Apie tikrąjį pasitikėjimą savimi

Kas jums sakė, kad pasitikėjimas savimi – tai rėkimas kalbant telefonu? Arba ėjimas mėtant pėdas į šonus ir tarsi pasikišus arbūzus po pažastimis? Arba melavimas nemirksint? Kažkieno išjuokimas kitų akivaizdoj? Kategoriškas atsakomybės atmetimas? Pašnekovo pertraukimas grubiai ir be ceremonijų.

Aš irgi anksčiau tikėjau, kad taip atrodo pasitikėjimas savimi. Nes juk žmogus turi tikrai labai savimi pasitikėti, kad drįstų taip chamiškai elgtis.

Yra esminis skirtumas tarp narsicistinio elgesio ir tikrojo pasitikėjimo savimi. Tikrasis pasitikėjimas savimi yra tylus, nematomas, toks tarsi peršviečiamas. Jis neapčiuopiamas, tačiau jis yra.

Žmogus, kuris iš tiesų pasitiki savimi, jam nereikia to iššaukiančiai demonstruoti. Jis apie tai nerėkia. Savimi pasitikintis žmogus nejaučia poreikia žeminti, skaudinti kito ar padaryti iš jo pajuokos objekto.

Iš tiesų savimi pasitikintis žmogus tiki, kad jis yra iš esmės geras. Kad jis iš esmės yra tinkamas šiam gyvenimui ir yra pasiruošęs priimti gyvenimą toks, koks jis yra. Jis viduje nematomas tupi įsitikinimas, kad viskas, kas tam žmogui nutiks, neviršys jo jėgų susitvarkyti ir kad jam tai pakankamai gerai pavyks.

Savimi pasitikintis žmogus tiki, kad jis yra geras ir tinkamas kitiems žmonėms. Jam nereikia rėksmingai demonstruoti savo pranašumo prieš kitus, nes jis ir taip žino, kad jis pakankamai geras.

Agresyviai, demonstratyviai ir kitų sąskaita demonstruojantys savo pranašumą žmonės savo triukšmingu iššaukiančiu elgesiu pirmiausia nori užstelbti savyje tūnančią tuštumą, kuri tyliai tyliai šnabžda jiems į ausį: “tu esi niekas iš tiesų…“. Jie jaučia mirtiną poreikį savo nujaučiamą menkumą užmaskuoti, kad niekas, neduok dieve, nepastebėtų. Todėl jiems reikalingas “savęs pasitikėjimo“ demonstruojamas triukšmas.

Keliamas triukšmas jiems laikinai nustelbia vidinį tuštumos skambesį ir užglaisto didžiausią jų baimę – kad apie jų begalinį nepasitikėjimą savimi sužinos aplinkiniai. O jeigu keliamas triukšmas tuo momentu dar ir sukelia reakciją iš aplinkinių, koks jis neva kietas, tai puiku – žmogus trumpam pasijunta iš tiesų kietas. Juk jeigu kiti sako, kad aš kietas, tai juk aš ir esu kietas, juk negali būti kitaip?!

Ar neskamba pirmoji mano pastraipa kaip tekstas, aprašantis agresyvius vaikus mokyklos kieme, kurie ten diktuoja tvarką, kas ir kaip tyčiosis iš bendramokslių? Beje, jeigu žinote gerą vertimą angliškam žodžiui bully, parašykit komentaruose, gerai?

acoso_escolar

Nuotrauka iš Wickimedia

Tas pats žodis galioja ir suaugusiems žmonėms, kurie savo vaikiškas kietumo strategijas taiko namuose ar darbe. Tai – narcizai. Ir jų beatodairiškai kuriamas teatras neturi nieko bendro su pasitikėjimu savimi. Tikrasis pasitikėjimas savimi yra turimas, o ne demonstruojamas.

Tad nebemaišykime pūtimosi, nejautrumo, įžūlumo ir dėmesio provokavimo su pasitikėjimu savimi.

 

 

Apie tikrąjį pasitikėjimą savimi