Kelias iš vaikystės traumų

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

“…norint pokyčio, mes privalome išmokti adekvačiai, pilnai ir sąžiningai kalbėti apie tai, ką aš iš tiesų matau ir girdžiu, ką iš tiesų jaučiu ir galvoju apie save ir kitus, kitų žmonių akivaizdoje. Nemeluodami sau, neslėpdami nuo savęs savo vaikystėje patirtų traumų, pripažindami ir leisdami sau išgyventi tuos jausmus, kurių tuomet negalėjome išgyventi, savo vaikystės traumas mes transformuojame į suaugusio žmogaus brandą. Buvę įvykiai tampa vertingu patyrimu, o ne lieka kompleksų ar nesąmoningų scenarijų pavidale. Antra, tektų peržiūrėti savo vertybes, pasaulėžiūrą ir atsisakyti trukdančių gyventi įsitikinimų. Trečia, reikėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo laimę pačiam, atleidžiant nuo šios atsakomybės savo mamą. Ketvirta, reikėtų atsiprašyti savo mamos už visus jos adresu išsakytus žodžius, net ir už visas, garsiai neišsakytas mintis, kurios sklido jos adresu.“

Pilnas straipsnis – čia

Lina Vėželienė

Kelias iš vaikystės traumų

Dienos sakinys. Vaikystės trauma

Vaikystės trauma – tai nebūtinai reiškia, kad vaikystėje užsidegė jūsų namas ir jūs buvote vienintelis išgyvenęs.

Vaikystės traumai atsirasti užtenka to, kad mama nesąmoningai užgavo jūsų jausmus ir neatsiprašė. O kai jūs bandėte jai paaiškinti, jinai pasakė, kad tai nieko nereiškia ar kitaip sumenkino jūsų patyrimą.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Mintis iš video anglų k.

Dienos sakinys. Vaikystės trauma