būti narcizas yra šaunuolis ir sektinas pavyzdys.

Bet va mano pateikiami pavyzdžiai praktiškai visi be išimties yra iš gyvenimo, iš narcizų, kuriuos, deja, teko laimė ir nelaimė pažinti.