PSICHOPATIŠKA MEILĖ: atsikratymas, III dalis

I dalis

II dalis

“Kai prasideda trečia ciklo fazė, jis jumis tiesiog atsikrato. Jis gavo viską, ko iš tavęs norėjo: įskaitant tavo savigarbą, tavo laimę ir orumą. Greičiausiai jūs, vystantis santykiams, praradote ir draugus, ir šeimą, ir pinigus.

Psichopatas atsikrato buvusių meilių su tokiu žiaurumu ir pagieža, kad tai pritrenkia aukas ir peržengia bet kokias normalumo ribas. 

O galbūt jūs nuspręsite pagaliau su visu tuo pabaigti ir išeiti. Bet kuriuo atveju, kažkokiu momentu turėsite suvokti, kad visi santykiai nuo pat pirmos dienos buvo apgaulė. Tai buvo  išdavystė tikrąja ta žodžio prasme. Maža to, kad patiria išdavystę, auka jaučia gilų nusivylimą, begalinę netektį, pyktį, yra pasimetusi ir nieko nebepasitiki.

Eduard Swoboda paveikslas “Pamesta nuotaka“, iš Wickimedia Commons

Psichopatinio prisirišimo ciklo etapai yra panašūs į emocinį išprievartavimą, ir tai yra siaubinga patirtis. Deja, aplinkiniai temato eilinę pasibaigusią meilės istoriją, todėl nėra linkę kažkaip ypatingai pagelbėti ir padėti. Tai nėra eilinė nelaiminga meilės istorija, tai yra daug baisiau. Padarykit viską, kad jei tai patyrėte, užsitikrinsite sau tiek pagalbos, kiek jums tik reikia.“

Išversta iš psychopathsandlove.com

Išdavystės trauma

Išdavystės trauma – sukrečiantis įvykis, kai kažkas iš tėvų pasielgia stipriai sužeisdamas vaiką (nebūtinai arba ne tik fiziškai), sukeldamas stiprų skausmą. Vaikas negali pareikalauti iš tėvų deramos atsakomybės iš už savo elgesį – tiek dėl to, kad yra per mažas suformuluoti, ką jam sukėlė tėvų elgesys, tiek dėl to, kad negali rizikuoti prarasti tėvų globos.

Kad vaikas pakeltų susiklosčiusią įtampą, gamtos duoti gynybiniai psichikos mechanizmai suveikia taip, kad išdavystės faktas iš dalies išrinamas iš atminties. Taip gamta pasirenka išgyvenimo programą, t.y. nestato vaiko į riziką netekti tėvų ir išgyvenimui būtinos jų priežiūros.

Toks gynybinis mechanizmas sukelia šiokias tokias “skyles“ atmintyje, tačiau leidžia toliau vaikui tęsti savo priširišimo procesą prie tėvų ir priimti priežiūrą ir globą.

Tačiau, deja, palieka žymes išduoto vaiko smegenyse ir emociniame kūne, visiems laikams susiedamas meilę su skausmu ir išdavyste. Jie tarsi geriau “toleruoja“ partnerius, kurie juos išduoda. Nors iš tiesų labai jautriai reaguoja į išdavystę, tačiau pačiu ir pasirenka partnerius, kurie juos anksčiau ar vėliau išduoda.