Problemos, kurias sukelia potrauminio streso sindromas

  • bedarbystė
  • sveikatos problemos
  • apsileidimas buityje
  • priklausomybės
  • problemos šeimoje

Potrauminio streso sindromas yra tokio paties rimtumo, kaip fizinės traumos. Kaip ir fizinės traumos, gali būti įvairaus sunkumo ir skirtingame lygmenyje sutrikdyti žmogaus galimybes funkcionuoti kasdieniame gyvenime: nuo piršto iki kojos ir stuburo lūžio.

begger_in_prague1

Nuotrauka iš Wickimedia

 

Problemos, kurias sukelia potrauminio streso sindromas

KPTSS diagnostiniai kriterijai

Tam, kad žmogui būtų nustatytas kompleksinis potrauminis streso sindromas arba sutrikimas (KPTSS), jo nusiskundimai turi atitikti šiuos kriterijus:

(I) Pakitusi savireguliacija:

(turi atitikti A ir vienas tarp B ir F)

A. dažnos afekto būsenos

B. dažni pykčio pasireiškimai

C. destruktyvus elgesys savęs atžvilgiu

D. polinkis į savižudybę

E. lytinio elgesio sutrikimai

F. padidėjęs potraukis užsiimti rizikinga veikla

 

(II) Suvokimo ir dėmesio pokyčiai

(turi atitikti vienas iš jų)

A. atminties sutrikimai

B. trumpalaikiai disociacijos epizodai arba savęs suvokimo praradimas

 

(III) Savęs suvokimo pakitimai

(turi atitikti bent du iš šių)

A. neefektyvumas (“aš nesugebu“)

B. nepataisoma žala (“su manim yra kažkas iš esmės negerai“)

C. dažna ar nuolatinė kaltė ir perdėta atsakomybė

D. stiprus ir dažnas gėdos jausmas

E. niekas manęs nesupranta

F. menkumo, nesvarbumo jausmas

 

(IV) Pakitimai santykiuose su kitais

(turi atitikti bent vienas iš jų)

A. negalėjimas pasitikėti

B. pasikartojantis atsidūrimas aukos rolėje

C. kitų pavertimas auka

 

(V) Somatiniai nusiskundimai

(turi atitikti bent du iš šių)

A. virškinimo sistemos sutrikimai

B. chroniški skausmai

C. širdies ir plaučių problemos

D. konversinių sutrikimų simptomai

E. seksualinės problemos

 

(VI) Prasmės suvokimo pokyčiai

(turi atitikti bent vienas iš jų)

A. neviltis ir beviltiškumas

B. anksčiau turėtų įsitikinimų praradimas

 

Šaltinis (anglų k.)

bathing_in_despair

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KPTSS diagnostiniai kriterijai

KPTSS pasireiškimai kasdieniniame gyvenime

Kuo geriau pažįstu kompleksinį potrauminį streso sindromą arba sutrikimą, bei jo apraiškas, t.y. flashback´us, tuo geriau įžiūriu kasdieninius rūbus, kuriais apsirengęs pasirodo KPTSS mūsų gyvenimuose.

Visų šių reiškinių priežastis gali būti KPTSS:

  • chroniškas vėlavimas į susitikimus,
  • dažnas vėlavimas atsakyti į ateinančius užklausimus, emailus, laiškus, atskambinti į praleistus skambučius,
  • negalėjimas laiku priduoti darbus studijoms ar pasiruošti egzaminui
  • chroniškas darbų atidėliojimas
  • socialinė izoliacija, t.y. kentėjimas vienatvėje, tačiau vengimas eiti susitikti su draugais ar pažįstamais, netgi kai jie kviečia
  • vengimas kviestis žmones į svečius
  • negebėjimas atsakinėti prie lentos ar visiškas smegenų neveikimas per egzaminą, net kai atrodo, kad viską mokėjote, pvz. egzamino dalį raštu išlaikote gerai, o žodžiu – visiškai užsikertate, atrodo, kad negalie suregzti sakinio.
  • buvimas patyčių objektu
  • skrydžio lėktuvu baimė
  • nesugebėjimas pasirūpinti elementaria švara namuose
  • nesugebėjimas pasirūpinti savo asmenine higiena
  • negebėjimas laikytis žodžio, nors jį duodant buvo nuoširdus ir tyras ketinimas jo laikytis, tačiau realybėje neišeina nors tu ką!
  • tai, kas iš šono kitiems atrodo kaip tinginystė
  • telefono skambučių, laiškų, emailų, skambučio į duris baimė
  • staiga, nei iš šio, nei iš to, nebegalite susitvarkyti su elementariomis kasdieninėmis užduotimis, ir taip tęsiasi kelias valandas, dienas ar savaites ir kad ir kiek save mintyse keikiate, spardote ir verčiate, niekaip negalite grįžti į vėžes. Nors labai gerai žinote, kad dar visai neseniai taip gerai tvarkėtės!
  • staiga nebegalite dirbti, darbe tiesiog atbūnate be jokio rezultato ir produktyvumo, nors tikrai mokate dirbti ir esate patyręs (-usi).
  • norite kažko imtis, artai būtų naujas darbas, ar naujas projektas, ar nauja sporto šaka, ar mokytis naujos kalbos, ar vykti į kelionę, jau esate priėmęs tvirtą sprendimą, kad tikrai darysite, tačiau negalite prisiversti atlikti pirmo realaus veiksmo į įgyvendinimą, pvz. nusipirkti lėktuvo bilietų, paskambinti partneriui, nueiti į sporto klubą į bandomąją treniruotę ir t.t.
  • atminties trūkinėjimai be priežasties, t.y. kai kurias net smulkias detales galite prisiminti labai gerai ir ryškiai, žymiai geriau nei kiti ten pat buvę žmonės, tačiau vis pamiršti labai svarbų susirinkimą ar susitikimą.
  • atrodo, nebuvote užmigęs ar kažkur išvykęs, tačiau staiga lyg atsibudote, esate ten pat, tačiau laikas kažkur dingo – valanda, gal kelios, gal diena, o gal kelios?
  • ar jums vis pasitaiko, kad vengiate atlikti kažkokį veiksmą dėl galimos gėdos patyrimo? Atsisakote pakviesti draugus į svečius, nors tikrai norite su jais palaikyti ryšį, bet jums atrodo, kad jūsų butas per prastas? Norite lankyti kažkokio sporto užsiėmimus, bet jums atrodo, kad su savo sudėjimu ir fiziniais sugebėjimais tik sukelsite visų juoką?
  • jums patinka ta mergina ar tas vaikinas, ir jis siunčia aiškius signalus, kad jūs jam (jai) irgi patinkate, tačiau jūs negalite prisiversti prieiti prie jo ir pradėti paprasčiausio pokalbio nuo “kiek dabar valandų?“ arba susitariate susitikti, tačiau paskutinę minutę atšaukiate, ir taip nutiko jau tris kartus.
Iliustracija iš Wickimedia Commons
  • tam tikrose situacijose sustingstate, tarsi jus būtų užbūręs kažkoks nematomas burtininkas arba staiga būtų suėmęs ūmus paralyžius ir negalite to kontroliuoti
  • dažnai perdėtai stipriai reaguojate į konfliktus ar tiesiog situacijas, dažnai įsiveliate į muštynes arba jas netgi sukeliate
  • jei alpstate ir gydytojai neranda jokios medicininės priežasties.

Atrodo, visiškai skirtingi dalykai, tačiau būtent KPTSS gali sukelti juos visus arba kai kuriuos iš jų. Negaliu patikėti, kiek daug problemų gali pridirbti KPTSS. Esu tikra, kad surašiau ne visus, nes vis prisimenu, ką dar reiktų įtraukti į sąrašą. Tad jei skaitėte šį mano įrašą anksčiau, greičiausiai jis dabar yra ilgesnis. Naujus vis rašau sąrašo pabaigoje.

Beje, kai kurie iš jų gali būti ir depresijos požymiai, pvz. negalėjimas ryte atsikelti iš lovos, nueiti į dušą, išsivalyti dantis, apsirengti ir susišukuoti. Tačiau esminis požymis, kaip atskirti KPTSS yra tas, kad esant depresijai tokia būsena tęsiasi mėnesius ir yra daugmaž vienoda visomis dienomis. Esant KPTSS, kai kada negalėjimas atsitraukia, energija grįžta, tačiau grįžusi gali būti tik trumpai, valandai ar kelioms, dienai ar kelioms dienoms, o gal netgi savaitei – dviems ūmiais atvejais, po to vėl, tarsi be aiškios priežasties, arba dėl per mažos priežasties pasikartoja visas kritimo žemyn ir vėl negalėjimo epizodas.

*****

Neseniai grįžau iš Londono, kur dalyvavau seminare, kur vienas geriausių pasaulio specialistų, dirbančių su KPTSS mokė, kaip susidoroti su šia daugelį žmonių žlugdančia problema. Jeigu tave kankina aukščiau aprašytos problemos, susitarkime dėl konsultacijos – išmokysiu ir tave. Mano kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Iki greito!

KPTSS pasireiškimai kasdieniniame gyvenime

KPTSS dirgikliai

Dirgiklių būną visokių, bet šįkart kalbėsiu išskirtinai tik apie kompleksinio potrauminio streso sindromo priepuolius (angl. flashback) sukeliančius dirgiklius.

Kaip jau rašiau, problema su KPTSS flashback´ais yra ta, kad nėra vieno aiškaus dirgiklio. Dirgiklis gali būti ne vienas, jų gal būti daugybė. Ir, kas sudėtingiausia – kad tie dirgikliai gali būti labai kasdieninio pobūdžio, neatrodantys reikšmingi, dažnai pasitaikantys arba mažiukai, beveik nepastebimi. Todėl net suvokus, kad aš galbūt turiu KPTSS ir patiriu skausmingus atminties intarpus dabartyje, užtrunka atsirinkti, kas yra mano dirgikliai.

Kiekvienam žmogui, turinčiam KPTSS dirgikliai bus vis kitokie. Vistik aš pastebėjau, kad kai kurie dirgikliai yra plačiau paplitę. Dauguma KPTSS turinčių žmonių labai jautrūs garsui. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus turi gerą muzikinę klausą ar ne, daugelis ypatingai jautriai reaguoja į garsus. Gali būti sunku pakelti elementarią nekaltą garsiai grojančią radiją.

Priklausomai nuo to, kokios buvo traumuojančios aplinkybės, kuriose išsivystė KPTSS, dažnai paplitę dirgikliai yra: suvaržymas (pvz. suėmimas už riešų ar tvirtas apkabinimas, jeigu žmogus buvo traumuojamas jį pririšant), judesiai ar prisilietimai, primenantys smūgius, pvz. draugiškas, tačiau tvirtesnis suėmimas už sprando, kai sveikinasi vyrai, užsimojimas ranka. Daug kas, laikytas uždarytas ir patyręs bejėgiškumą ir negalėjimą ištrūkti, yra klaustrofobiški, maža erdvė, kurioje niekas nepriklauso nuo manęs, pvz. lėktuve, gali būti esminis KPTSS dirgiklis.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Gali būti visa eilė dirgiklių, kurie labai asmeniški kiekvienam žmogui: nepažįstamo žmogaus eisena, kuri kažkuo primena vaikystėje žiauraus buvusio tėvo eiseną, balso tonas, žodis, frazė, kvapas, spalva, tam tikro stiliaus šukuosena, rūbai, ūsai, plaštakų forma, netgi lapų šnaresys ir t.t. ir pan. Tai iš esmės bet kokios detalės, kurios primena buvusius pasikartojančius traumuojančius patyrimus, kurių negalėjome išvengti.

Kadangi dirgikliai gali būti patys įvairiausi, ir kiekvienam žmogui skirtingi, pradėjus įtarti, kad galbūt tai, kas su jumis darosi gali būti KPTSS, reiktų pradėsi sekti kiekvieną falshback´ą ir stengtis atkapstyti, koks dirgiklis jį galėjo sukelti. Kaip taisyklė, dirgiklis tikrai yra, kuris ir buvo pirmas impulsas į panikos ataką. Tačiau kol gerai nepažįstate savo visų dirgiklių, gali būti jausmas, kad jokio dirgiklio nebuvo. Kad kažkas ėmė ir tiesiog atsitiko su jumis iš niekur nieko. Dirgiklis tikrai buvo, tik kolkas jis yra neatpažintas. Nes atrodo nerimtas, kad sukeltų stiprų nerimo ir pavojaus jausmą.

Tačiau jeigu atrodo, kad nieko ypatingo neatsitiko, maloniai leidote laiką, niekas negrasino, nesimušė aplinkoje (kad ir nepažįstami ir tai nekėlė pavojaus tiesiogiai jums), ir vis dėlto staiga, tarsi nepaaiškinamai jus užplūdo stiprių neigiamų jausmų banga, tai savaime jau labai primena flaschback´ą. O tai taip pat reiškia, kad buvo ir dirgiklis, kuris jį išprovokavo.

Jei tik pradedate susipažinti su savo KPTSS ir negalite atpažinti savo dirgiklių, tai gali padėti gana detaliai apsirašyti situaciją, kuri buvo prieš pat flashback´ą. Kai pamatysite užrašuose besikartojančias situacijas, suprasite, ir kas yra jūsų dirgiklis.

Dirgiklius svarbu pažinoti, nes kuo geriau pažinosite juos, tuo geriau suvoksite, kad tai, kas dabar su jumis vyksta, yra ne šiaip panikos ataka ir kad jums sutriko psichika. Žinosite, kad patiriate flashback’ą, kuris yra gyvas patyrimas, tačiau jis tiesiogiai nesusijęs su dabartine situacija. O tai reiškia, kad esamoje situacijoje esate saugus, tik kad jausmai atrodo gyvi ir čia ir dabar.

Kitas dalykas, žinodami savo dirgiklius, galėsite laiku pasišalinti iš tos vietos,  kurioje yra dirgiklių ir neleisti, kad flashback’as apskritai prasidėtų. Galėsite dirgiklių išvengti ir vien dėl to apčiuopiamai pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Vėliau, geriau susigyvenus ir labiau pažinus savo KPTSS apraiškas, galima net patyrus dirgiklį sustabdyti flashback´o pasireiškimą. Taip pat, žinant savo dirgiklius, galima ir susitarti, kad kažkas nebegręžtų sienos ar nestuksentų į ją. Ir taip suaugusiųjų būdais rūpintis savimi vietoj to, kad patirti nevaldomą nerimo ar net panikos ataką

*****

Jeigu jūs iš niekur nieko tampate įsiutę, pasijuntate bejėgiai ar kad gyvenimas slysta iš rankų, o žemė iš po kojų, gali būti, kad patiriate KPTSS sukeltus flashback´us. Yra būdų juos efektyviai suvaldyti. Neseniai grįžau iš seminaro Londone, kur išmokau šios metodikos. Užsirašykite į konsultaciją ir jos išmokysiu ir Jus. Mano kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Iki greito susitikimo!

KPTSS dirgikliai

Kas yra emocinis flashback´as?

Savaitgalį praleidau puikiame seminare apie narsicizmą ir KPTSS Londone. Grįžus vėl įkvėpimas rašyti. Vis geriau suvokiu, kas yra flashback´as, ir netgi literatūroje anglų kalba pasigendu aiškaus aprašymo, kaip jį atpažinti. Kaip ir aš, taip ir daugelis žmonių gali tiesiog nežinoti, kas su jais nuolatos vyksta. O “tai, kas vyksta“, gali iš esmės sugadinti gyvenimo kokybę jiems net neįtariant. Be to, yra sprendimo būdai. Tačiau kaip spręsti, kai net nežinai, ką reikia spręsti?

Pirmiausia, ką pabandžiau padaryti, tai paieškoti, kaip žodis flashback´as verčiamas į lietuvių kalbą kontekste, kur kalbama apie potrauminio arba kompleksinio potrauminio streso sindromą. Deja, aprašymuose neradau nei konkretaus žodžio, netgi nei frazės, kuri apibūdintų tai, ką šiame kontekste nusako žodis flashback’as. Minimi tokie išsireiškimai, kaip “trauminiai efektai“ (Wickipedija) arba “nuolatinis keliantis įtampą traumavusio įvykio prisiminimas“ (pasveik.lt). Taip, viskas teisingai, tačiau šie išsireiškimai yra per daug nekonkretūs.

Tad nusprendžiau imtis nedėkingos misijos – paaiškinti tai, kam lietuvių kalboje nėra žodžio ir tai, kas netgi nėra aiškiai aprašyta.

Iš esmės KPTSS ir yra serija ypatingai nemalonių patyrimų. Kurie, jeigu nesprendžiami, negydomi kartojasi ir stiprėja ir ilgainiui pradeda stipriai kenkti žmogaus gyvenimui ir netgi turėti įtakos jo charakteriui, rezultatams ir gyvenimo pasirinkimams. Bet visa tai yra jau pasekmės. Pažiūrėkime, kas tas flashback’as, ir kaip jis atrodo kasdieniniame gyvenime tų žmonių, kuriems jis pasireiškia.

Visų pirma, prisiminkime tą vargšą buvusį amerikietį kareivį, kuris, saugioje Amerikoje, išgirdęs malūnsparnį, palenda po savo džipu vidury gatvės. Šiuo atveju yra aiškus išorinis dirgiklis – malūnsparnio garsas. Kadangi karo sąlygomis tai reiškė pavojų gyvybei, tai šis garsas tiesiog įsivirina į kareivio smegenis ir jie, jį išgirdę reaguoja paprastai – gelbėjasi. Esmė yra tokia, kad yra dirgiklis ir yra nevaldoma, nevalinga reakcija į pavojų, kurio iš tiesų nėra. Tokių pavyzdžių su kareiviais yra daug. Kai nuo skersvėjo užsitrenkia durys ir kareivis pradeda bėgti kaip nuo šūvio ir pan.

Tas siaubas, kurį patiria kareivis, išgirdęs mirtiną pavojų jam reiškiantį garsą, ir yra jo patiriamas flashback’as. Tai yra atmintyje įstrigęs traumuojantis patyrimas, kuris vėliau dėl dirgiklio pasikartoja lygiai taip pat gyvai, tarsi tai vyktų čia ir dabar. Nepaisant to, kad aplinka iš tiesų yra saugi, flashback´ą patiriantis žmogus išgyvena siaubą gyvai ir realistiškai, jam užteko vien traumą primenančio garso, kad jis patirtų mirties siaubą.

Esant kompleksiniam potrauminio streso sindromui, dirgiklis gali būti neaiškus, jie gali būti labai įvairūs arba jų gali būti labai daug. Be to, kompleksinį potrauminį sindromą žmonės gali įgyti daug labiau “normaliomis“ sąlygomis – namų aplinkoje, darbe. Tai reiškia, kad dirgiklis gali būti bet kas, kas iš pažiūros visiems yra visiškai įprastinis ir jokio dėmesio nesukeliantis dalykas.

Tik staiga žmogus, vos ne iš niekur nieko pajaučia nepaaiškinamus stiprius jausmus – jaučiasi bejėgis, nieko nesugebantis, užspęstas, labai išsigandęs, praradęs save ir situacijos kontrolę, labai dirglus, stipriai sunerimęs, supanikavęs. Staigų jausmą galima apibūdinti kaip “užpultas“, “išduotas“, “praradęs save“, “jau viskas“, “šakės, man galas“. Dažniausiai atrodo, kad viskas staiga prarasta, kad įvyko kažkas labai baisaus, kas mane visiškai sunaikins, pasireiškia labai didelis stresas, noras dingti, pabėgti, kuo greičiau išvengti.

Žmonėms, turintiems kompleksinį potrauminį streso sindromą, tarpai tarp flashback´ų gali būti viso labo 24 valandos. Tai reiškia, kad taip dažnai kartojantis didelio streso būsenoms, žmogus gali arba tapti visko vengiantis, arba įsitikinęs, kad pasaulis yra be galo pavojinga vieta. Nes daugybė kitiems žmonėms įprastų, normalių pasikartojančių situacijų jam gali sukelti flashback’ą po flashback´o. Ilgainiui žmogus gali imti apie save galvoti: aš nieko nesugebu, aš visko bijau ir t.t. ir pan. Nors iš tiesų flashback´as yra visai ne jo charakterio dalis, iš tiesų tai yra sutrikimas, kurį jis įgijo dėl išorinės aplinkos sukelto poveikio. Ir tai yra pagydoma.

Kaip atpažinti flashback´us:

  1. jeigu jums kartojasi situacijos, kai tarsi iš niekur nieko “krentate veidu į purvą“, staiga atrodo, kad visiškai susivarėte ir praradote save bei gyvenimą;
  2. staiga, tarsi be paaiškinimo pasijaučiate bejėgiais, nesugebančiais, niekam tikusiais, beverčiais ir tai patiriate kaip labai stiprų, aštrų ir staigų jausmą;
  3. jeigu norite kažką daryti, tarkime, susitikti su mergina ar atlikti kažką, kas vestų jus link svajonių darbo ar karjeros, tačiau nors viena dalis nori tai daryti, yra kažkokia kita labai stipri vidinė dalis, kuri labai tam priešinasi ir to negalite paaiškinti logiškai;
  4. labai staigūs nevilties, pasijautimo neadekvačiu, pykčio protrūkiai, “viskas blogai ir bus tik blogiau“ su intensyviu neigiamų emocijų išgyvenimu be jokios priežasties;
  5. jeigu pastebite pats (-i), arba šeimos nariai, draugai, kolegos sako, kad į kai kurias situacijas jūsų reakcija yra perdėtai, neadekvačiai per stipriai;
  6. jeigu staigaus siaubo, nevilties, pasimetimo, katastrofos jausmas ilgai nepraeina ir išlieka intensyvus valandas, dienas ar netgi kelias savaites nuo tada, kai pasireiškė;
  7. jeigu staiga dėl kažkokio įvykio atrodo, kad staiga ėmė ir sugriuvo gyvenimas, kad visiškai praradote savo kaip asmens vertę, nebejaučiate savęs kaip žmogaus, praradote savo centrą, liko tik visa griaunantis uraganas, kurio centre esate.
Iliustracija iš Wickimedia Commons

Problemos atpažįstant flashback´us esant KPSS:

  1. neaišku, kas juos sukėlė, sunku arba beveik neįmanoma nurodyti konkretaus veiksmo, situacijos ar dirgiklio, kas sukėlė flashback’ą, dažniausiai tai kasdienės, tarsi niekuo neypatingos situacijos;
  2. kadangi flashback´ai kartojasi dažnai, žmogus ima juos paaiškinti, priskirdamas arba aplinkai, arba sau, tačiau nesuvokdamas, kad tai yra savaime atskiras reiškinys, turintis savo priežastį;
  3. sunku pamatyti, kad flashback´as yra perdėta, gerokai per stipri reakcija į realią situaciją. Žmogui, patiriančiam flashback´o sukeltą jausmą atrodo, kad jis yra adekvatus situacijai vien tik todėl, kad jis toje situacijoje tą jausmą patiria;
  4. neįmanoma įžiūrėti sąsajų su praeityje patirtu emociniu smurtu ar konrečia traumuojančia situacija, todėl  flashback´as išgyvenamas, kaip šio momento situacija, nors iš tiesų dabartinė situacija yra dirgiklis.

Seminare Londone mokėmės ką daryti kaip ir nemedikamentiniais būdais sumažinti ar netgi visiškai panaikinti emocinius flashback’us. Jeigu jūs šiame aprašyme atpažinote savo patirtis, galite susisiekti su manimi ir aš jus konsultacijos metu išmokysiu tos metodikos.

Bet kuriuo atveju, šiuo metu nuolatos taikau flashback’ų mažinimo metodiką ir stebiu, kaip tai veikia ant manęs pačios. Po to planuoju čia aprašyti savo patirtį. Tad jei tema įdomi, nepamirškite užsiprenumeruoti.

Ir, labai svarbu, jeigu jau iš mano aprašymų supratote, ką turiu omenyje, vartodama anglišką žodį flashback’as, gal turite pasiūlymų, koks žodis labiausiai tiktų jiems pavadinti lietuvių kalboje? Mums būtinai reikia surasti ar sukurti tinkamą terminą. Turite idėjų? Būtinai pasidalinkite!

Kas yra emocinis flashback´as?

Kompleksinis potrauminio streso sindromas

Lietuviškuose šaltiniuose yra informacijos apie Potrauminį streso sindromą arba potrauminio streso sutrikimą. Kaip ir kiti sutrikimai, tai yra ne liga, labiau patiriamas nemalonus reiškinys. Jis pirmiausia buvo pastebėtas tarp Amerikos kareivių, grįžusių iš karo veiksmų zonų. Žmonės, patyrę trauminius įvykius, pavyzdžiui, jei netoliese sprogo bomba, po to, būdami saugioje aplinkoje, neadekvačiai reaguoja į panašų garsą. Pavyzdžiui, vienas iš mano mokytojų pasakojo, kaip nukrito ir sudužo šampano butelys. Nuo garso, panašaus į šūvį, greičiau už kulką pabėgo tuo metu ten buvęs išeivis aš nesaugios Afrikos šalies, kuriam į šūvį panašus garsas atnaujino patirtą traumą.

Esu mačiusi video, kur buvęs karys, dabar padedantis įveikti kitiems kariams potrauminį streso sutrikimą, išgirdęs virš jo skrendantį malūnsparnį, iššoko iš automobilio ir palindo po juo slėptis. Nors buvo saugioje vietoje, kur malūnsparnis nereiškė karo veiksmų, tačiau esant neužgydytam išgyventam siaubingam stresui, kai grėsė mirtis, žmogus nevalingai reaguoja į dirgiklį. Jo sąmonė išsijungia ir jis pasielgia kaip karo metu. Šio elgesio žmogus negali sąmoningai valdyti. Dirgiklis, pavyzdžiui panašus garsas į tą, kuris buvo pavojaus metu, jam sukelia nevaldomą reakciją.

Todėl anksčiau potrauminio streso sindromas dar būdavo vadinamas Vietnamo sindromu.

Dirgiklis gali būti garsas, vaizdas, kvapas, frazė, vieta ir pan., kuris įstrigo giliai atmintyje, kur jis siejamas su traumuojančiu įvykiu. Nors potrauminio streso sindromas buvo pirmą kartą kaip reiškinys įvardintas ir aprašytas stebint buvusius karius, tačiau iš tiesų jis gali pasireikšti ir karo veiksmuose nedalyvavusiems žmonėms. Potrauminio streso sindromas gali pasireikšti išprievartavimo, užpuolimo aukoms, nusikaltimo liudininkams ar esant kažkokiems kitiems sukrečiantiems įvykiams, tokiems kaip stichinės nelaimės, autoavarija ar kt.

Kompleksinis potrauminio streso sindromas (KPTSS) yra kažkas panašaus į potrauminio streso sindromą (PTSS), tačiau jis kyla ne iš vieno konkretaus įvykio, o iš įvykių sekos arba ilgai patiriant pavojingas gyvenimui sąlygas. Kompleksiniam potrauminio streso sindromui būdinga tai, kad nuo jo kenčiantis žmogus negali nurodyti vieno konkretaus įvykio, kuri atsikartoja jo atmintyje ir sukelia didelį stresą. Turintiems KPTSS pasireiškia tokie patys elgesio ir savijautos ypatumai, kaip ir esant  PTSS, tačiau juos sunku paaiškinti, nes žmogus nepamena vieno aiškaus įvykio, kuris atsikartoja atmintyje, ir kurį galima atsekti.

KPTSS yra būdingas žmonėms, ilgus metus kentusiems pvz. partnerio ar kito žmogaus smurtą namuose, tiek fizinį, tiek emocinį, vaikams, patyrusiems tėvų ar globėjų fizinį ar emocinį smurtą ir augusiems apleistiems.

Edvardo Munko paveikslas “Šauksmas“, iš popspotsnyc.com

KPTSS patiriantis žmogus staiga gali patirti emocinio šoko būseną, jį gali ištikti panikos ataka, didžiulė baimė, siaubas, elgesys kaip labai didelės grėsmės akivaizdoje, kai aiškios grėsmės aplinkoje nesimato ir nėra. Konkrečioje situacijoje nei pats žmogus, nei kiti gali negalėti apibūdinti, koks konkretus dabarties įvykis išprovokavo tokią stiprią baimės, gynybinę, desperatišką reakciją. Pats žmogus taip pat negali apibūdinti, kas jam atsitiko ir kas sukėlė staigų ir dramatišką savijautos kritimą žemyn į prarają.

KPTSS nustatomas tuomet, kai tokie epizodai kartojasi kurį laiką.

Kompleksinis potrauminio streso sindromas