Perdėta kaltė yra liekamasis reiškinys pas žmones, kurie ilgai turėjo reikalų su narcizu.
Paprastai vidutinis sveikas žmogus nėra 100% įsitikinęs, kad jis visada teisus. Žinoma, žmonės turi savo nuomones, jas išsako ir jaučiasi tikri tuo, ką sako. Tačiau jie visuomet turi minty kažkokią tikimybę, kad gali būti įsivėlusi klaida. Kad gal kažką ne iki galo suprato ar suprato ne taip, kad gal kažką prisimena ne visai tiksliai, kad galbūt jie kažko dar nežino ir pan. Ta tikimybė nedidelė, todėl žmogus jaučiasi tvirtai, išsakydamas savo nuomonę.
Tačiau jeigu kažkas kitas tą nuomonę sukritikuotų, tuomet normalus standartinis žmogus vistik iškeltų ir pats sau klausimą, ar tikrai taip negalėjo būti, kad vistik jis kažką praleido ir to pasekoje jo nuomonė neatitinka realybės. Taip jis peržiūrėtų turimus faktus, tame tarpe ir naujai atskleistus, jeigu paaiškėtų, kad vistik reikia nuomonę keisti, ją atitinkamai pakoreguotų pagal naujai gautą informaciją ir gyventų toliau.
Tada, kai ilgam susieina narcizo ir kito žmogaus keliai, o tai dažniausiai atsitinka šeimose, t.y. arba vaikas su vienu iš tėvų arba sutuoktiniai, susiduria du žmonės: vienas, kuris jaučiasi visada teisus ir vienas, kuris geba iškelti sau klausimą, ar aš tikrai esu teisus. Žinoma, tas žmogus, kuris jaučiasi visada besantis teisus, nuolatos kaltina kitą dėl to, kad tas buvo neteisus.
Praleidus daug laiko gyvenant kartu ar ilgus metus kartu dirbant su narcizu, vienas iš jų nuolatos gauna ant jo užmetamą padidintą kaltės krūvį. Žinoma, jis iš pradžių gal pats ir nemano, kad jis automatiškai yra tas, kuris yra neteisus. Tačiau ilgainiui jis priverstas žymiai dažniau nei įprasta klausti savęs – o visgi, gal aš tikrai neteisus?
Perdėtai dažnai metami kaltinimai iš išorės bei dažnai patiriama vidinė abejonė – o gal vistik aš ir esu neteisus – ilgainiui palieka žymę. Taip žmoguje užauga perdėtas kaltės jausmas.
Nuotr. iš Wickimedia
*****
Jei įtariate, kad nukentėjote nuo narcisistinio tipo asmenybės, galite susitarti dėl asmeninės konsultacijos. Kontaktai – kvadratėlyje viršuje dešinėje.
Šiam įrašui brendau seniai. Nes kaip jau turbūt ir mano ankstesnių įrašų supratote, netgi klasikinis narcizas nėra toks super išsipuošęs vaikinas, kuris negali atsitraukti nuo veidrodžio, nes nori nuolatos savimi gėrėtis.
Realybėje tas veidrodis yra kiti žmonės. Ir narcizas realybėje atrodo visai kitaip. Jis daro viską, kad kiti juo žavėtųsi, todėl visiškai neprimena tos legendos apie narcizą. Jis daugelio akyse tik žavus vyrukas. Žinoma, gali būti ir mergina.
Slaptas narcizas yra tipažas, apie kurį net nekiltų mintis pagalvoti kaip apie narcizą! Jis visiškai neturi akivaizdžiai matomų bruožų, kurie gali išduoti klasikinį narcizą. Jis gali nevažinėti naujausio modelio automobiliu, negyventi prabangiausiame rajone didžiausiame name, jis gali neblizgėti firminiais rūbais, o rengtis netgi pabrėžtinai kukliai ir sau gailėti prabangos.
Jis gali būti tylus ir ramus, netrokšti atsidurti visų dėmesio centre, kaip kad klasikinis narcizas. Jis iš tiesų iš išorinio elgesio ir nesidemonstravimo gali atrodyti visiška narcizo priešingybė!
Kas jį tuomet daro narcizu? Susikoncentravimas tik į save ir savo poreikius. Noras, kad viskas vyktų tik pagal jo scenarijų. Neatsižvelgimas į kitų žmonių poreikius. Nesupratimas kitų žmonių jausmų. Į pasaulį ir gyvenimą žiūrėjimas tik per vieną filtrą: “o kas man gero iš to?“. Nevaldomo pykčio priepuoliai kai užsidaro durys ir namuose lieka tik šeima. Negebėjimas priimti kritikos, nenoras keistis, noras, kad visi kiti prisitaikytų.
Vis dėlto gero įvaizdžio siekimas kitų akyse taip pat nuolatos vyksta, kaip ir klasikinio narcizo atveju, tik daug labiau užmaskuotai. Jei klasikinis narcizas gali savo žmoną ir vaikus aprėkti prie svečių ir juos viešai paniekinti tam, kad pakeltų savo savivertę, tai slaptas narcizas tai darys kur kas subtiliau. Jis viešai neaprėks, tačiau imsis rodyti, koks jis atsidavęs tėvas ir vyras. Suprask, “matai, koks aš iš tiesų geras žmogus (tėvas, vyras, sūnus ir t.t.)“, nors tą pačią akimirką, kai svečiai išeis ir durys užsidarys, jis nustos vaidinti savo rolę, aprėks arba tiesiog nueis užsiimti savais reikalais.
Vyro kaukė. Nuotrauka iš Wickimedia Commons
Žodžiu, jei klasikinis narcizas moka pateikti, kaip viskas, kas jo ir pas jį yra geriausia, taip slaptas narcizas irgi subtiliai labai moka viešumoje demonstruoti savo gerumą. Tik tas gerumas pridengtas tokia gana subtilia kuklumo kauke. Jis iš tiesų kuria tylaus, nesidemonstruojančio gero žmogaus, gero kaimyno įvaizdį. Ir tas kaimynas nei už ką nepatikėtų savo ausimis, jeigu kada nors išgirstų, ką apie jį kalba slaptas narcizas durims užsivėrus. Ne tai, kad narcizas nešioje pletkus, bet labiau tai, kad jis viena galvoja iš tiesų, o kuria visiškai kitokį elgesio modelį viešumoje.
Romantinių santykių pradžiai būdingi visi narcizams būdinti bruožai: greitas santykių vystymas, greitas elgesys su nauja mergina kaip su savo nuosavybe, neatsižvelgiant į jos poreikius. Nors greta gana įtikinamai kuriamas vaizdelis, kaip jis rūpinasi merginos emociniais poreikiais ir koks jis patikimas (suprask, visuomet tavimi rūpinsiuosi). Kas vyksta iš tiesų – kaip ir tu kaimynu, vyksta įvaizdžio “aš tau reikalingas“ kūrimas merginos akyse. Yra labai sunku atskirti tikrai besidomintį nuoširdų žmogų, su kuriuo galima sukurti nuoširdžius, gilius, ilgalaikius santykius, kuriuose palaikymas ir emocinių poreikių tenkinimas bus ir žymiai ilgiau po romantinės fazės, ir slaptą narcizą.
Nes slaptas narcizas todėl ir yra slaptas, net yra žymiai geriau užsimaskavęs. Tol, kol jis nepajaučia, kad mergina netapo jam visiškai pilnai atsidavusi, jis nepavargs vaidindamas atidaus, daug laiko su ja leidžiančio rolę. Kažkada buvęs atstumtas tėvų pats, jis ir nesitiki lengvai laimėti meilę. Dabar jis elgiasi taip, kaip merginai iš tiesų reikia jos poreikiams tenkinti, tačiau esminis dalykas yra tai, kad jis taip daro ne dėl to, kad merginos gerovė jam kiek nors rūpėtų. Jis tai daro kaip investiciją į savo asmeninę gerovę. Kad kai mergina jau bus jo, jis galės vėl elgtis taip, kaip jam įprasta, tačiau jai jau bus per vėlu išeiti.
Todėl merginai tik nusprendus pilnai atsiduoti šiam vyrui, jo elgesys pasikeičia tą pačią akimirką vos ne 180° kampu. Jam nebereikia dėti pastangų toliau vaidinti rolės, nes jis gavo tai, ko siekė – ji mano! Tai rodo, kad iš tiesų – todėl jis ir narcizas – jam ir pirma terūpėjo tik jis pats ir tai, ar jis gaus to, ko sieka.
Kadangi slaptas narcizas labai puikiai buvo prisitaikęs vaidinti savo kaip atidaus vyro rolę ir tai atlikinėjo ilgai ir įtikinamai, mergina po to ilgai negali suprasti, kas čia atsitiko, ir dėl ko įvyko visiškas persijungimas. Jeigu ji jį rimtai pamilo, ji vis kas dieną laukia to, buvusio atidaus, rūpestingo, mylinčio vyro. Ir kasdieną sulaukia šalto, reiklaus despoto, gyvenančio tik pagal savo planą, kuriame merginai skirtas antraeilis vaidmuo – tiesiog prisitaikyti ir aprūpinti slaptą narcizą visais jo poreikiais.
Iš esmės visa dinamika, poveikis artimiausiam žmogui, jo emocinei būsenai yra visiškai toks pats, kaip kad ir su klasikiniu narcizu. Tik jo kuriamas įvaizdis neatitinka klasikinio narcizo aprašymų. Todėl jis toks tarsi kaip ir nepagaunamasis. Jei klasikinio narcizo atveju visi aplinkiniai žmonės jau bus nukentėję nuo klasikinio narcizo, t.y. bus susipykę, ar nukentėję nuo jo pykčio atakos ar pan., tai slapto narcizo atveju visi bus įsitikinę, kad jis – nuostabus rūpestingas vyras, šeimos tėvas, geras, ramus, patikimas žmogus.
Tuo tarpu namuose situacija bus visiškai kitokia. Pasireikš visi narcizo požymiai, kurie būdinti ir klasikiniam narcizui: kitų žmonių poreikių ignoravimas, empatijos nebuvimas, galios demonstravimas ir dominavimas, emocinių trikampių kūrimas, bus auksinis vaikas ir juodoji avis, vienoks elgesys matant kitiems, kitoks – prie šeimos narių, visi kalti tik ne aš, visi durniai ir pan. Žodžiu, visas vidinis paveikslas, šeimos ir santykių dinamika bus lygiai tokia pati, tik išorinis vaizdas slapto narcizo atveju išlieka maskuojantis.
Mano tikras gyvenimas 