Jei jūsų vyras narcizas, viskas galėjo prasidėti labai netgi gražiai. Kaip kad visada su jais būna.
Na, argi nemalonu, kai jūs įsikėlėte su nauju gyvenimo partneriu į bendrus namus, ir jis sako, brangioji, nesirūpink, aš sumokėsiu už butą?! Kuri moteris skųsis tokiu pasiūlymu? Žinoma, kad nei viena! Kiek mes girdime moterų skundžiantis, kad vyras bedarbis ar alkoholikas, ir jos išlaiko savo Alfonsus. Tad skųstis tokia situacija būtų dievo varymas į medį!
Žinoma, esant normaliems santykiams ir normaliai santykių dinamikai, tai iš tiesų yra gražus žestas, ir iš tiesų jis reiškia, kad vyras rūpinasi, stengiasi išlaikyti savo moterį ir šeimą, kad jis nori prisiimti rūpesčius sau, kad jai gyvenimas atrodytų lengvesnis ir jame liktų vienu rūpesčiu mažiau.
Tačiau narcizas kaip niekas kitas moka op! ir apversti lėkštes tokiu mikliu rankų judesiu, kad jūs net nepastebėsit, kada tai įvyko!
Galbūt praeis ne vienas mėnuo ir netgi ne vieneri metai. Ir narcizas pradės atsižaidinėti savo investicija prieš jus. Staiga jis pradės “keltis“, remdamasis tuo faktu. Tarsi savanoriškas kaštų bei apmokėjimo prisiėmimas jį padarė geresniu žmogumi, o jus blogesniu.
Po to jis pradės kaišioti “aš taigi moku už butą!“ visur, kur dera ir kur ne, norėdamas išsipirkti, išsisukti iš kitų pareigų arba išsisukti iš situacijos, priversdamas jus jaustis kalta ir įsipareigojusia to fakto, kad jis tikrai moka už butą.
Dar po kiek laiko jis ims dar gražiau joti ant to paties vargšo vieno nustekento faktelio. Jis pradės naudoti apmokėjimo už butą faktą įrodinėti, kad “tu taigi nesugebėtum“, suprask, tu prastesnė, blogesnė, kvailesnė ir mažiau sugebanti už mane.
Ir kas blogiausia, tai yra faktas – kai 20 metų nemoki už butą, žinoma, iš kurgi gali žinoti, kaip tai daroma?! Tai, kad tai šiais laikais padarome kelių mygtukų nuspaudimu, narcizas, žinoma, nutylės, jam ir reikia, kad jūs pasijustumėte bejėgė. Jo galia yra proporcinga jūsų bejėgiškumui.
Bėgant laikui, narcizas tą patį faktą pūs dar stipriau. Jis jums kiekvieną kartą kartos visus aukščiau išvardintus teiginius, tam, kad jūs galutinai įsitikintumėt, kokia negabi ir niekam tikusi esate, kad patikėtumėt, kad tikrai niekada nebesugebėsite atlikti tokio veiksmo, kaip susimokėti už butą.
Ką dar narcizas? Jis žlugdo ne tik jūsų pasitikėjimą savo sugebėjimais, jėgomis, susivokimu ir sveiku protu dabar, jis žlugdo tai ir į ateitį!
Nenustebkite, jei kada nors ir visai nesusijusioje situacijoje jums mestels: “tugi net už butą susimokėt nesugebi, tai ką jau tu čią, tikrai nesugebėsi…“. Blogiausia yra tai, kad jūs tuomet jau tikėsite ir liūdnai linguosite galva, pačios giliai tikėdamos, kad niekada nieko nebesugebėsite…
Taip narzicas gražiai sužaidžia pagrindinę šaškių partiją savo aukų gyvenime – pirmas ėjimas kaip iš pasakos, kuris pakeliui virsta visa jūsų sužlugdymo serija. O kada tai įvyko, mes ir nepastebėjome. Juk veiksmas tai tas pats, ar ne?!
Ir pabaigoje nepasikuklins mestelti – “Kiek aš dėl tavęs padariau?!“… tarsi suvarydamas kontrolinį šūvį į bejausmį aukos kūną…
Mano tikras gyvenimas 