Šiandien pagaliau prisiruošiau nunešti iš pirmo karto sulūžusį daiktą atgal į parduotuvę, ir įvyko įdomus dalykas, kokio nesitikėjau.
Kiek iki šiol teko grąžinti į parduotuvę, o taip yra atsitikę tik kelis kartus (ir tai turėjau pasukti galvą, ar turėjau tokių atvejų), ir visais nebuvo jokių problemų.
Eidama atgal irgi tikėjausi tokios pačio sėkmės, tiksliau, ja net neabejojau. Ir staiga prisiminiau, ką skaičiau Manuel J. Smith knygoje “Kai sakau ne, jaučiuosi kaltas“ (kiek man parodė google, ši knyga nėra išversta į lietuvių kalbą, galbūt tik kolkas, tad jos angliškas pavadinimas – “When I say no I feel guilty“).
Aš eidama apgalvojau, kad keisti į kitą daiktą nebenoriu, nes jei šis sulūžo naudojant pirmą kartą, tai kitas toks pats irgi pasielgs lygiai taip pat. Todėl nusprendžiau, kad noriu atsiimti grynus.
O toje knygoje kaip tik ir rašė apie tai, kaip autoriaus mokinys atsiėmė grynus pinigus už per spontaniškai nusipirktą dėvėtą automobilį už 2000 dolerių. Mano pirkinio kaina buvo 10 €.
Šio metodo esmė, kad kai pardavėjas imsis visokiausių manipuliacijų, kurių daugybė aprašyta mano minėtoje knygoje, viskas, ką tereikia daryti – tai neprarasti savitvardos ir kartoti vieną vienintelį sakinį: “aš grąžinu jums prekę ir norėčiau atgauti savo pinigus“. Ką pardavėjas besakytų ir kelintą kartą tektų bekartoti tą pačią frazę!
Knygoje buvo parašyta, kad metodas tikrai tikrai tikrai suveiks. Aš prabuvau parduotuvėje maždaug 2 – 2,5 val. ir dariau kaip parašyta knygoje. Tiksliai nežinau, kada atėjau, nes, nemanydama, kad iš viso to gausis didelis burbulas, neužfiksavau įdomumo dėlei tikslaus laiko.
Ko tik aš neprisiklausiau per tą laiką! Štai kokių manipuliacijų susilaukiau savo adresu:
– Ššššš, nedarykit streso! (suprask, aš esu problema, o ne jo š****a prekė bei nenoras laikytis įstatymų)
– Aš nedarau streso, aš tik grąžinau sulūžusią prekę ir noriu atgauti savo pinigus.
– Aš su visais žmonėmis, kurie praeina per dieną, randu bendrą kalbą, tik su jumis viena ne! (tu esi bloga)
– Grąžinkite man pinigus už sulūžusią prekę, ir būsime suradę bendrą kalbą.
– Jūs esate žinoma visame mieste, einate per visas parduotuves ir darote tas pačias nesąmones. (meluoja, norėdamas manyje sukelti gėdą – vėl “tu esi bloga“).
– Jūs meluojate. Kalbėkime teisybę. Aš atnešiau jums sugedusią prekę ir noriu atgauti savo pinigus.
– Jūs einate per parduotuves, prisiimate rūbų, nešiojate juos tris savaites, o po to grąžinate ir prašote pinigų. (vėl kuria ir meluoja, galbūt tuo metu stovėjo jo kiti klientai, ir norėjo prieš juos parodyti, kad tai aš esu neteisi, sukelti manyje gėdą).
– Aš iš jūsų rūbų nepirkau. Aš pirkau va šitą daiktą, kuris man iš karto sulūžo, aš jį atnešiau grąžinti, ir noriu atgauti savo pinigus.
– Jūs tokia graži moteris, bet va charakteris… na, nebūkite tokia, pasižiūrėkite į save, į ką jūs panaši?! (tipinė manipuliavimo taktika “sūpuoklės“ – greitai pakeliu, t.y. pagiriu, nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne, o po to staigiai nuvertinu, taip priversdamas auką bandyti siekti atgauti pirminį įvertinimą ir pasielgti taip, kaip nori manipuliatorius).
– Ačiū, aš irgi manau, kad esu graži. O dabar noriu atgauti savo pinigus už pas jus pirktą sugedusią prekę.
– Aš nesuprantu, ką turi ištverti jos vyras,- sako atėjusiai pardavėjai, kuri, man pasirodė, galėjo būt jo žmona. (dar vienas bandymas įteigti, kad aš bloga, nepakeliama, jei elgiuosi taip, kaip elgiuosi).
– Jis turbūt visai senas, jai, atrodo, gal apie trisdešimt, o jam ne mažiau kaip penkiasdešimt – šešiasdešimt,- antrina toji. (ji stiprina manipuliaciją, tipo aš nieko neverta – gėdos ir abejonės savimi sužadinimas, be to, jeigu aš nieko neverta, tai ir mano žodžiai apie prekę galbūt nieko neverti – gal nieko ir nebuvo, nei tos sulūžusios prekės).
2 – 2,5 valandos yra tikrai ilgai, ir man be galo atsibodo sakyti tą patį. Gal kiek įdomu buvo stebėti ir save, ir jį. Kadangi čia ne knyga, tai nors ir pradžiuginau gražiu manipuliacijos pilnu dialogu, deja, geru rezultatu nepradžiuginsiu. Grįžau namo su kitu praktiškai tokiu pačiu daiktu, kainavusiu 2 € brangiau, ir į jo pusę pažiūrėt nenoriu.
Va taip kartais baigiasi eksperimentai. Planas šiam vakarui: susirasti raminančios muzikėlės ir paklausyti video apie gėdos stigmą. Vistik, nors tai, ką jis sakė, buvo visiška nesąmonė, blogi garsiai sakomi dalykai apie mane tikrai sukėlė emocijas, nors ir žinojau, koks 100%-inis melas tai yra.
Vistik, turbūt reiks kreiptis su sugedusios plokštelės principu į knygos autorių, kad grąžintų pinigus už knygą!
Būtų įdomu išgirsti jūsų bandymus su šiuo sugedusiom plokštelėm. Jei bandysit žaist, parašykit.
Mano tikras gyvenimas 