Visada, kai rašau apie narcizus, jiems apibūdinti naudoju vyrišką giminę. Rašau apie narcizą vyrą ir vargšę auką jo žmona. Kai stengiuosi rašyti neutraliai, nepriskirdama konkrečių rolių, vistiek vartoju vyrišką giminę, kuri naudojama lietuvių kalboje norint išsireikšti neutraliai.
Iš tiesų narcizai būna ne tik vyrai. Lygiai tokios pačios narsicistinės asmenybės gali būti ir moterys. Narsicizmas yra asmenybės sutrikimas, tai emocinės raidos sutrikimas, realiai nepriklausantis nuo lyties. Jis yra ne prigimtinis, nulemtas ne chromosomis ar DNR, o įgytas kaip psichikos gynybos mechanizmas nuo emociškai atšiaurių sąlygų, kuriose turėjo augti vaikas.
Statistiškai vistik dažniau pasitaiko vyrai nei moterys. Vyrams narsicistinis asmenybės sutrikimas yra nustatomas dažniau. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus duomenis, tačiau jie svyruoja maždau tarp 75-80%. Vadinasi, tarp 10 narcizų maždaug 2 bus moterys.
Iš mano pažįstamų žmonių, kurie akivaizdžiai turi narsicistinių bruožų, vyrai yra 6, o moterys 3. Tai maždaug irgi atitinka minėtą statistiką.
Greičiausiai taip yra dėl to, kad tradiciškai Vakarų visuomenėje kai kurie narcizams būdingi bruožai yra laikomi teigiamais vyro bruožais. Tokie kaip jausmų nerodymas, negailestingas puolimas ir agresyvumas siekiant būti laimėtoju, tapimas nugalėtoju neatsižvlegiant į priemones ir kainą.
Iliustracija iš Wickimedia
Moterys galbūt dažniau turės slapto narcizo bruožų, tačiau aš asmeniškai pažįstu ir dvi moteris, kurios yra atviros narcizės. Moterys su narsicistiniais charakterio bruožais naudoja lygiai tokias pačias taktikas, manipuliacijas ir, deja, turi tokį patį griuždantį poveikį savo aukoms. Ar tai būtų darbo kolegos (dažniausiai pavaldiniai arba to paties rango kolegos) ar išrinktasis.
Todėl ten, kur rašau apie narcizų aukas, dažniausiai naudodama moterišką giminę, tose rolėse realiame gyvenime lygiai tiek pat gali būti ir vyras.
Tik socialiniuose šablonuose yra taip nusistovėję, kad tai vyras dažniau yra agresorius, o gležna nekalta moterytė yra vargšė auka. Gyvenime būna visaip. Čia kalba dažniausiai juk eina apie psichologines kovas ir emocinį išnaudojimą, nebūtinai moteris turi būti fiziškai stipresnė, kad vyktų mano aprašomi procesai.
Užtenka narsicizmo, o dar paslėpto po dirbtine malonia šypsena, skirta viešajam įvaizdžiui kurti, ir moteriai – agresorei maskuotis yra dar lengviau nei vyrui. Nes visuomenė automatiškai jai priskiria švelnesnės, gležnesnės, o t.y. ir pažeidžiamesnės rolę. O ji, jei turi narsicistinių bruožų, iš tiesų yra toks pats negailestingas monstras, savo liežuviu suniokojantis ir aukšto, sportiško, sėkmingo ir iš pažiūros stipraus vyro savimonę, pasitikėjimą savimi, savarankišką mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir pasirūpinti savimi.
Moterys gali būti tokios pačios žiaurios ir niokojančios. Tokios pačios neįtikinamai įžūlios savo naudojamomis priemonėmis ir į nieką neatsižvelgiančios. Tuo tarpu nuo jų nukentėjusiam vyrui tik dar sunkiau del to, kad aplinkiniai niekada nepagalvotų, kad taip gali būti, ir jis žino, kad greičiausiai niekada niekas nesužinos, ką jiems tenka patirti ir per kokią mėsmalę praeiti.
Jeigu pažįstate moterų, kurios, jūsų nuomone, turi narsicistinių bruožų, prašau, parašykite komentaruose, kuo jos buvo ypatingos ar skirtingos, lyginant su vyrais. O kas patekote į sudėtingą situaciją darbe ar intymiuose santykiuose su moterimi narcize ir jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės konsultacijos. Kontaktai yra nurodyti viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.
Mano tikras gyvenimas 