Potencialiai tinkamų “antrųjų pusių” žmonijoje yra gana daug. Tačiau ieškantieji prasilenkia dėl nebrandumo. Tai reiškia, kad dar ne laikas.
Problema yra ieškančiajame, jo brandume, iš ko išplaukia ir jo filtras, per kurį jis atpažįsta, atsirenka.
Arba tiksliau – jo savybių artume iki ieškomos “antrosios pusės” savybių.
Jei jis aktyviai, nuoširdžiai ieško – pats ieškojimo procesas jį brandina, duoda svarbią patirtį ir suvokimą apie save ir “antrąją pusę”. Pradžioje jauni žmonės gan paviršutiniškai suvokia ko jie nori, dažniausiai vadovaujasi filmų stereotipais, todėl sunkiai pataiko į teisingą žmogų. Tačiau patirtis laipsniškai atveria akis ir ieškantysis pagaliau pradeda suprasti kas jis pats yra, kokia jo paties objektyvi, reali vertė priešingos lyties požiūriu ir kaip ieškoti be iliuzijų. Šį epizodą galima pavadinti savęs suderinimu arba “tiuningu”, taip kaip radijo aparate pagaunama teisinga banga.
Jei jauni žmonės elgtųsi teisingu būdu, intensyviai, su teisingomis instrukcijomis – surastų “antrąją pusę” gana greitai.
Jausmas, kad esate emociškai nesusiję su tėvais ir gimine
Kad nebūtumėte atstumtas (-a), siekiate sumokėti bet kokią kainą
Siekiate kontroliuoti kitus, galbūt netgi jais manipuliuoti
Nerealistiniai lūkesčiai iš santykių
Santykių intensyvumą painiojate su intymumu (dramos pilni santykiai)
Užslėptas skausmas ir neigimas
Baimė kuo nors pasitikėti artimuose santykiuose
Vidinis pyktis dėl to, kad buvote nepakankamai prižiūrėta (s), dėl ankstyvo apleistumo
Jei neturite partnerio ar artimų santykių, jaučiatės nieko nevertas
Nuotrauka iš Wickimedia Commons
Jums reikia nuolatinio dėmesio
Toleruojate padidinto rizikingumo elgesį
Kitos priklausomybės ar kompulsyvus elgesys
Naudojatės kitais žmonėmis, seksu ar santykiais tam, kad pakeistumėte savo nuotaiką ar nebejaustumėte emocinio skausmo
Seksualinės traukos painiojimas su meile iš pirmo žvilgsnio
Polinkis seksu išgauti “meilę“ ar prisirišimą
Dėjimasis išorėje, kad “viskas pas mane gerai“, kai vidus yra suskilinėjęs
Dvigubas, slaptas paralelinis gyvenimas
Atsisakymas pripažinti problemą
Tendencija palikti vienus santykius dėl kitų arba negebėjimas būti be santykių
Išversta iš fivesistersranch.com
***
Jeigu Jūs susiduriate su šiomis problemomis, susisiekite su manimi dėl konsultacijos (kontaktai meniu laukelyje dešinėje viršuje) ir pasikalbėsime, kuo galėčiau Jums padėti.
Šie santykiai prasideda kaip dangus žemėje, bet baigiasi ten, kur… blogiau nei pragare.
Kai psichopatas nusižiūri tinkamą auką savo galios, kontrolės ir savęs patenkinimo žaidimams, prasideda pirma – sudievinimo – ciklo dalis. Jūs manote, kad prasidėjo jaudinanti, romantiška istorija, kad jūs sutikote savo gyvenimo meilę. Tai, kas iš tiesų prasidėjo – tai… žaidimas, kuriame jūs garantuotai pralaimėsite. Žaidimo tikslas: jis arba ji įgaus kontrolę, suluošins jus emociškai ir dvasiškai, pasiims iš jūsų viską, ką panorės, ir paliks emocinius griuvėsius.
Psichopatas lepins jus dėmesiu, žavėjimusi, pagyromis ir kitomis slaptomis emocinės manipuliacijos technikomis. Tam, kad gautų tai, ko nori, psichopatas yra pasirengęs pasakyti bet ką. Jis yra patologinis melagis. O viskas, ko jis nori šiuo momentu – tai laimėti aukos meilę ir pasitikėjimą. Jos arba jo demonstruojama “mylinti asmenybė“ yra visiškai padirbta. Nepasant to, jūs patikėsite, kad jis yra jūsų siela dvynė, nes jis sugebės pateikti save kaip tobulą partnerį.
Ši fazė dar kai kada vadinama meilės bombardavimu. Manipuliatorius tiek stengsis visais įmanomais būdais apiberti savo auką meilės ir susižavėjimo įrodymais, kad jai nebus laiko net įkvėpti oro. Su nusižiūrėti žmogumi jie praleis labai daug laiko, inicijuos dažnus kontaktus. Daugybę kartų pasakys tokius žodžius, kaip jie myli, kaip jie žavisi jumis, kokius didelius išgyvena jausmus jūsų atžvilgiu, kokio jūs nuostabaus būdo, kiek jūs daug turite bendro ir kokie jūs abu laimingi, kad atradote vienas kitą. Būsite įsitikinę, kad tai – geriausias dalykas, kuris jums nutiko jūsų gyvenime. Net neįtarsite, kad jumis žaidžiama. Manipuliatorius netgi gali pasakyti kažką tokio, kaip “aš tikiu, kad mes esam giminingos sielos“ ir “argi tai nenuostabu?“ arba sakyti, kad jūs greičiausiai buvote kartu dar praeitame gyvenime.
Edouard Manet paveikslas »Père Lathuille«, 1879 m., iš Wickimedia Commons
Psichopatas yra nepajėgus užmegzti santykių su kitu žmogumi. Tačiau jis labai gerai moka pasiekti, kad kitas žmogus prisirištų prie jo. Tai vadinamas psichopatinis prisirišimas. Visa idealizavimo fazė yra klastotė, kurią psichopatas sukuria tikslingai tam, kad auka prie jo prisirištų, taptų jam prieinama, pažeidžiama ir tam, kad po to jis galėtų ja manipuliuoti ir emociškai išnaudoti.
Iš tiesų, jis ar ji niekada nemanė, kad esate nuostabus žmogus. Jūs tiesiog buvote siekiamas objektas, kuris tinkamas panaudoti, pažeminti ir išmesti. Jis niekada iš tiesų jumis nesidomėjo, jis norėjo paveržti jūsų kontrolės galią, galėti jumis manipuliuoti, įskaudinti jus ir atimti iš jūsų tai, ko jam ar jai reikėjo. Kaip matote, jo tikrieji interesai buvo labai paviršutiniški ir orientuoti į neilgą laikotarpį, o po to jis nusižiūri naują žmogų tų pačių žaidimų malonumams. Blogiausia yra tai, kad kai tai atsitinka, jūs jau siejate savo planus, lūkesčius, viltis ir svajones su šiuo žmogumi.“
Slaptas, nematomas, užtikrintai veikiantis ir be galo pavojingas narcizo ginklas – meilės bombardavimas (angl. – love bombing).
Narcizas, pasirodęs jūsų gyvenime staiga, greitai ir karštai jus pamilsta. Jis kas dieną rašo žinutes visais kanalais, kuriuos tik turi, tuo pačiu metu keliu minučių skirtumu jus gali pasiekti žinutės per socialinį tinklą ar net kelis skirtingus, SMS, emailas, o jau žiūrėk ir telefonas skamba…
Jei prisimintumėt savo santykių su narcizu pradžią, tikrai atgamintumėt tą jausmą, kad “čia kažkas ne taip“. Tiesiog tas kiekis žinučių, dėmesio rodymas yra toks griaustinis iš giedro dangaus, kad to jausmo išvengti praktiškai neįmanoma.
Žinoma, to jausmo stiprumas dar gali būti užtušuojamas jūsų tuometinės emocinės būsenos. Kuo labiau jūs pati esate desperatiška pagaliau turėti artimus intymius santykius, jaustis mylima, tuo mažiau jausite tą jausmą, kad “čia kažkas ne taip“. Gali būti, kad jeigu jus ištiko kokia nors bėda, išgyvenate stiprius neigiamus jausmus ir desperacija turėti artimą meilės ryšį yra didelė, šitas “kažkas čia ne taip“ jausmas gali būti toks silpnas, kad jį meilės bombardavimas gali praktiškai visiškai užgožti.
Meilės bombardavimas ne veltui ir vadinamas meilės bombardavimas. Kai narcizas nusižiūri auką, jis nukreipia visas savo jėgas link jos. Meilė prasiskleidžia visais savo žiedais, staigi ir stipri. Narcizas jus paims iš darbo ar iš studijų, bus šalia jūsų tuomet, kai jums to reikės. Kartais bus net momentų, kai bus sunku suprasti tokį perdėtą narcizo supratingumą jums, pavyzdžiui, buvusios meilės gedėjimas.
Jis padės atsikratyti buvusiojo daiktais, irgi ašaras dėl buvusiojo supratingai nušluostys. Jausmas “kažkas čia ne taip“ bus proto interpretuotas kaip “na, jis greičiausiai toks super supratingas žmogus, kaip man pasisekė!“. Vadinasi, aš ir ateityje galėsiu pasikliauti tuo puikiu žmogumi ir jo supratingumu, jeigu man bus sunkus laikotarpis gyvenime. Taip narcizo aktyvus meilės bombardavimas greitai kuria stiprias aukos sąsajas su juo.
Jis dažnai skambina, būna pasiruošęs susitikti beveik kasdien, tarsi neturėtų jokio ligšiolinio gyvenimo. Arba, jeigu susitikti iš tiesų negali, trukdo kokios nors kliūtys, pvz. jei gyvena už kelių šimtų kilometrų, jis kalbės taip, kad jūs patikėsite, kaip jis trokšta visą laiką praleisti su jumis, jeigu tik ne tos kliūtys…
Narcizas jus lepins savo dėmesiu, skambins dažnai, kalbėsitės valandomis, jis nuolatos klausinės: o kaip jautiesi tu? Ko nori tu? Jei vaikščiosite į pasimatymus, stengsis jus išklausyti, o kitą sykį užsakyti vietas jūsų mėgstamame restorane, vestis į jūsų mėgstamą koncertą. Demonstruos didelį atsidavimą jums, tarkime, gali net sakyti – ką tu man užsakysi kavinėje, tą aš ir valgysiu.
Jis be galo įtikinamai savo veiksmais piešia patikimo, atsidavusio, giliai mylinčio, galinčio labai daug duoti ir patenkinto davimu žmogaus įspūdį. Aukai nelieka abejonių – tai nuostabus žmogus!
Jo romantiniai sugebėjimai pranoks visų kitų jūsų iki tol turėtų partnerių – jis pastebės ant šaligatvio nukritusį širdelės formos lapą ir įteiks jums. Kiekvieną kartą eidama susitikti, nuo jo gausite gėlių. Ypatingomis progomis pagal užsakymą sukurtoje puokštėje pamatysite savo vardo pirmą raidę iš gėlių žiedų. Jis paprašys, kad iš šios puokštės išdžiovintumėte du rožių žiedus ir vieną duotumėte jam. Kad kai jūsų nebus šalia, jis turėtų nors tą rožės žiedą, jūsų laimės liudininką…
Turėdamas išvažiuoti, jis su savimi vešis jūsų plauką. Kad miegodamas viešbučio lovoje turėtų dalelę jūsų su savimi. Jis patveš jums iš komendiruotės kalną dovanų. Kiekviena smulkmena, net pigūs turistiniai suvenyrai bus sudėti į gražias dovanų dėžutes, kurios bus brangesnės už pačius suvenyrus…
Jis padovanos jums auksinius auskarus, kurių ilgai ieškos būtent tam tikros formos, nes tai bus jūsų meilės istorijos simbolis… ir pasakys – jeigu pamesi, nepergyvenk, aš tau iš karto nupirksiu tokius pačius tik didesnius. Ir taip bus iki tol, kol aš būsiu gyvas.
Jis vešis jus prie jūros, į paplūdimį, kiekvieną kartą nepamirš nupiešti širdelės ant smėlio su jūsų inicialais… Paplūdimy turės pasiėmęs su savim jūsų mėgstamos dainos įrašą ir jo klausysitės kol vėjas taršys plaukus…
Jis vesis jus į geriausius restoranus, jūs skrisite į keliones. Jei mėgstate braškes, jis prižadės, kad jei gyvensite su juo, ant jūsų stalo kasdieną bus braškių… net ir speiguotą žiemą. Ir jūs jau juo tikėsite, nes tiek kartų jis padarė tai, ką žadėjo!
Jis įteiks jums laišką ir pasakys: “Jeigu aš kada nors pasakysiu tau kažką negero, kas tave įskaudins, sužeis tavo širdį, nieko man nesakyk, tik įteik man šį laišką. Aš parašiau sau kai ką, ko niekada nenorėčiau gauti nuo savęs.“
Narcizas jums pasakos savo svajones, kad jis nori šeimos su jumis, kad jis nori kuo greičiau bendro vaiko. Visi šie dalykai, net jeigu į juos žiūrėjome iš pradžių su nepasitikėjimu, baime, nežinodamos, ar tai nėra vienadienis dalykas, laikui bėgant tikrai ima veikti. Mes priprantame prie to žmogaus buvimo mūsų gyvenime. Prie dažnai ir intensyviai rodomo dėmesio. Prie komplimentų. Prie pakylėjimo.
Ir iš tiesų pamilstame, patikėjusios, kaip mums pasisekė, kad į mus dėmesį atkreipė būtent šis nuostabus žmogus!
Pierre Auguste Cot paveikslas “Pavasaris“, 1873 m. Iš Wickimedia Commons
Kai mąstau apie visus tuos žmones, įkliuvusius į narcizų spąstus, ir po to negalinčius išsivaduoti, ir kai pagaliau išsivaduoja, į ją jie būna pavirtę, labai norisi įspėti. Labai norisi surašyti kažkokį labai gudrų sąrašą, kurį visi pasiskaitę iš tolo atpažintų narcizą ir laiku pereitų gatvę į kitą pusę.
Bet narcizai nėra lengvai pagaunami paukščiukai. Vakar perskaičiau tokią frazę:
“Visi juos myli, tik tie, kas tikrai gerai pažįsta, nekenčia“.
Narcizas visiems naujai sutiktiems žmonėms rodo tik gerąją, paradinę savo pusę! Todėl taip sudėtinga jį atpažinti tik pradėjus bendrauti. Ir sudaryti aiškų įspėjamąjį sąrašą irgi sudėtinga.
Tačiau visgi aš pabandysiu.
ATSARGIAI – gali būti, kad ji(s) NARCIZAS, JEIGU:
1. Stengiasi save visaip apibūdinti, ir kaip taisyklė, iš gerosios pusės. Koks aš nuostabus, aš pats geriausias ir t.t. Pastebėjau, kad žmonės, kurie yra tikrai daug pasiekę kažkokioje srityje ir yra ne narcizai, nepuola to aiškinti kitiems žmonėms. Dažniausiai net paklausti, savo darbus, sporto pasiekimus, pajamas, įtakingus ryšius ar turtus apibūdina kukliai, vienu žodžiu ar sakiniu, ir gana greitai nusuka kalbą į kažkokią kitą temą. Tuo tarpu narcizai nepasikuklina ryškiai nupiešti savo pasiekimus. Arba savo paties kaip žmogaus šaunumą. Todėl man žmogus, kuris jaučiasi turintis man papasakoti, koks jis nuostabus, iš karto dabar sukelia įtarimą. Nes dauguma kitų žmonių, kurie iš tiesų yra geri, patikimi, saugūs, turtingi, malonūs, gabūs ir t.t., neneigia ir pripažįsta savo sugebėjimus, savybes ir talentus, tačiau dažniausiai nepuola patys to pabrėžti ar įkyriai apie tai kartoti, o labiau leidžia kitiems žmonėms atrasti patiems.
Vyras. Nuotrauka iš Wickimedia Commons
2. Dėl visko, kas kada nors pasisuko blogai, tas žmogus kaltina kitus. Jeigu išsiskyrė, tai žmona buvo psichiškai nesveika. Jeigu darbe situacija bloga, tai kalti kolegos ir viršininkai, jeigu susidarė pavojinga situacija eisme, tai kaltas tas kitas vairuotojas. Ir t.t. ir pan. Atsakomybės neprisiėmimas – vienas iš esminių narcizų bruožų, ir pačioje pradžioje jis pasimato kaip kryptingas, ir dažnai gana aršus piktinimasis kitų žmonių veiksmais.
3. Jei to žmogaus gyvenime yra visiškai nutrauktų buvusių labai svarbių santykių. Ne tai, kad nutrūkusių. Išsiskyręs žmogus nebūtinai bus narcizas. Tačiau jeigu yra žmonių, kurie jų gyvenime iš pradžių vaidino svarbią rolę, tačiau su jais visiškai nebebendrauja. Tarkime, su buvusiu sutuoktiniu, su kuriais turi bendrų vaikų, broliu ar sese, vaikais.
4. Pasitaikė situacijų, kurios nebuvo kažkokios specialiai sukonstruotos prieš jus, tačiau tas žmogus labai aiškiai savo elgesiu parodė, kad neatsižvelgia į jūsų jausmus. Tarkime, kažką suorganizavo, kas neišvengiamai turėjo įtakoti ir jus, bet nepaklausė jūsų nuomonės, ar jums taip tinka. Nors tarkime, visos kitos aplinkybės, kaip ir savaime suprantamos – jis kviečia tėvus į savo namus, bet tokia maža smulkmena – jūs kątik persikraustėt pas jį, jam susitikti su savo tėvais yra normalu, tačiau jis nepagalvojo ir nepaklausė jūsų, ar jūs jau pasiruošusi irgi susitikti su jo tėvais. Ypač atkreipkit dėmesį, jeigu tokių atvejų, kai žmogus nepagalvojo apie jūsų jausmus arba į juos neatsižvelgė, buvo daugiau nei vienas.
5. Jei žmogus pasakoja apie save, kad kiti jį laiko agresyviu, tai vadinasi, jis ir yra agresyvus. Nors jis tai pasakodamas labai stebisi, kokie visi keisti, kad taip mano. Ir nors jūs niekada nematėte to žmogaus agresyvaus, vis dėlto tai yra rimtas ženklas. Nepamirškite, kad narsicizmas yra prieraišumo sutrikimas. Tai reiškia, kad narcizai neprisiriša prie kitų žmonių tokiu lygiu, kaip visi kiti žmonės. O tai reiškia, kad vieną dieną jis taps agresyviu ir prieš jus, ir tas gilus ryšys, kuris, jūsų manymu dabar jus sieja, tam nesutrukdys. Šis vienas požymis dar nereiškia, kad žmogus yra narcizas, tačiau kartu su kitais yra labai rimtas įspėjamasis ženklas.
6. Stebėkite, ar tai, ką apie save pasakoja narcizas, iš tiesų 1:1 atitinka realybę. Tiesiog stebėkite ir analizuokite. Vyras gali jums pasakoti apie tai, kaip jis 11 metų su žmona, ir kad jam su ja jausmas lygiai toks pats, kaip ir pirmą dieną po vestuvių. Jis gali jums pasakoti, kaip jisai padovanojo jai 11 dovanų vienuoliktųjų santuokos metinių proga. Tačiau jei esate kartu komandiruotėje, stebėkite, ar tikrai jis būtent jai pirmai perka lauktuvių, ir ar didžiausias kiekis lauktuvių bus būtent jai. Nepamirškite, kad narcizai yra puikūs manipuliuotojai! Jis gali net kalbėti, kad ieško dovanų jai, ir gali netgi eiti į moterims skirtas parduotuves, apžiūrinėti, kilnoti rankose ir netgi neštis link kasos moteriškas prekes! O jūs stebėkite, už kiek iš jų jis realiai sumokėjo pinigus! Gali paaiškėti, kad nei vienos! Arba, jeigu žmogus pats apsirengęs prabangių firmų drabužiais, o lauktuvių perka iš parduotuvės, kur viskas po 1€. Todėl stebėkite, stebėkite, stebėkite! Ir savo nuomonę susiformuokite iš faktų, kuriuos matėte pats savo akimis, o ne kuriuos pasakojo narcizas, kuris dievagojasi, kad niekada nemeluoja ir jūs juo tikite.
7. Ar nemeluoja? Įvertinant tai, kad narcizai moka gerai maskuotis, melas gali būti ir netiesioginis. Atkreipkite dėmesį į “slidžias“ situacijas. Vienas mano pažįstamas nuolat kartojo “mano žodį gali nunešti į banką kaip užstatą“, suprask, koks jis patikimas. Ir aš tikėjau, kad jis niekada nemeluoja. Vieną vakarą jam reikėjo pasiteisinimo, kodėl jis taip vėlai negrįžta namo. Jis paskambino savo žmonai ir jai pasakė, kad man reikia į supermarketą, ir jis mane turi ten nuvežti. Kai padėjo ragelį pasakė man: “Dabar mes važiuosim į supermarketą, nes aš niekada nemeluoju. Sugalvok, ko tau reikia.“ Techniškai tai ne melas, bet iš tiesų tai melas, nes prieš jo skambutį mes apskritai apie jokį supermarketą ir važiavimą nebuvome net kalbėję, ir man ten, žinoma, nereikėjo.
8. Ar laikosi savo žodžio? Dar vienas pavyzdys. Su žmogumi, kuriuo irgi pasitikėjau, susitarėme daryti tokį vieną projektėlį. Aš turėjau nuvykti į vieną vietą ir jis žadėjo padengti pusę kelionės išlaidų. Kai aš grįžau ir suskaičiavau kelionės išlaidas ir paprašiau pusę gražinti, jis man pareiškė, kad aš dėl to, kad aš kitoje nesusijusioje situacijoje pasielgiau ne taip, kaip jam patiko, jis nebegrąžins man žadėtosios pusės išlaidų. Esmė tokia, kad apie išlaidų pasidalinimą mes buvome aptarę, o kad tai susiję su dar kažkokiomis papildomomis sąlygomis – ne. Sąžiningas, nemanipuliatyvus žmogus, net būdamas nepatenkintas mano elgesiu kitoje situacijoje, būtų laikęsis žodžio ir grąžinęs pinigus.
9. Ar jums taiko tuos pačiaus standartus, kaip ir sau? Manau, kad šitas punktas labai svarbus, nes labai daug ką parodo. Vienas žmogus, kuris po to man pasirodė atitinkantis narsicistinę asmenybę, labai reikalaudavo, kad jei kur nors susitardavom vykti kartu ar susitikti, kad būtinai nevėluočiau ar nevėluotume. Jis nesibodėdavo pasakyti ankstesnį laiką, kad tik jam nereiktų laukti. Pavyzdžiui, paskambindavo, kad jau yra prie pat, ir kad išeičiau į gatvę, ir man tekdavo prie gatvės stovėti dar 10 – 15 minučių ir jo laukti. O kai situacija būdavo atvirkštinė, jis nematydavo problemų vėluoti apie valandą ir nieko nepranešdavo.
10. Ar tas žmogus tampa labai nekantrus ir labai susinervina, kai situacija nenumatytai pasisuka ne taip, kaip jis tikėjosi? Ar reakcija yra adekvati situacijai? Ar prasižengimo ir bausmės dydis yra adekvatus? Jeigu pratrūksta nevaldomu pykčiu arba bausmės dydis neadekvatus prasižengimui, tuomet tai yra rimtas įspėjamasis ženklas.
11. Kaip jis vairuoja? Aš pastebėjau, kad šio tipo asmenybės mėgsta aštrius pojūčius už vairo ir vairuoja su neadekvačia rizika, taip sakant “raižo“ gatvėse. Arba juos ištinka neadekvačiai didelis pykčio priepuolis, kai eisme vyksta ne taip, kaip jis norėjo. Kartu su kitais, tai gali būti narsicizmą išduodantis požymis.
12. Ar tam žmogui labai greitai viskas pasidaro nuobodu? Dažniausiai tai yra savybė, kuri neatrodo, kad praneša kažką labai svarbaus. Tačiau jeigu žmogus demonstruoja, kad labai greitai jam pasidaro visur ir nuo visko nuobodu, tai rodo, kad jam reikia didesnės nei įprastinės stimuliacijos, ir tai, kartu su kitais požymiais, gali būti vienas iš tipinio narcizo požymių. Beje, šitas, kaip ir vairavimas, yra vienas iš retų dalykų, kurie pasimato atvirai ir neužmaskuotai. Narcizas jums pats papasakos, kaip greitai jam viskas nusibosta.
13. Ar tas žmogus nesukelia jums keisto jausmo, per greitai ir perdėtai sudievindamas jus? Man yra buvę, kad viena klientė, tik pirmą kartą susitikus su ja, ir dar net deramai nepabendravus, man pasakė: “man jus atsiuntė dievas!“. Arba jeigu jūs susitinkate su prieš 15 metų buvusiu bendru kolega, kurio nematėte visą tą laiką, o prieš tai tebendravote 2 savaites, ir jis staiga sako: “aš tave myliu, aš tuomet rimtai svarsčiau tave vesti“ ar kažką panašaus. Jei žmogus švaistosi nepelnytais komplimentais, jei perdėtai žavisi jumis nespėjęs jūsų bent kiek labiau pažinti, tai yra labai svarbus požymis, būdingas narcizams.
14. Jei žmogus nuo pat pažinties pradžios intensyviai reikalauja labai daug dėmesio. Nuo trečio pasimatymo labai dažnai skambina arba siuntinėja labai daug žinučių per dieną ir neslepia arba nesugeba nusplėpti nepasitenkinimo dėl to, kad neatsakėte iš karto. Ar sukelia skandalą, kai į skambutį atsakote kitą dieną? Jei susitikimo metu jūs susimąstėte ir jūsų žvilgsnis nukrypo į save ir į tolį, jis nelaukia, kol vėl grįšite į čia ir dabar, o bando jus iš to susimąstymo akimirkos kuo greičiau ištraukti? Mojuoja rankomis prieš veidą, galbūt netgi kiša savo veidą priešais jūsų ar elgiasi kitaip vaikiškai? Ar tiesiog klausia: “kur nuplaukei mintimis?“ ir jums kyla jausmas, kad tokiais veiksmais per daug įženginėja į jūsų asmeninę erdvę? Tai vienas iš rimtų požymių.
15. Kažko iš jūsų staigiai ir griežtai pareikalauja, nors tai neatitinka pažinties etapo, kuriame esate. Tarkime, jūs dar apskritai neapsisprendėte, kad esate pora, ir apie nekalbėjote, o jis staiga griežtai pasako: “daugiau niekada taip nedaryk“, tarsi turėtų teisę subarti kaip kokį vaiką. Tai gali būti labai trumpa situacija, kurią norėsis tuojau pat pamiršti, nes jinai neatitiks viso kito bendravimo su šiuo žmogumi paveikslo, tačiau tai gali būti mažas, tačiau aiškus požymis, kad prieš jus – narcizas.
16. Jeigu viskas atrodo kažkaip per tobula, tai greičiausiai taip ir yra. Ir jeigu jumyse yra tas nenusakomas jausmas, kad kažkas čia ne taip, tai greičiausiai taip ir yra.
Kaip sakiau, santykių pradžioje narcizus labai nelengva identifikuoti. Tai yra jų didysis per visą gyvenimą ištobulintas talentas – pateikti save kaip nuostabų žmogų ir rasti kelią į kito žmogaus širdį. Todėl visiškai normali santykių dinamika yra tokia, jis sudaro pirmą nuostabaus žmogaus įspūdį! Jis atrodo toks puikus, pastebimai geresnis už visus kitus, jūsų sutiktus anksčiau, kad jums tos mažos smulkmenos, mano aprašytos aukščiau, gali atrodyti labai nereikšmingos. Ir galite viduje netgi kaltinti save, kad ieškote sliekų ten, kur jų nėra.
Tačiau vistik jeigu esate nudegę su narcizais, verta pasitikrinti su šiuo sąrašu. Žinoma, jeigu žmogaus elgesys atitinka vieną punktą, ir jūs esate tikri, kad esate objektyvūs apie tą žmogų, tuomet tai tikrai dar nereiškia, kad tas žmogus yra narcizas, ir kad reikia nuo jo bėgti kuo toliau.
Tačiau jeigu atitinka bent trys ar penki punktai ir jūs nesate tikri, ar nesate per daug apžavėti šio žmogaus, t.y. ar tikrai jis neatitinka ir likusių punktų, tai patarimas būtų reguliuoti savo bendravimą su šiuo žmogumi taip, kad santykiai vystytųsi palengva. Geriau savo labui nedarykite staigių sprendimų, tokių kaip persikraustyti pas tą žmogų arba ištekėti ar vesti po 6 savaičių arba netgi 6 mėnesių.
Bendraukite, tačiau atidžiai, atsargiai, nuolatos pasimatuodami ribas, ar jūsų nespaudžia, ar negreitina santykių, ar nepradeda kaltinti ir t.t. ir panašiai. Prisiminkite, kad jei žmogus ne narcizas, jis yra pajėgus suprasti priežastis, kodėl jūs norite santykius vystyti lėtai ir pamažu. Kad norite įgauti pasitikėjimą tuo žmogumi ir jį prisileisti palengva. Beje, taip ir elgiasi normalūs žmonės. Jie neturi patologinio poreikio santykius sukurti labai greitai ir su trenksmu. Ir jie, netgi jeigu ir norėtų greičiau, yra pajėgūs suprasti jūsų poreikius ir vidinę situaciją.
Jeigu tas žmogus jūsų, jis palaikys lėtą ir atsargų tvirtų santykių kūrimą. Jeigu tai narcizas, greičiausiai jį labai sunervins tokia lėta santykių eiga. Ir yra nemaži šansai, kad jį prarasite. Narcizas tiesiog neištoleruos būti tiriamas ir neprisileidžiamas greitai. Jis arba pradės dėl to kelti skandalus, arba kaltinti jus kažkuo, arba, jeigu tam nepasiduosite, nutrauks santykius. Žinoma, tai būtų labai nemalonus įvykis. Tačiau patikėkite, geriau tegu narcizas nutraukia juos dabar, negu jums tektų nutraukinėti juos išsekus, visiškai nusivylus ir suniokotu pasitikėjimu savimi po 20 metų.
Patikėkite, kas pajėgia priimti jūsų nustatytas ribas ir rodo supratimą, daug daugiau šansų, kad kai tapsite vyru ir žmona, rodys supratimą ir po vestuvių. Todėl šis tikrinimo ir atsargaus artėjimo reguliavimas yra savaime pats geriausias testas ir yra labai to vertas.
Kiek žinau narcizų ir jų meilės istorijų, visi įsiveržė į savo partnerių gyvenimą labai staigiai.
Na, eina metai, jų nėra. Bet kai jis pasirodė horizonte, įvykiai staiga įgauna didelį pagreitį. Kodėl taip yra?
Tam yra kelios priežastys. Pirma yra narcizo vidinė struktūra. Kadangi narcizas nepažįsta tikrojo savęs, jam, kad jaustųsi gerai, reikia tarsi energijos šaltinio išorėje. Tam puikiai tinka kitas žmogus, t.y. jo nauja mylimoji.
Taigi, pamatęs patikusią merginą, jis labai staigiai įsimyli ir santykiai vystosi žaibu. Visų pirma todėl, kad narcizas iš tiesų jaučia stiprius jausmus. Būdamas vienas jis jaučia kažkokią didelę vidinę tuštumą. Ten, kur neišsiskleidęs jo tikrasis AŠ. Jis jaučia kaip neįvardintą jausmą, tą, kuris išlenda, kai lieki vienų vienas ir nėra ką veikti. Ir jis negali tos tuštumos pakelti. Todėl narcizai niekada nebūna vieni, arba jei būna, tai yra jiems labai kankinanti patirtis.
Dar vienas dalykas, kuris leidžia santykiams vystytis greitai, tai, kad jo iš tiesų visiškai nedomina jo partnerė ir jis nesiekia ir neskiria laiko ją iš tiesų pažinti. Čia, atrodo, pasakiau visišką nesąmonę, ar ne? Tikrai tą ir turėjau omeny, ką pasakiau, jo tikrai partnerė kaip tokia nedomina. Jį tik domina vienintelis dalykas – tik jis pats. Tad ir mylimoji domina tik tiek, kiek ji reikalinga jo tuštumai užpildyti – ar ji manimi žavisi ir mane priima? Jam nuoširdžiai neįdomu, koks jos charakteris, ka jinai mėgsta, ko ne, kuo domisi, o kuo ne, ką ji mąsto, ką jaučia ir pan. Jinai iš tiesų gali būti visiškai tuščia, bet jei teikia narcizui energiją susižavėjimu juo ir tiesiog buvimu šalia, jos to net ir nepastebėtų.
Narcizas iš tiesų suvokia žmones kaip daiktus, ir todėl kiti žmonės jį domina tik tiek, kiek jie gerai jam tarnauja. Būtent kaip kokie daiktai. T.y. ar naujoji mergina pasiduoda jo įtakai, ar neprieštarauja per daug, ar palydi jį susižavėjusiomis akimis, ar leidžia jam dominuoti. Jei atsakymas į šiuos klausimus yra taip, narcizas sėkmingai prisijungia prie jos kaip prie kokio akumuliatoriaus ir siurbia jos energiją, kuri yra jam kaip kokie gyvybės syvai. Tai, ko jis pats negali sugeneruoti. Nes kažkada labai senais gūdžiais laikais atsijungė pats nuo savęs, nuo savo tikrojo aš.
Rašau ir mąstau, kaip žiauriai visa tai turėtų skambėti. Iš tiesų, tai yra visiškai žiauru. Kyla klausimas, kodėl mergina leidžiasi būti išnaudojama tokiame lygyje, pati nieko negaudama sau?
Taip priėjome prie dar vieno santykių elemento, kuris leidžia vystytis tokiems ydingiems santykiams, ir tam vykti greitai. Taip yra dėl narcizo antenų, kuriomis jis moka gerai nuskaityti subtilią partnerės informaciją ko ji nori, ko jai trūksta, kokios jos silpnosios pusės.
Kad būtų aiškiau, trumpam atsigręžkime į narcizo vaikystę. Tai yra kažkada labai grubiai savo tėvų atstumtas vaikas. Jam teko išgyventi tėvų nepriežiūrą ieškant kaip atkreipti į save dėmesį. Jam teko nuolatos eksperimentuoti, ką padaryti, kad tėvai atkreiptų į jį dėmesį. Ir kadangi tėvai nemylėjo jo tokio, koks jis yra, jam teko ieškoti, koks jis turi pasirodyti savo tėvams, kad pagaliau jį pastebėtų.
Todėl narcizas nuo mažų dienų išsiugdęs jautrias antenas, kurios nuskaito kitą žmogų, ir dar šiam nieko apie save nepasakius, jis jau žino, ko tam žmogui reikia. Atrodo, puiku! Taigi jam net pasakot nereikia, o jis jau žino, ko reikia jo partnerei, tad gali ir suteikti!
Deja, istorija daug liūdnesnė, nei galėtų būti. Narcizas šia savo savybe naudojasi tik tiek, kiek jam reikia, kad partnerė taptų jo ir tarnautų jam, t.y. leistųsi pasijungiama emociniam išnaudojimui. Todėl santykių pradžioje narcizas, nuskaitęs kokio partnerio trokšta jo naujoji simpatija, žaibo greitumu sugeba sureaguoti ir tapti tuo partneriu, t.y. elgtis taip, kaip tuo momentu ji trokšta.
Jeigu ji nori, kad jis jos išklausytų, jis per visą naktį klausys jos vaikystės prisiminimų. Nors iš tiesų tai žmogus, kuris nesugeba iš tiesų girdėti, ką sako kitas. Jeigu ji atrodo pasimetusi, narcizas tuojau pat paims jos ranką tvirtu judesiu ir išves iš žmonių minios į ramesnę vietą, suveiks gerą staliuką prie lango gražioje kavinėje ir dar galantiškai pasakys: “šiandien aš valgysiu tai, ką tu išrinksi“. Sąskaitą ne tai, kad garantuotai apmokės, o dar ir pastūmės, kad išsirinktumėt brangesnį patiekalą!
Jis, savo jautriomis antenomis nuskaito, kokių dalykų mylimoji nemėgsta daryti arba kurie jai sunkokai sekasi, ir galantiškai apsiima, pvz. mokėti už butą. Koks palengvėjimas jai! Jis pats perėmė savo inciatyva padaryti tai, ko ji nemėgsta, nesijaučia tvirtai darydama, kur nepasitiki savo jėgomis. Jis nuima nuo jos pečių tą naštą ir jai iš karto tampa lengviau gyventi.
Jis staiga taps romantiku, rodančiu miesto panoramą. Nors iš tiesų metų metais sutemus žiūri tik televizorių. Jis ir bus tas vaikinas, kuris dėl jos nuskins visas žvaigždes. Žinoma, toks elgesys apsvaigina bet kurią merginą. Jai atrodo, pagaliau sutikau tikrą vyrą, kuris rūpinasi mano poreikiais, mane supranta, palaiko, manimi rūpinasi. Kaip toli visiems kitiems kada nors mano sutiktiems vaikinams iki jo!
Mergina greitai ir stipriai įsimyli, jausmai abipusiai, tad vestuvių maršai suskamba irgi labai greitai. Tuo labiau, kad narcizas skubina įvykius, o ji pasiduoda, nes iš esmės linkusi pasiduoti (narcizas neapsigauna pasirinkdamas tipažą), ir dar ir todėl, kad ji natūraliai nejaučia bei nemato priežasčių, kodėl turėtų netekėti ir nekurti gyvenimo su šiuo nuostabiausiu pasaulyje vaikinu, nes juk tai tokia laimė, kaip išlošti milijoną loterijoje!
Be abejo, kad ir toje sekoje egzistuoja momentų, kurie išduoda, kad galbūt nėra viskas taip jau idealiai kaip atrodo ir toje be galo rožinėje pasakos pradžioje. Tačiau visa teigiamoji pusė taip stipriai atsveria tas pranašiškas ir iškalbingas smulkias detales, kad narcizo būsima antroji pusė į juos nekreipia dėmesio.
Kaip minėjau aukščiau, tam, kad laimėtų savo mylimosios širdį ir ranką, narcizas dažnai elgiasi netgi visiškai priešingai sau. Nors iš tiesų jis apsipirkinėja pigiausiose parduotuvėse, merginą vesis į brangų restoraną, nors iš tiesų jis namisėda ir ištisai kiurkso prie televizoriaus, jis vešis ją į romantišką kelionę. Žinoma, kad taip ilgai nėra lengva vaidinti rolę, kuri visiškai neturi nieko bendro su tuo, koks iš tiesų žmogus jis yra! Tačiau iš vienos pusės narcizas jau nuo vaikystės yra patyręs asmybės skilimą, yra nuo mažens yra pripratęs reikalui esant elgtis visiškai priešingai, negu jam natūraliai norėtųsi. Nes tik taip jis galėdavo gauti išgyventi būtino tėvų dėmesio, t.y. visiškai išduodamas save. Todėl narcizui tai yra iš dalies lengviau, nei kitiems žmonėms. Be to, jis, dažnai praktikuodamasis yra įvaldęs tokio vaidybos meno aukštumas. Jis taip įtikinamai dūsaus su jumis po žvaigždėtu dangumi, kad antrai pusei net į galvą nešaus, kad tai galėtų būti vaidyba!
Ji pati norės išdraskyt akis žmogui, kuris išmąstys padėt į voratinklį įpuolusiai vargšei muselei praregėti! Tiesa yra per žiauri ir per skaudi, ir šiame etape ji yra visiškai nematoma, paslėpta po storiausiu vaidybos, iliuzijų ir hormonų sluoksniu.
Narcizas dažniausiai vistik jau labai ankstyvoje santykių stadijoje parodo savo tikrąjį būdą pažeisdamas kito žmogaus ribas. Tačiau kaip taisyklė narcizo partneriais tampa žmonės, patys patyrę savo asmeninių ribų pažeidinėjimą savo vaikystėje, todėl toks elgesys jiems nėra nerimą keliantys signalai. Todėl vestuvių varpai ar rimtas žengimas į partnerystę, toks kaip pradėjimas kartu gyventi, bendrai vaikai ar turtas, tokioje poroje atsiranda tokiu greičiu, kad dažnai aplinkiniai lieka išsižioję iš nuostabos.
Nuotrauka iš Wickimedia Commons
Jeigu jus sudomino informacija apie narcizus, esminiai dalykai apie juos, kuriuos čia toliau tik vystau smulkiau, yra surašyti 2015 m. kovo – balandžio mėn. žurnale Psichologija Tau. Jeigu skaitote ir atpažįstate savo istoriją su narcizu, ir jau esate matę daugiau narcizo veidų, ir kyla klausimas, ką dabar daryti, laukite sekančio Psichologija Tau numerio.
Esu paruošusi ir išsiuntusi jiems straipsnį apie tai, kaip turi elgtis narcizų partneriai, norėdami kažkaip susinormalizuoti savo gyvenimą. Kolkas dar negavau patvirtinimo iš vyr. redaktoriaus, kad tikrai tą straipsnį jie publikuos, tai jei jums tai labai aktualu, galite brūkštelti keletą žodžių į redakciją, galbūt tai padės jiems apsispręsti. Būčiau dėkinga!
P.S. Parašiau ir pagalvojau, kaip žiauriai čia aš parašiau. Nežinau, ar atsiras žmonių norinčių tai skaityti. O tie, kurie skaitys, žinau, kaip žiauriai su jumis pasielgiau. Žinau, kad atėmiau ir suniokojau net jūsų prisiminimus, kurie vieninteliai buvo gražūs šioje trumpoje santykių atkarpoje su jūsų narcizu.
Mūsų pačių iliuzijos iš tiesų yra brangiausiai mums kainuojantis dalykas gyvenime. Su didele atjauta visoms narcizų aukoms.
Kodėl tiek daug žmonių patiria tas pačias problemas ne vienuose santykiuose? Atrodo, lyg ir viskas buvo gerai pradžioje, ir nesimatė problemų, ir “ašgi nesirinkau, aš jį tiesiog pamilau“, o kai pasižiūrime atgal, matome, kad ir du ankstesni partneriai pasižymėjo tomis pačiomis savybėmis, dėl kurių mums ilgainiui buvo blogai tuose santykiuose?
Dažniausiai priežastys slypi vaikystėje, kartais netgi labai ankstyvoje. Žmonės mylėti ir prisirišti mokosi nuo pirmų dienų. Ir tai daro su savo tėvais arba globėjais, t.y. žmonėmis, kurie buvo pagrindiniai auginantys tą vaiką.
Jei tėvai patys turėjo problemų, charakterių ypatumų, priklausomybių, baimių ar dar kažkokių dalykų, kurie trukdė jiems užmegzti vientisą meilės ryšį su vaikais, lygiai tų pačių problemų išmoksta ir vaikas. Tik tas vaikas visiškai nesupranta, kad to išmoko. Nes vaikas neturi filtrų, kol mažas. Tėvai ar globėjai jam yra dievai, kurie “viską žino“, todėl vaikas tikrąja ta žodžio prasme dedasi jų visą elgesį į galvą, tarsi viskas, ką daro, mąsto ir šneka tėvai, būtų šventa ir absoliuti tiesa.
Todėl nors kai kurie žmonės, matę blogus savo tėvų santykius ir prisiekinėja “pas mane taip tikrai nebus“, labai dideli šansai, kad vis dėlto bus. Nors jiems atrodys, kad pasirinko kitokio tipo partnerį, kad kitaip kuria santykius, dažniausiai po keturių, septynerių ar dešimties metų turės pripažinti, kad, deja, jie mato tokį patį vaizdelį savo lizde, kokį patyrė vaikystėje. Nepaisant to, kad, atrodo, dėjo visas pastangas, kad to nebūtų.
Taip atsitinka todėl, kad būtent tokio meilės būdo tie vaikai išmoko su savo tėvais, dar būdami maži. Jei tėvai nuolatos nekreipė pakankamai dėmesio, menkino vaiką, nuvertindavo, skaudindavo ir t.t., su tokiu lydinčiu jausmu vaikas ir susieja meilės jausmą. Jis tarsi įgauna nesąmoningą suvokimą, kad meilė yra + nutolimo skausmas, ar meilė kartu su pažeminimo jausmu, meilė + jautimasis menku, meilė (+skausmas).
Nuotrauka iš Wickimedia Commons
Įdomu tai, kad tos antrosios dalies daugelis nesuvokia sąmoningai. Tačiau ji veikia kaip programa, net nejaučiama. Ją atpažinti galima tik stebint save ir savo gyvenimą tarsi iš šalies, tarsi žiūrint filmą apie kitą žmogų. Pavyzdžiui, jei mažam vaikui tėvai neskyrė pakankamai dėmesio ir vaikas augo emociškai apleistas, toks užaugęs žmogus susipažins su kitu patraukliu žmogumi komandiruotėje ar per atostogas, ir kai reikės sėsti į skirtingas pusės išvykstančius lėktuvus, bam! jis staiga supranta, kad pamilo. Paleisti negali, o į tą patį lėktuvą sėsti irgi negali.
Tuo tarpu jei tokio žmogaus gyvenime šalia pat jo pasirodys emociškai prieinamas žmogus, pasiruošęs kurti ilgalaikius santykius, mylėti pilnavertiška meile, būti šalia visuomet, jis nepajus meilės.
Kol potencialus partneris nenuspaudžia dirgiklio mygtuko, kol nesusiaktyvuoja jausmas, kurį savo pakete iš vaikystės jam neša reiškinys “meilė“ (atsiskyrimo, paniekos, pažeminimo ir t.t. ir pan.), tol jis nejaus meilės. Nes meilė aktyvuojasi tik tuomet, kai pasireiškia pilnas paketas.
Tačiau kai potencialus partneris sukelia susijaudinimą, iššaukią tą šešėlinę meilės paketo dalį, tegu ir labai nežymiai, tuomet susiaktuvuoja ir meilės jausmas. Staiga užsikuria ryškūs jausmai, ryšys su tuo žmogumi pradeda atrodyti gyvas, tikras, todėl toks partneris atrodo teisingas pasirinkimas, tik su juo, atrodo, jaučiamės iš tikrųjų tokie, kokie esame. Ir taip vėl ir vėl nesąmoningai pasirenkame netinkamą partnerį. Su kuriuo, atrodo, sieja tikra meilė, tikri jausmai. O šešėlinė “meilės“ pusė pradeda lįsti gerokai vėliau, kai jau santykiai pažengę per toli, kad būtų galima lengvai pasakyti “pamačiau tavo tikrą veidą, viso!“.
O būdamas su stabiliu, čia ir dabar esančiu partneriu, ištikimu, mylinčiu žmogumi, kuris nedirgina vaikystėje įgytos žaizdos, žmogus nejaus meilės. Jam bus nuobodu, “kažkaip netikra“, jis nejaus gyvų jausmų. Jis galbūt ir kažkiek rūpinsis tuo žmogumi, tačiau nesijaus jį įsimylėjęs, gyvai mylintis. Emocijos nebus pažadintos, viskas bus kažkaip be ugnelės.
O sutikęs partnerį, kuris yra žavus, patrauklus, ir savyje turi kažką, kas slapta nuspaudžia mygtuką, sujungtą su mūsų vaikystės žaizda, staiga užsidega laužai, širdis dainuoja ir kraujuoja, vyksta dramos ir jausmai kunkuliuoja visu pajėgumu. Viskas atrodo labai tikra, tačiau veda mus, deja, ten pat – į vaikystės žaizdos išgyvenimą iš naujo ir iš naujo.
Tol, kol nepamatome sekos, dėsningumo, ir nenusprendžiame šįkart išsiaiškinti, suvokti save, priežastis ir pagyti.
Šita istorija palietė ir mane. Pora dienų dar vis protarpiais prisimindavau ją, po to kažkas virė smegenų užkaboriuose ir šiandien susiformavo labai aiškios mintys, kurias čia ir užrašysiu.
Aš nesu tos istorijos herojė.
Ir Steve Stepanoff pažįstu tik tiek, kiek jis pasisako viešai prieinamais įrašais savo Facebooko paskyroj. Kokiais metodais dirba irgi galiu tik spėlioti iš tų pačių pasisakymų.
Vistik mano pasisakyme labiausiai skambės proto balsas, matyt. Jis iš patirties, todėl juo pasikliauju.
Mano gyvenime buvo du atvejai, kai man vyrai prisipažino netikėtai kaip vėjo gūsis iš serijos: “mylėjau tave tau nežinant“. Prisipažinsiu, abu kartus, taip, taip, ir antrą taip pat tai buvo toks kaip reikiant beveik iš kojų išverčiantis pojūtis.
Jo esmė buvo maždaug tokia: “Matai, kokia aš nuostabi. Net pati neįtariau.“ Ir jau kai žinojau, kokia aš nuostabi, vistiek tas “mano“ atspindys kito žmogaus akyse buvo kažkoks šimtą kartų ryškesnis. Toks ryškus, kad net akino.
Buvo toks keistas jausmas. Iš vienos pusės smagu, kad kažkas kitas ima ir tave akivaizdžiai laiko kažkuo žymiai geresniu nei tu save laikai. Bet iš kitos pusės tas atotrūkis buvo toks didelis, kad buvo ir kažkoks nesmagumo, netikrumo elementas, kažkoks tarpas tarp realybės ir to mano ryškaus atspindžio to žmogaus akyse.
Pamenu, vienu atveju net nusistebėjau: tu juk visai manęs nepažįsti. Tiesiog per gerai žinojau, kad elementarioje laiko dimensijoje tokioj mažoj atkarpoj neįmanoma žmogaus pažinti, net jo nedidelės dalies.
Bet vistiek tas jausmas, kad kitas tave vos ne dievina, jis juk toks patrauklus, toks neatremiamas ar ne?
O neatremiamas jis todėl, kad užpildo tą skylę, tą vidinę prarają, kurios nepavyko neužpildyti pačiai. O gal ir bandymo vykusio iki tol nebuvo? O gal ir suvokimo nebuvo, kad žioji kažkokia skylė? Kažkoks įtarimas vis dėl to buvo.
Bet kai kitas taip manim žavisi, – trumpam buvau tikra, kad neturėjau jokios skylės. Ir kad tas skylės šešėlis, kuris buvo prieš tai trumpam sušmėžavęs akyse, buvo tik apgaulė, tik situacijos sukeltas miražas, tik to blogo momento išdava.
Gyvenimas ir laikas vis dėlto parodė, kad tie, mylėję mane iš tolo, ir iš trumpo pažinimo, kuris buvo tik išorinis, iš tiesų mylėjo savo iliuziją. Kažkas mano išvaizdoje ir mano laikysenoje, tame nenusakomame informaciniame lauke apie žmogų jiems labai patiko. Įstrigo.
Vladimir Volegov – Lightness of being
Dabar aš manau, kad jie to nesuvokdami, manyje pamatė savo mamą. (Turiu ir tikslesnių įrodymų, bet čia nedetalizuosiu). Todėl staiga pasijuto tokie man artimi. Tas jausmas ir pasirodė meilė. Ar tai meilė? Kas žino? Na, įsimylėjimas visai įmanoma.
Meilė negalėjo būti, nes meilei turi pažinti žmogų.
Žodžiu, po kiek laiko, turbūt, kai nukrenta rožiniai akiniai, jie pradėjo mane statyti į rėmus: tu turi elgtis taip, taip ir anaip. Būti tokia anokia ir va tokia. O kai norėjau tiesiog būti, būti savimi, kokia esu, jie pyko.
Nes pradėjo aiškėti, kad nesu ta jų iliuzija, jų pačių sukurta svaja. Kuri yra tiksliai tokia, kokią jie susikūrė. Jiems buvo neįdomu, ką aš jaučiau. Ir ką mąsčiau tose situacijose. Jie mane baudė pykčiu už tai, kad kiekvienu savo judesiu, kvėptelėjimu, garsiai ištarta mintimi, planu, žodžiu, žvilgsniu žudžiau jų tobulą svają. Baudė mane griežtai.
Turėjau tuojau pat ir be kompromisų sulįsti į tą tikslią erdvę, kurią jie man buvo davę. Jaučiausi kaip įkišta į vamzdį, kur trūko oro, o vamzdis neatitiko mano kūno išmatavimų ir iš visų pusių siaubingai spaudė, brūžino, graužė nubrozdinimus, o mane toliau beatodairiškai grūdo toliau.
Iš pradžių sakiau. Po to pradėjau stebėtis, kad negirdi. Po to kartojau po dešimt, septyniolika, keturiasdešimt aštuonis kartus. Visokiomis intonacijomis ir labai negražiomis irgi. Kuo labiau norėjau būti išgirsta, tuo labiau buvau grūdama į man numatytą formelę. Tuo blogiau jaučiausi.
Jaučiausi juos nuvilianti vis labiau ir labiau. Šito jie neslėpė. Tai buvo jų būdas mane kontroliuoti ir desperatiškai bandyti sugrūsti į savo svajos formas. Nuolatinis lyginimas į blogą pusę labai paveikė, kaip vertinu save pati. Pradėjau apie save galvoti daug blogiau.
Maniau, jei tik jie pagaliau atsikimštų ausis, jei tik išgirstų mane, jie juk pamatytų, kad aš nesu tokia bloga, kaip jie galvoja. Jie pamatytų, kad aš visai nebloga. Na, netobula, žinoma. Bet tikrai nebloga. Ir kai kuriais kampais, aspektais ir požiūrio taštais netgi visai nebloga. O gal net visai gera.
Jie nenorėjo žiūrėti. Nenorėjo matyti. Nenorėjo girdėti. Jiems nereikėjo manęs. Jie nenorėjo manęs pažinti. Aš galėjau būti išlieta iš gryno aukso deimantų akimis, jiems manęs nereikėjo. Jiems reikėjo jų svajos. O aš, kad ir iš kokio raudonmedžio išdrožta, kad ir su kokiu IQ tarp ausų, gintariniais dantim ir prijuoste rasotom rožėm, buvau ne jų svaja.
Todėl nuvildavau kiekviename žingsnyje.
Jie ieškojo manyje mamos. Mamos, su kuria vėl pasijaus kaip vienis. Mamos, kuri šįkart bus tobulesnė, nei buvo jų tikra mama. Jie jau dideli, galingi vyrai, o aš būsiu ta dar jauna moteris. Nes jų mamos jau šešiasdešimtmetės, ir joms pačioms dažnai reikia pagalbos. O aš būsiu tokia, kokios reikia jiems.
Tos, kuri šįkart bus tokia, tiksliai tokia, kokios jiems visada reikėjo. Pamatę manyje kažkokius išorinius bruožus, kurie priminė mamą jų kūdikystėj, ir nuskaitę kažkokius vidinius mano kodus, jie “suprato“ pagaliau radę tai, ko taip ilgai ieškojo.
Kelly McDonald – Little Joy, Mother and Child
Tą, su kuria pasijusi pilnas, užpildytas, vientisas. Tą, su kuria vienis kažkada, išmokus vaikščioti, skausmingai subyrėjo. Bet tą, kuri bus dar geresnė, negu ta, kuri kažkada buvo. Tą, kuri bus visada šalia, kiekvieną smulkiausią nanosekundę, kai tik to norėsis ir reikės. Tą, kuri žinos, kada pažvelgti į akis ir kaip. Kada pritariančiai, kada valiūkiškai, kada palaikančiai. Bet ji visada žinos, kada pasitikti mano žvilgsnį.
Ji niekada neapvils manęs ir niekada neatsitiks taip, kad ji nusuks akis į šalį pirma. Ta, kuri manim žavėsis, niekada nekritikuos, mane pilnai priims ir visiškai atsiduos. Ne tik todėl, kad aš jai taip patinku. O todėl, kad ta rolė, kurią aš jai priskyriau dabar, ir yra tikroji jos gyvenimo prasmė, slapta svajonė, jos išsipildymas ir pilnatvė.
Pagaliau esu aš, tikras aš, pilnas aš, galiu kvėpuoti pilna krūtine, ir mano širdis pagaliau jaučiasi vientisa ir pilna.
Todėl kai žiūrėjau į mobiliaką ir nesutikau žvilgsnio, nors, savaime suprantama, turėjau, mane skaudžiai baudė. Kai paklausiau nekaltą klausimą – kaip gali man padėti? Mane skaudžiai baudė. Nes padėti turėjau aš, o ne atvirkščiai. Todėl, kai vieną vakarą tą savaitę nelaukiau su karšta vakariene, mane skaudžiai baudė pykčiu.
Todėl nenoriu trečio, kuris ateitų ir sakytų: “mylėjau tave tau nežinant“. Sakyčiau, eik tu po velnių, bijau aš tokių. Jau.
Mano tikras gyvenimas 