Tikrasis narcizo darbas

Vienas iš būdų, kaip narcizai išlaiko savo galią ir įvaizdį, yra tai, kad jis viską, ką sako ir ko nori iš savo aukų, pateikia kaip logiškus reikalavimus. Dažniausiai, kad atrodytų padoriai, tai net ne kaip reikalavimus, o kaip “tau bus geriau, jeigu tu taip darysi (kaip aš noriu) – tu būsi geresnė. Juk tu nori būti geresnis žmogus, ar ne?“

Čia paraleliai eina ir narcizo peršama mintis, kad “matai, kaip tau gerai, kad tu esi su manim? Aš juk padedu tau tapti geresniu žmogumi!“. Juk mes visi trokštame partnerio, su kurio būdami kartu, tobulėjam ir tampame geresniais žmonėmis, ar ne?

Tai ir yra išorinis suvokimo lygmuo, kurį kursto narcizas savo artimųjų galvose. Nes jam yra svarbu, kad žmonės taip ir galvotų. Juk galų gale, kur bepasiskaitysi protingus patarimus, tai pirmas dalykas, kas bus parašyta – tai, kad partneris pirmiausia turi padėti tobulėti kaip asmenybei, ar ne?

Teisingai. Bet kaip visada su narcizu, esminis, realiai veikiantis lygmuo yra gilesnis. O ne tas paviršinis, ties kuriuo narcizas ir nori, kad mes susikoncentruotume.

venice_carnival_mask_28299390786029

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Gilesnis lygmuo yra tas, kad narcizas savo tokiu noru padėti iš tiesų ne sužadina tą gerąjį pradą mumyse, o jis pirmiausia įperša mintį, kad mes esam nepakankamai geri.

Pasibaigus žavėjimosi fazei, didžiausias ir esminis darbas, kurį su savo aukomis padarys narcizas, t. y. jas galutinai įtikinti, kad jos yra nepilnaverčiai, netikę, kažkuo giliai viduje nenormalūs, nevykę žmonės. Žinoma, tai nevienkartinis darbas. Kai pradėsite matyti antrą, gilesnį bendravimo su narcizu lygmenį, pastebėsite, kad tai ir yra esminis jo darbas – nuolatos smukdyti jūsų savęs suvokimą.

O kai jumyse velnio sėkla, kurios pagrindinė mintis yra “aš tikrai kažkokia nenormali“, sudygo, tada herojus narcizas garsiai ir su trenksmu jus gelbės, darys iš jūsų geresnį žmogų. Darys gelbėjimo akciją taip, kad ji netyčia nepraslįstų nepastebėta. Na, visų pirma tam, kad jūs ir toliau tikėtumėt, koks puikus dalykas yra savo gyvenime turėti narcizą. Ir kad mąstydami “jis manimi tikrai rūpinasi“, negalėtumėt suvokti kitų, realiai vykstančių dalykų, kurie prieštarauja šiai minčiai. Trečia, tai yra puiki viešojo įvaizdžio kūrimo priemonė. Jeigu narcizui ši reklaminė akcija pavyko matant kitiems žmonėms, tai jis vienu smūgiu nušovė 3 zuikius. Dabar jau ir visi aplinkiniai galvoja, kaip jums pasisekė!

Žinoma, kad tai dar labiau pasunkina pamatyti realybę tokią, kokia ji yra ir pamatyti tikruosius narcizo darbus. Bet juk tai ir yra narcizo tikslas! Ir jis puikiai žino, ką daro.

Kai pradėsite matyti visą narcizo veiklos plotmę, pastebėsite, kad tokios gerumo akcijos yra labiau pripuolamos ir reklaminio pobūdžio. Be to, jos labai gerai tarnauja dozavimui. Na, kai gerumo gaunate lygiai tiek, kiek užtenka, kad nepabėgtumėt.

O menkinimo, žeminimo darbas iš tiesų yra tas nuolatinis, sistemingai dirbamas darbas, kurį jis atlieka nepailsdamas. Tik jis toks paslėptas, užmaskuotas, tačiau kai pradėsite jį pagaliau matyti, būsite sukrėsta, kiek jo vis dėlto buvo ir yra daug.

*****

Jeigu jūsų partneris atrodo ypatingai geras, tačiau šiuose santykiuose jums nuolatos kyla kažkokie nepaaiškinami keisti jausmai, užsisakykite pas mane konsultaciją ir aš padėsiu atsirinkti galus. Mano kontaktai yra dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Laukiu!

 

 

Tikrasis narcizo darbas

Sėkmė ir laimė su narcizu yra neįmanoma

Daugelis žmonių, esančių poroje su narcizu, nors ir kenčia tuose santykiuose, jų nepalieka. Nes baisu, tas išorinis pasaulis atrodo toks grėsmingas, baisus. O dar tas faktas, kad narcizas per laiką perėmęs daugelį reikalų į savo rankas, o kur dar jo partneriui įkalta mintis, kad jis pats vienas nieko nesugebės, nes yra niekam tikęs nevykėlis…

Bet narsicistinės asmenybės yra protingos, dažnai aukšto intelekto, todėl jos irgi yra gudrios, ir tam, kad partneris vis dar apsikęstų ir nepabėgtų, irgi karts nuo karto numeta švelnumo, pripažinimo, meilės trupinių.

Vienas iš kabliukų, ant kurių jie palaiko savo partnerius prie savęs yra “aš tave myliu, man sunku su tavimi, bet aš esu toks geras ir kilnus, kad nors man ir labai sunku, aš pakenčiu tave, bet niekas kitas tavęs nepakeltų“. Tokia pozicija inicijuoja narcizo aukos galvoje idėją, kad jeigu tik aš pasistengčiau labiau, tai jis mane tikrai mylės. Ir viskas bus gerai ir gražu, skraidytų aplink balti balandžiai ir raudonos širdelės.

Blogis yra tame, kad taip niekada nebūtų. Tam, kad narsicistinio tipo asmenybė jaustųsi gerai, jai verkiant reikia, kad jos partneris, jos vaikai ir kiti jo akyse atrodytų už jį blogesni. Nes narcizas turi būti geriausias. Bet kas, kas yra geresnis, kas yra laimingas, patenkintas, džiaugsmingas, tas narcizui automatiškai tampa jo priešu. Nes narcizas šalia tokio žmogaus iškart pasijunta kažkoks prastesnis. Todėl narcizas, siekdamas niekada to nepatirti, padarys viską, kad šalia jo esantiems žmonėms būtų pakankamai blogai. Jo iškreiptame pasaulyje kitų žmonių nelaimingas gyvenimas yra jo geros savijautos garantija.

Todėl ta iliuzija “aš tik dar truputį pasistengsiu ir viskas bus tarp mūsų gerai“, kurią galvose turi narcizų partneriai, yra tik iliuzija, kuriai niekada nelemta išsipildyti. Tačiau narcizas šią iliuziją aktyviai kursto, nes jam reikia, kad partneris ja tikėtų. Kol partneris tiki, tol jis nepabėga, tol jis turi kažkokią viltį, kad šie santykiai gali būti geri. Nes jei partneris nebeturės šios vilties, tai jam pasimatys visas santykių beviltiškumas ir nebeliks prasmės jų tęsti.

O narcizai nemėgsta būti vieni. Jiems būtinai reikia partnerio kaip narsicistinio peno šaltinio.

Būdami be partnerio narcizo, nors ir baisu, – ir apskritai, kas mėgsta būti vienas? – ir tas pasaulis atrodo toks atšiaurus, ir kaip aš išgyvensiu, kas mane paguos, ar aš išsilaikysiu finansiškai, ar aš sugebėsiu, ar nenuneš manęs gyvenimo audros? Tiesa yra tokia, kad tame gąsdinančiame pasaulyje egzistuoja bent jau šansas, kad pavyks. Galbūt pasistengsime, galbūt tiesiog pasiseks ir gerai susidėlios aplinkybės. Bent jau yra šansas, kad gali pasisekti.

Tuo tarpu gyvenant su narcizu partneriu šansai, kad pasiseks ir kad būsite laimingi, yra lygūs nuliui. Nes, deja, tas žmogus, kuris ir turi mus apsaugoti nuo grėsmių, pats ir yra didžiausia grėsmė mūsų laimei ir sėkmei. Jis yra tas, kuris neperneša artimiausių žmonių sėkmės, džiaugsmo ir laimės. Ir jis bus pirmas, kuris nuolatos ir sistemingai nutemps mus žemyn. Ir padarys viską, kad mums niekada nepasisektų ir mes nebūtume laimingi.

Echo Co. executes squad assault training

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

*******

Jeigu įtariate, kad jūsų partneris ar draugas (-ė) gali turėti narsicistinių savybių, tačiau nesate tikri, ar taip tikrai yra, susitarkite su manim dėl konsultacijos ir išspręsim lygtį kartu. Mano kontaktai meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje.

Sėkmė ir laimė su narcizu yra neįmanoma

Narcizas pasirodys žemiausiame Jūsų gyvenimo taške

Kiek žvelgiu į savo gyvenimą ir analizuoju, kiek girdžiu pas mane ateinančių konsultuotis žmonių istorijas, kiek skaitau specifinę literatūrą, visur matau tą pačią tendenciją – narcizas atsiras jūsų gyvenime pačiu jums sudėtingiausiu momentu.

Dabar manau, kad tai vyksta visiškai neatsitiktinai. Žmonės, kurie yra ne narcizai, turi tokį žmogišką jausmą savyje – tai atjautimą kitoms gyvoms būtybėms. Mes matome sužeistą gyvūnėlį, mums norisi jį išgelbėti, parsinešti namo ir pagydyti. Mes matome kitą kenčiantį žmogų, mums norisi jam padėti. Jei negalime padėti – kankinamės. Tai – empatija.

Todėl kai mūsų gyvenime pasirodo narcizas, atrodo, kad pats dievas jį mums atsiuntė. Dar turint omeny jo elgesį pradinėje santykių fazėje, atrodo, kad tai buvo geriausia, kas mums galėjo atsitikti. Problema yra tame, kad mes manome, kad pats jo pasirodymas mūsų gyvenime narcizo širdyje kyla iš noro pagelbėti mums sunkią akimirką. Todėl esame dar dvigubai dėkingesni, kai žinome, kad į mūsų gyvenimą atėjo žmogus padėti tuomet, kai mes galime mažiausi jam duoti, kai patys nepastovime ant savo kojų.

Čia ir yra spąstai, kurie po kiek laiko užsidaro kietais gniaužtais ir sukelia daugybę kančių. Esmė yra tokia, kad mes net negalime pagalvoti, kad kitas žmogus, kuris atrodo toks geras, kupinas pagalbos ir geranoriškumo, iš tiesų yra vedinas visai ne taurių jausmų, o yra grobuonis. Sakau tai labai atsakingai.

striped_hyena

Narcizas veikia kaip hiena. Hiena neseks silpstančio gyvūno iš noro jam padėti pasveikti. Vienintelis dalykas, kuris jam iš tiesų yra svarbus – tai kad jūs ir esate pakankamai silpnas, kad tiktumėte jam kaip grobis. Jis nenori eikvoti savo jėgų, ir greičiausiai tuščiai, bandydamas pavergti sveiką, savimi pasitikintį, džiugų žmogų, tvirtai stovintį ant savo kojų. Tokio žmogaus pajungimas į savo narsicistinį pasaulį, kur viskas vyksta tik pagal narcizo primestas taisykles, pareikalaus iš jo daug jėgų ir greičiausiai neduos jokio rezultato. Nes kažkokiu momentu tas žmogus tiesiog pavargs nuo narcizo manipuliacijų ir smegenų plovimo akcijų ir jis pasiųs jį po galais.

Todėl narcizas labai sąmoningai renkasi žmones, kurie yra kažkuo akivaizdžiai silpnesni. Geriausia, jeigu jie išgyvena esminę gyvenimo krizę. Taip, tai yra labai žiauru. Tačiau suvokti, kad tokių žmonių yra, kurie neturi nei kruopelės sąžinės, yra labai svarbu. Ir geriau šią mano siūlomą raudoną piliulę praryti dabar, negu po daugybės kartu pragyventų metų su suniokota savivoka.

Tokio lygio beširdiškumą normaliam žmogui yra be galo sudėtinga suvokti. Ir tai atrodo neįtikinama iki pat to momento, kol pats nesi patyręs, nes kitaip ir nepatikėsi. Nes esminė prielaida, kuria remiamės mąstydami yra ta, kad visi žmonės yra tokie patys, kaip ir mes patys. Taip mes patys apgauname save, pagal nutylėjimą mūsų smegenims narcizui priskyrus gebėjimą atjausti kitą žmogų.

Turite suprasti, kad ne veltui narsicizmas yra oficialus asmenybės sutrikimas. Tai yra tam tikras savybių rinkinys, kuris labai stipriai įtakoja tai, kaip žmogus funkcionuoja. Ačiū dievui, ne visi žmonės yra narcizai, yra ir normalių žmonių, kurie turi tiek empatijos grūdą, tiek turi sąžinės. Tačiau ši informacija labiau skirta žmonėms, kurie susidūrę su narcizais ir ieško atsakymų, nes jaučia, kad kažkas jų gyvenime stipriai ne taip, tačiau neranda loginio paaiškinimo, kas tai. Jeigu čia radote atsakymų, nepatingėkite, brūkštelkite komentare nors kelis žodžius.

Taip pat labai prašyčiau žmones, kurie mano, kad turi reikalų su narcizu, parašyti komentaruose, ar jų gyvenime irgi atsitiko taip pat – ar narcizas irgi pasirodė eteryje tuomet, kai jūs buvote žemiausiame savo gyvenimo taške? Kai buvote labiausiai pažeidžiama (-s)?

Todėl pigiuose žurnaluose rašomos nuvalkiotos tiesos, tokios kaip “pirma mylėk save, o tada galėsi mylėti ir kitą“ yra iš tiesų ne pigūs žurnalistų triukai. Turintiems reikalų su narcizu tai yra esminė gynybinė taktika – esant sudėtingai gyvenimo situacijai reikia iš visų jėgų stengtis kaip įmanoma greičiau atsistoti ant kojų, sustiprėti, atsigauti, normalizuoti ir sutvirtinti savo gyvenimą, pagerinti savo savijautą.

carcharhinus_melanopterus_luc_viatour

Nuotraukos iš Wickimedia Commons

Narcizai kaip rykliai, jie iš tolo užuodžia kraują ir atakuoja sužeistąjį. Kuo greičiau save pagydysite, kuo tvirčiau ir užtikrinčiau jausitės, tuo labiau būsite apsisaugoję nuo grobikų – narcizų atakos ir tuo didesnė bus tikimybė, kad netapsite jų auka.

 

Narcizas pasirodys žemiausiame Jūsų gyvenimo taške

Kodėl žmonės pasimauna ant narcizo kabliuko?

Man draugė atnešė kalną žurnalų, tai dabar vis skaitau. 2010 m. sausio/vasario “Psichologija Tau“ žurnalo numeryje radau straipsnį, kuris paaiškina, kodėl taip lengvai žmonės pasimauna ant narcizo kabliuko.

Psichologė Lina Kazlauskienė straipsnyje “Gyvenimas užrištomis akimis“ rašo: “Bendraudami nepajėgiame priimti visos informacijos apie kitą žmogų, todėl sąmoningai ir nesąmoningai atrenkame tik jos dalį. Kokią dalį atrinksite, priklausys nuo jūsų interesų, nuostatų, motyvų ir pan. Dažniausiai matome tai, ką norime matyti. Pavyzdžiui, jei tikėsite, kad moterys už vyrus vairuoja prasčiau, pamatę kelyje suklydusią moterį, greičiausiai ją pavadinsite žiople ir nevykėle. Kita vertus, galbūt prie vairo sėdi mokslų daktarė ar profesorė.

Tai yra nuostabus teiginys, kuris paaiškina, kodėl visgi veikia narcizo pirmas specialiai šaunuolio kuriamas įspūdis. Ar jie išsiduoda? Žinoma, kad išsiduoda. Bet jeigu žmogus specialiai nesidomėjo ir nesistengė įsidėmėti narsicistinių apsireiškimų, tai į juos tiesiog neatkreips dėmesio!

Kaip taisyklė, su narcizais susiporuoja nuo santykių priklausantys žmonės. Specialiai paryškinau interesus. Nuo santykių priklausantys žmonės absoliučiai negali būti vieni. Ryškiausiai išreikštas jų interesas – susirasti sau porą. Taigi, užsikūrus vidiniam mechanizmui, narcizo šaunuolio įvaizdis sueina kaip sviestu patepta! Nes suveikia visa sistema: jis nori patikti, ji nori vyro, plius kiekvieno vidiniai mechanizmai ir selektyvinė įeinančios informacijos atranka – prašom, sveikinam, pora!

Narcizai neužmezga santykių lengvai su kitais, nuo santykių nepriklausančiais žmonėmis. Jiems tiesiog nesusiklijuoja, natūraliai. Per didelis narcizo primetamas tempas, per greitai, nepažinus žmogaus giedami ditirambai ir pan., tiesiog neatitinka tempai, nuotaikos, interesai ir Mendelsono maršas nenuskamba.

Toliau sekanti straipsnio pastraipa paaiškina, kodėl tokie santykiai išsilaiko ir toliau, kai narcizas pradeda išsiduoti ir pasirodo jo tikrasis veidas. “Kaip rodo tyrimai, dažniausiai liekame ištikimi pirmajam įspūdžiui, netgi jei ir esame neteisūs. Pavyzdžiui, jei nuspręsite, kad kątik sutiktas žmogus priešiškas, šaltas ir nemalonus, tai ir toliau su juo taip bendrausite, nors jo elgesį galėjo nulemti situacija, o ne asmeninės savybės. Taip atsitinka dėl to, kad gaunamą pirmąją informaciją automatiškai siejame su jau turima patirtimi ir žiniomis, interpretuojame remdamiesi žinomomis schemomis. O vėliau tai, kas prieštarauja susidariusiai koncepcijai, ignoruojame ar nuvertiname. Neretai mūsų įspūdį lemia tai, kas akivaizdžiausia.

Gerard ter Borch paveikslas “Šokanti pora“, Wickimedia Commons

Analizuojant santykius su narcizais, pavyzdys būtų priešingas pateiktam autorės. Jis pasirodo horizonte visas puikus ir šaunus. Ir kuria šį įvaizdį intensyviai. Kurį laiką įvaizdį lydi atitinkantis elgesys, tačiau tik kurį laiką, kol auka netampa garantuota. Tačiau tai ir yra laikotarpis, per kurį narcizo partnerė susiformuoja savyje tam tikrą jo vidinį vaizdinį. Žinoma, tokį, kokį jis ir kūrė: šaunaus, puikaus, patikimo ir sąžiningo žmogaus. Toliau jau vyksta tai, kas vyksta, kai prasideda nuvertinimo fazė ir nukrenta kaukės. Tačiau ši pastraipa ir paaiškina, kaip toliau narcizo aukos protas apgaudinėja pats save, slapta kenkdamas sau ir dirbdamas narcizo naudai.

Tai paaiškina, kodėl santykiai su narcizu nebus laimingi, tačiau gali būti ilgalaikiai. Kaip matote, tam yra tiek vidinė, tiek išorinė, iš abiejų pusių palaikanti sistema.

*****

Jeigu jaučiate, kad galite būti poroje su narsicistinių savybių turinčiu asmeniu, ieškote patarimo, susisiekite dėl konsultacijos. Mano kontaktai – dešinėje viršuje (spausti ant meniu ikonos).

Kodėl žmonės pasimauna ant narcizo kabliuko?

Atspindėjimas

Atspindėjimas yra dar viena narcizų taikoma technika. Atspindėjimas yra taikomas pradinėje santykių fazėje, kartu su sudievinimu.

Kai narcizas nusižiūri žmogų, su kuriuo jis norėtų užmegzti kontaktą, ir ima tą žmogų atkartoti, atspindėti. Tai gali būti netgi labai ankstyva santykių fazė, kai kitas žmogus net nežino apie tai, kad patiko narcizui. Ir žinoma, kad jis narcizas ar ne. Jeigu specialiai nesimokė atpažinti narcizą, tai tikrai net neįtars.

Teko stebėti tokią situaciją. Žmogus, mano nuomone, turintis išreikštų narsicistinių savybių, priėjo prie užuolaidų ir pradėjo užtraukinėti užuolaidas. Tą jau darė jam patinkanti moteriškė, ir jisai, neprašytas, nieko neklausęs tiesiog pradėjo daryti kiek toliau tai, ką ji darė. Tai yra labai paveiki taktika.

Pirmiausia, ji neturi savyje agresijos. Antra, tas žmogus, kuris darbą jau atlikinėjo, jaučiasi paremtas, kad kažkam rūpi jam padėti, kad jis greičiau pabaigtų darbą. Toks žmogus atrodo labai autentiškas ir tikras, nes jis neklausė, ar reikia padėti. Jis tiesiog priėjo ir nudirbo dalį darbo. Įvyksta nesąmoningas žmonių suartėjimas neapsikeitus nei vienu žodžiu. Žmogui, kuriam padėjo, jam susiformuoja jausmas – šiuo žmogumi galima pasitikėti, jis bus šalia ir padės, kai man reikės.

Tai yra mažas pavyzdys. Beje, po to aš to žmogaus paklausiau, ar jam jinai tikrai patinka, ir jis patvirtino. O aš į šį nežymų pavyzdį atkreipiau dėmesį todėl, kad padedantį žmogų pažinojau kiek arčiau, ir žinojau, kad jis turi labai komplikuotą santykį su tokio tipo “moteriškais“ darbais. Kad dirba, kai tai neišvengiama, arba kai nedarymas sukeltų dar didesnę problemą, tačiau jei tik gali išvengti, niekuomet pats savo noru neprieis ir neužtraukinės užuolaidų. Be to, žinojau, kad jis nemėgsta pas save namuose užtraukti užuolaidų net nakčiai.

Todėl čia ir kalbu apie tuos žmones ir jų elgesį. Žmogus, neprašytas priėjęs padėti nudirbti darbą, savo elgesiu tarsi byloja šiuos kelis dalykus: “tokį darbą aš nudirbu lengvai, darau tai savo noru, padėsiu tau, kai tau reikės pagalbos“. Kiek žinau, šie santykiai dėl kitų kliūčių taip ir neišsivystė, tačiau kadangi aš šį žmogų pažinojau daugiau, žinau, kad moteris būtų buvusi labai stipriai apgauta. Nes minėtas žmogus turi visiškai kitokį santykį su užuolaidomis ir panašaus tipo darbais, negu kad demonstravo savo elgesiu! Galbūt ji netgi nežino, kaip jai pasisekė, nes jos ateityje būtų laukę didžiuliai nusivylimai.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Lygiai taip pat, pasinaudodami atspindėjimu, narcizai savo aukoms ir prišneka to, ką jos nori girdėti. Labai atidus išklausytojas – tai dar vienas atspindėjimo elgesio pavyzdys, kurį santykių pradžioje naudoja narcizai. Tai yra taip pat visiškai priešingas elgesys tam, kokie jie iš tiesų yra. Tačiau kasgi iš mūsų nesijaučia gerai, kai kažkas kitas su visu dėmesiu atidžiai mus išklauso! Tai yra gilus kiekvieno žmogaus poreikis. O narcizas paprastai intuityviai išsirenka tuos žmones kaip savo taikinius, kurie jaučiasi nepritapę, neišklausyti, neturintys didelio socialino rato. Taigi, narcizas gali valandų valandas klausyti kito žmogaus ir taip kurti atidaus, rūpestingo, susidomėjusio žmogaus įvaiždį. Išklausymas jam šioje fazėje sekasi gerai todėl, kad jo metu, aukai patikėjus jo patikimumu, auka pradeda atsivėrinėti ir išsipasakoja giliausias paslaptis ir savo jausmus. Vilkas avelės kailyje sužino aukos poreikius ir jo jai labiausiai trūksta.

Dabar jis yra ne tik išklausantis ir auką suprantantis herojus, bet ir tas, kuris turi tikslią informaciją, ką reikia toliau atspindėti siekiant nutiesti tvirtus tiltus tarp savęs ir jos. Taigi, narcizas toliau tęsia atspindžių žaidimą ir kalba tai, ką auka nori išgirsti. Jis atspindės tiksliai tai, ko aukai norisi. Jeigu jai svarbu, kad vyras būtų patikimas, nes ji nukentėjo praeityje nuo nepatikimo partnerio, narcizas kurį laiką bus punktualus ir pasakos istorijas, kuriose jis yra patikimas herojus. Pasitaikius palankiai progai, ir kai jam tai kainuos nedaug pastangų, jis netgi pasielgs kaip patikimas žmogus, taip galutinai laimėdamas aukos palankumą ir gilų pasitikėjimą. Visiškai nesvarbu, ko konkrečiai reikia aukai, ko jai reikia, tą šioje fazėje narcizas jai ir patieks ant lėkštutės. Narcizas siekia aukos prieraišumo, kad jinai juo patikėtų ir įsileistų. Šioje fazėje auka, jau patikėjusi narcizo puikumu, atsivėrusi atvirumui, vis labiau ir labiau įsitikina, kad šis žmogus ne tik puikus, patikimas, bet ir ilgam jos gyvenime.

To narcizas ir siekia. Auka, žinoma, tikisi, kad vaizdas, kurį jis kuria, ir yra tikrasis jis. Tačiau atspindėjimas yra naudojamas tik santykių pradžioje, kol tarp aukos ir narcizo susiformuoja stiprūs prieraišumo ir pasitikėjimo jausmai. Atspindėjimo žaidimą narcizas pabaigia tą pačią sekundę, kai pajunta, kad auka yra jo. Tarkime, kai jie pradėjo kartu gyventi. Vistik atspindėjimas yra darbas, yra narcizo prisiimta rolė, o tai reiškia pastangas. Todėl pasiekus savo, ji automatiškai nutraukiama ir narcizas ima gyventi savo įprastinį gyvenimą.

Dėl empatijos nebuvimo, narcizui iš tiesų visiškai nesvarbu, ant kiek jis apvils ir apgaus auką, kai išryškės jos tikrasis veidas. Jam svarbu tik viena – gauti iš aukos tai, ko reikia jam. Pats tikriausias narcizas man yra pasakęs: “aš tapsiu tuo, kuo jai reikės“. Geriau ir nepasakysi.

*****

Jeigu įtariate, kad esate narsicistinės asmenybės pinklėse ir norite pasitikrinti, ar tikrai, jeigu jaučiate, kad jumis manipuliuojama, susisiekite su manimi ir aš pasidalinsiu, kuo galiu padėti. Kontaktai meniu juostoje dešinėje.

Atspindėjimas

Narcizo vaikai: atpirkimo ožys ir auksinis vaikas

Jei narcizas turi vaikų, tai vienam iš jų bus primesta atpirkimo ožio, o kitam – auksinio vaiko rolė.

Gali būti nebūtinai vien tik nuosavi vaikai. Šioms rolėms tinka ir partnerio vaikai ar vaikai iš ankstesnių santykių. Žodžiu, kartu gyvenantys vaikai.

Dažniausiai atpirkimo ožio rolė tenka tam vaikui, kuris turi tokių savybių, kurias narcizas laiko

Paveiksliukas iš Wickimedia Commons

labai blogomis, pats jas turi, tačiau negali to pripažinti ir savyje priimti. Ėsdamas savo vaiką, narcizas tarsi įnirtingai dirba norėdamas išgraužti nepriimtiną dėmę savyje. Kuri gresia jo vientisumui.

Trumpai tariant, tai – vaikas, kuris sukelia narcizui daugiausia problemų. Kuris iškelia į viešumą, ką narcizas padarė blogai, kuris garsiai išreiškia nepasitenkinimą ir pan.

Atpirkimo ožio rolę iš narcizo tėvo ar mamos gavęs vaikas kaip besistengtų, niekada neįtiks. Niekada nieko nesugebės padaryti gerai. Nepriklausomai nuo to, kiek beįdėtų pastangų. Netgi atvirkščiai, kai besistengdamas pradės pasiekti kažkokių rezultatų, ypač šeimos išorėje, tėvai jį dar labiau stengsis nusodinti.

Deja, ši projekcija ir nuolatinis narcizo persekiojimas, emocinis ir galbūt fizinis smurtas sukuria tam vaikui nepakeliamas gyvenimo sąlygas. Dar blogiau, narcizo primesta atpirkimo ožio rolė, dažniausiai supriešina atpirkimo ožį su kitais broliais ir seserimis, nes jam dėl tėvų iškreipto realybės suvokimo, tenka mokėti ir už tai, ką pridirbo kiti vaikai. O ypač – už auksinį vaiką.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Išsukdamas auksinį vaiką nuo atsakomybės už tai, ką daro, ir apkaltindamas dėl visko atpirkimoo ožį, narcizas verčia auksinį vaiką kooperuotis su juo šioje dinamikoje. Kol auksinis vaikas pritaria tam, kad narcizas visus šunis sukaria ant atpirkimo ožio, auksinis vaikas nuolatos išsisuka nuo atsakomybės. Maža to, auksinis vaikas nuolatos mato, kokį terorą patiria atpirkimo ožys, todėl jis irgi taip yra spaudžiamas likti savo, auksinio vaiko, neprieštaraujančio narcizui, rolėje. Nes auksinis vaikas nuolatos mato, kas atsitinka tam, kuris drįso paprieštarauti.

Kaip taisyklė, tokiose sąlygose išaugę vaikai pasiskirsto tokiomis rolėmis: atpirkimo ožys tampa nuo santykių priklausomu, o auksinis vaikas – narcizu. Kaip taisyklė, atpirkimo ožys mato situaciją realiausiai iš visų šeimos narių ir todėl turi daugiausia potencialo atstatyti vaikystėje patirtą žalą, jeigu su tuo sąmoningai dirba. Auksinis vaikas, tapęs narcizu, teoriškai turi galimybes atstatyti vaikystės žalą, tačiau nesuvokia poreikio, todėl lieka toje pačioje sistemoje su savo role ilgam arba visam gyvenimui.

***************

Jeigu jautiesi, kad savo šeimoje buvai atpirkimo ožys ir vaikystėje dėl tokio tėvų ar vieno iš tėvų elgesio liko rimtų problemų ir užaugus, siūlau susisiekti su manim apsitarti, kuo galėčiau padėti. Mano kontaktai meniu juostoje dešinėje.

Narcizo vaikai: atpirkimo ožys ir auksinis vaikas

Narsicistinis sužeidimas

Kažkaip gremėzdiškai atrodo tiesioginis vertimas iš anglų kalbos (narcissistic injury), tačiau kol geresnio nesugalvojau, tegu bus toks. Jeigu kas turite geresnių variantų, būtinai pasidalinkite komentaruose, gerai?

Šis terminas, kaip ir narsicistinis penas, yra vartojamas taip pat tik kontekste, kuriame kalbama apie narsicistinį asmenybės sutrikimą. Jei skaitėte, ką rašiau apie narsicistinį peną, greičiausiai supratote, koks vidinis mechanizmas verčia narcizą būti priklausomą nuo šių “narkotikų“.

Narsicistinis sužeidimas – tai kažkas priešingo, tik aktyviai išreikšta. Tai yra garsus ir viešas narcizo ypatingumo ir viršenybės paneigimas. Žmogus, pasakęs kažką tokio, kaip “tu esi toks pats, kaip ir visi žmonės“ net nebūtinai turi būti narcizo mylimoji ar kažkoks kitas ypatingos reikšmės žmogus. Jei žmogus iš tiesų yra narsicistinio tipo, suveiks ir jei tai pasakys bet koks nepažįstamasis kaip atsakymą į narcizo pretenzingumą.

Todėl narcizai ir nemėgsta laukti eilėse, stovėti kamštyje, nes 1) tos situacijos jiems parodo, kad jie yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti, 2) tai priverčia juos kęsti tuščią laiką, kai jie negali kitiems rodyti, kokie jie ypatingi yra. O tai narcizui yra labai pavojinga. Nes netekęs stebuklingo veidrodėlio, narcizas rizikuoja susidurti su jo pasąmonėje slypinčia jam per skaudžia tiesa – kad galbūt jis iš tiesų yra nieko vertas.

Todėl oro uostuose narcizai pasipiktinę reikalauja teisės į “Fast track“ arba į VIPines sales, o kamščiuose juos ištinka beviltiškos pykčio agonijos.

Pats didžiausias ir žiauriausias narsicistinis sužeidimas narcizui yra paniekinamai mestas klausimas – teiginys – iššūkis “O tu kas čia toks?!“, YPAČ iš žmogaus, kuris yra iš narcizo aplinkos ir yra nuolatos priverstas stebėti narcizo pretenzijas. Tai yra visiškas smūgis narcizui žemiau juostos. Tai yra daugybė mirtinų žaizdų narcizo ego vienu šūviu: tai reiškia, kad jo nuolatiniai kėlimaisi neturi poveikio, tai reiškia, kad to žmogaus akyse jis neturi specialiojo statuso ir tai reiškia, kad – o dieve! – galbūt tas žmogus iššifravo tikrąjį narcizo turinį ir suprato, kad jis nieko vertas?!

Tai yra mirtinas dūris narcizui, kuris iš esmės ir yra sudarytas iš dirbtinio išpūsto Aš. Nes visos, visiškai visos narcizo gyvenimiškos pastangos yra nukreiptos tik į vieną tikslą – nuolatos ir desperatiškai įrodinėti savo ypatingumą. Arba kitaip tariant, nuolatos ir aktyviai siekti narsicistinio peno.

Jei jūs supratote, kad žmogus, su kuriuo turite reikalą, yra narcizas, ir nusprendėte jam tai pasakyti, ypač su potekste, kad tai yra asmenybės sutrikimas ir tai yra blogai, jūs tokiais veiksmais rizikuojate sukelti narsicistinį sužeidimą. Na, nebent narcizas jau būtų girdėjęs apie tokį narsicizmą ir būtų nusprendęs, kad tai yra slaptažodis į kilmingųjų ložę. Tada galbūt ir nesuveiktų kaip narsicistinis sužeidimas. Tačiau jeigu prabilsite į narcizą kažkokiu tokiu tekstu kaip “klausyk, čia tu biškį esi nenormalus, ir keli mums daug problemų, ir mums tavęs gaila, na bet mes tau norim gero…“, tai tikėkitės pačios blogiausios reakcijos.

Turite suprasti, kad taip pasielgdami, jūs tampate tuo berniuku, kuris sušuko, kad karalius nuogas. Tai reiškia, kad nuplešiate nuo narcizo jo dirbtinį aš ir parodotę jį nuogą visam pasauliui! Kadangi narcizas mano, kad pasaulis yra labai pavojinga ir arši vieta, kur arba perkąs gerklę tau, arba tu jiems, tai yra momentas, kai jis pasijunta visiškoj mirties akivaizdoj. Nes jūs jam nesitikint atėmėt jo visą gyvenimą kruoščiai kurtą skydą – jo pseudo aš – ir atidengėte jį priešo ugniai.

Aš jus įspėju tokiais žaidimais nepasiruošus nežaisti. Tokioj situacijoj narcizas tampa neprognozuojamas ir nevaldomas. Na, tiksliau, galbūt kaip tik prognozuojamas, tik pačia blogiausia prasme. Manydamas, kad arba mirtis arba jūs, narcizas tiesiog sprogs nevaldomu pykčiu, nes tuo metu jam atrodys gyvybiškai svarbu sunaikinti jus kaip didžiausią jo priešą, praktiškai jį pražudžiusį. Aš nei kiek neperdedu, ir tie, kas yra tokioje situacijoje, žino. Nors kito akimis tai atrodys visiškai neadekvatu (neadekvatu ir yra), tačiau narcizui tai bus mirties ar gyvybės klausimas. O kovoti su kitais jis moka geriau nei bet kas kitas.

Manau, kad kai žmonės kūrė pasakas apie slibiną devyngalvį, kuriam nukirtus galvą toje vietoje atauga trys, jie turėjo omeny narcizo siautėjimą gavus narsicistinį sužeidimą.

Iliustracija iš technologijos.lt. Ir nežinau, ar jie už tai mane paglostys. Bet man reikėjo pikto, ugnimi spjaudančio slibino. Gal atleis už įvertinimą, kad būtent pas juos – geriausios veislės slibinas.

*****

Jei turite problemų su narsicistinio tipo asmenybe ir ieškote pagalbos, mielai suteiksiu Jums konsultaciją. Kontaktai – meniu juostoje dešinėje.

Narsicistinis sužeidimas

Narsicistinis penas

Esu tikra, kad esu panaudojusi šį išsireiškimą vieną ar du kartus savo straipsniuose, atėjo laikas pristatyti šį terminą.

Iš esmės tai yra tik temose apie narsicizmą vartojamas išsireiškimas, todėl jis yra gana specifinis. Tarkime, tokie dalykai kaip melas, manipuliacija, meilės bombardavimas, atsakomybės neprisiėmimas ir pan. gali būti ir būna vartojami įvairiuose kontekstuose, nebūtinai kažkuo susijusiuose su narcizais. Tuo tarpu narsicistinis penas yra būtent tik narcizams būdingas reiškinys.

Beveik visuose straipsniuose, kai kalbama apie narcizą, pabrėžiama, kad narcizui yra labai svarbu, kad jis būtų suvokiamas ir priimamas kitų kaip aukštesnės rasės, kaip privilegijuotas, kaip ypatingų talentų ir gabumų turintis, kaip daugiau už kitus uždirbantis, geriau atrodantis, įdomiau gyvenantis, kurio geresnė šeima, verslas, turtai ir t.t. ir vėl nuo pradžių, žodžiu, supratote.

Legenda apie Narcizą, kuri pasakoja, kad jis taip pamilo savo gražų atvaizdą upelio paviršiuje, kad nebegalėjo atsitraukti ir taip ir mirė savimi besigrožėdamas, nepakanakamai akcentuoja upelio reikšmę. Upelis kaip veidrodis – jame žmogus gali matyti savo atspindį. Tačiau tam, kad pilnai suvokti narcizo gyvavimą, svarbu suvokti pilną upelio arba veidrodžio rolę.

Šią nuotrauką (iš Wickimedia Commons), bet tokia gera ir taip tinka, kad nesusilaikiau

Jei narcizams iš tiesų užtektų upelio arba veidrodžio, visi jie seniai jau būtų sudžiūvę besigrožėdami savimi miškų laukymėse arba savo prieškambariuose. Galbūt net savo lovose, jeigu įsitaisę veidrodžius net miegamuosiuose ant lubų. Nebūtų įskaudinę nei vieno žmogaus ir šio blogo nebūtų. Galbūt tik šioks toks nepaaiškinamas mirtingumo padidėjimas statistikoje.

Vien veidrodžio atspindžio narcizui neužtenka. Kadangi giliai giliai pasąmonėje jis jaučiasi nieko nevertas, tuščias, nepatrauklus, neįdomus ir atstumiantis, narcizui reikia kažko aktyvesnio nei vien nebylus veidrodžio atspindys. Jam reikia gyvų žmonių, kurie jį girs, kels į padanges, aukštins, dievins, juo žavėsis. Jam reikia kitų žmonių, kurie transliuodami jam susižavėjimą juo garsiai ir nepertraukiamai, išstumtų iš narcizo pasąmonės tą baimę, kad jie yra nieko neverti.

Tam, kad gautų nenutrūkstamą srovę pagyrų ir komplimentų, narcizas gali padaryti bet ką, pasielgti bet kaip, jam nėra nieko švento. Jis gali ir pameluoti, jeigu reikės, ir bet ką padaryti, kad tik gautų dar vieną pagyrą. Tos pagyros, susižavėjusių žmonių žvilgsniai, kitų pavydas jo gero gyvenimo ir yra narsicistinis penas. Tai, kas maitiną tuščią narcizo ego, nuolatos jam patvirtindamas, kad jis tikrai yra ypatingas. Tas aktuvus paties narcizo kuriamo super įvaizdžio atspindėjimas.

Trumpai tariant, narcizui visi žmonės yra reikalingi ir vertingi tik tiek, kiek jie generuoja narsicistinio peno, t.y. siunčia jam patvirtinimus apie jo ypatingumą. Kuo daugiau narsicistinio peno generuoja žmogus narcizui, tuo jis tuo momentu jam yra svarbesnis.

Taigi, galima sakyti, kad legenda tam tikra, paviršutiniška prasme yra teisi. Tik iš tiesų narcizas myli ne save, o savo kuriamą dirbtinį Aš. Kuris, atspindėtas kitų žmonių, jam teikia pasitenkinimą.

Narsicistinis penas yra realiai vienintelis narcizo santykis su gyvenimu, visais žmonėmis ir pasauliu. Suvokus narsicistinį peną, tampa aiškus ir narcizo pyktis, ir narcizo “meilė“. Beje, tai yra ir vienintelis dalykas, kuris varo narcizą į priekį. Ir jo negavęs narcizas kenčia baisiausias kančias. Ir dėl jo jis yra pasiryžęs padaryti bet ką, absoliučiai bet ką.

Narsicistinis penas

Narsicizmas ir pavydas

Pavydas yra vienas iš tų retų jausmų, kuriuos gali jausti narcizas. Pyktis ir pavydas yra ryškiausiai išreikšti jausmai narcizo pasaulyje. Kadangi kitų jausmų praktiškai kaip ir nėra, tai per šiuos du jausmus narcizas išreiškia visą normalaus žmogaus jausmų skalę. O tai reiškia, kad tiek vienas, tiek kitas yra stiprūs jausmai.

Pavydas narcizams stipriai pasireiškia į abi puses. Jie tiek pavydi kitiems, tiek yra įsitikinę, kad jiems pavydi. Pavydas – viena iš narsicistinės asmenybės sutrikimo požymių.

Tipiškesnės situacijos, kuriose ryškiai pasimato narcizo pavydas, yra santykių pradžioje su nauja partnere, partnerio pavydo poreikis ir trikampiuose.

Kai prasideda nauji santykiai, narcizas įsiveržia į naujo žmogaus gyvenimą kaip viesulas ir labai greitai tampa neatskiriama jo dalimi. Jis – tas princas žavusis, kuris pamilsta staiga ir karštai, ir kurio jums taip trūko visą gyvenimą. Žymioji narcizo meilės bombardavimo technika reiškia ir tai, kad jis nuolatos sieka užmegzti ir palaikyti ryšį su nauju partneriu. Tai ir SMS žinutės su klausimais “ką veiki?“ ir dažni skambučiai pasiteirauti, kaip sekasi ir pan.

Miami U. Libraries iliustracija iš Wickimedia Commons

Nors partnerei tai gali atrodyti kaip karštos meilės apraiškos, iš tiesų narcizas taip kontroliuoja, ką jo nauja meilė veikia, ar tik neleidžia laiko su kažkokiu kitu vaikinu. Ir jeigu jam kyla įtarimų, kad leidžia, narcizas pirmoje, sudievinimo fazėje greičiausiai neišsiduos, tačiau iš tiesų savo dažnais skambučiais, noru praleisti kuo daugiau laiko su nauja partnere, tuo pačiu ir tarsi ją pasisavina sau, užtikrina, kad jai tiesiog neliktų laiko kažkokiam kitam žmogui.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Jei turite reikalų su narcizu, tai yra įprasta, kad jis gali pradėti taip elgtis labai anksti nuo santykių pradžios, netgi tuomet, kai jūs dar visai nesikalbėjote apie tai, ar jūs jau esate pora, ar dar ne. Jis taip jau tiesiog elgsis. Šioje situacijoje narcizas atvirai neišsiduoda, tačiau jo elgesys, nors užmaskuotas meile, iš tiesų yra vedamas gryno pavydo jausmo.

Vienas iš būdų tai pastebėti yra narcizo susierzinimas, kad į žinutę atsakėte po valandos, o ne per 5 min., kiek užtenka nueiti į tualetą. Tačiau vėliau, santykiams persiritus į nuvertinimo fazę, pasimato nebedangstomas pavydas ir atvira kontrolė.

Kaip matote, jau labai labai anksti, pačiame anksčiausiame santykių etape narcizas remiansi į neišsakytą prielaidą, kad jo naujai partnerei nereikia kitų žmonių, ir kad jinai neturi teisės bendrauti su niekuo kitu, išskyrus su juo. Taip pačioje bendravimo pradžioje pradeda gniaužtis socialinės izoliacijos gniaužtai. Tik iš pradžių jie padengti švelniu pūkeliu, todėl kutena švelniai.

Narcizas, intensyviai patirdamas pavydą, nuoširdžiai mano, kad ir kiti žmonės jaučia tiek pat pavydo, kiek ir jis pats. Ir lygiai taip pat nuoširdžiai nesupras, jeigu jo partnerė nebus tokia pati pavydi. Tiesą pasakius, jis netgi norės, kad to pavydo būtų. Jis pavydą tapatina su meile. Jam atrodo, kad jeigu partnerė jį myli, tai turi jo lygiai taip pat pavydėti bet kokiam stulpui. Mat giliai viduje narcizas turi įsitikinimą, kad “jeigu tu mane pažinotum, koks aš iš tiesų esu, tu manęs nemylėtum“, narcizas yra nuolatinėje įtampoje, jam nuolatos reikia patvirtinimo, kad jo partnerė jį vis dar myli. Todėl jis pavydi ir pats, nes jam atrodo, jeigu ji demaskuos jo netikrą AŠ, ji iš karto pabėgs pas kažką geresnį. Ir jam reikia partnerės pavydo demonstravimo kaip nuolatinio patvirtinimo, kad jinai vis dar su juo ir jį labai myli.

Narcizai labai mėgsta kurti trikampius. Trikampis – tai santykiai, į kuriuos įtraukti trys, o ne du žmonės. Tai gali būti ir ilgalaikiai santykiai, tarkime, meilužė, ir trumpalaikiai, pvz. jis sako – o tu žinai, ką ji apie tave pasakė?. Trikampių kūrimas yra apskritai mėgstamiausias narcizų hobis. Ir kai kurie iš jų šioje srityje, kaip ir manipuliavimo, melavimo, miglos pūtimo ir pan., nueina tikrai toli. Narcizai apskritai nemėgsta būti vieni, nes jiems nuolatos reikia arba susižavėjimo, arba žaisti galios žaidimus su kitais žmonėmis. Todėl meilužiai yra puiki išeitis. O meilužiai yra labai tinkamas stūmoklis ir manipuliuoti kitų jausmais pavydui išgauti. Toli pažengusių narcizų aukštasis pilotažas – sukurti situaciją, kurioje žmona ir meilužė pavydi jo viena kitai ir stengiasi pasirodyti jo akyse kuo geresnė, kad laimėtų jo laiko, meilės, dėmesio ir pan. Reikia pamatyti narcizą, kaip jis atvirai mėgaujasi tokia situacija! Tai yra kaip aukso medalis olimpinėse žaidynėse – sumanipuliuoti dviem moterimis taip, kad šios atvirai dėl jo peštųsi!? Tokia situacija narcizui yra kaip triguba ledų porcija: tai ir aukštas meistriškumas manipuliacijos srityje, ir dvigubas, vis stiprėjantis pavydo šaltinis, ir tiesiog kunkuliuojantis įrodymas, koks jis, narcizas, yra nepakeičiamas ir trokštamas! Tikras narcizas padarys viską, kad tokią puikią situaciją dar pakurstytų, įliedamas benzino į ugnį pasisakymais “o ji tai tą ir tą dėl manęs padarytų“.

Haynes King paveikslas “Pavydas ir flirtas“, iš Wickimedia Commons
Narsicizmas ir pavydas

Psichopatiška meilė: sudievinimas, I dalis

“Numatoma, tačiau vistiek netikėta ir gniuždanti psichopatiška meilė susideda iš trijų ciklo dalių: sudievinimas, sumenkinimas ir atsikratymas.

Šie santykiai prasideda kaip dangus žemėje, bet baigiasi ten, kur… blogiau nei pragare.

Kai psichopatas nusižiūri tinkamą auką savo galios, kontrolės ir savęs patenkinimo žaidimams, prasideda pirma – sudievinimo – ciklo dalis. Jūs manote, kad prasidėjo jaudinanti, romantiška istorija, kad jūs sutikote savo gyvenimo meilę. Tai, kas iš tiesų prasidėjo – tai… žaidimas, kuriame jūs garantuotai pralaimėsite. Žaidimo tikslas: jis arba ji įgaus kontrolę, suluošins jus emociškai ir dvasiškai, pasiims iš jūsų viską, ką panorės, ir paliks emocinius griuvėsius.

Psichopatas lepins jus dėmesiu, žavėjimusi, pagyromis ir kitomis slaptomis emocinės manipuliacijos technikomis. Tam, kad gautų tai, ko nori, psichopatas yra pasirengęs pasakyti bet ką. Jis yra patologinis melagis. O viskas, ko jis nori šiuo momentu – tai laimėti aukos meilę ir pasitikėjimą. Jos arba jo demonstruojama “mylinti asmenybė“ yra visiškai padirbta. Nepasant to, jūs patikėsite, kad jis yra jūsų siela dvynė, nes jis sugebės pateikti save kaip tobulą partnerį.

Ši fazė dar kai kada vadinama meilės bombardavimu. Manipuliatorius tiek stengsis visais įmanomais būdais apiberti savo auką meilės ir susižavėjimo įrodymais, kad jai nebus laiko net įkvėpti oro. Su nusižiūrėti žmogumi jie praleis labai daug laiko, inicijuos dažnus kontaktus. Daugybę kartų pasakys tokius žodžius, kaip jie myli, kaip jie žavisi jumis, kokius didelius išgyvena jausmus jūsų atžvilgiu, kokio jūs nuostabaus būdo, kiek jūs daug turite bendro ir kokie jūs abu laimingi, kad atradote vienas kitą. Būsite įsitikinę, kad tai – geriausias dalykas, kuris jums nutiko jūsų gyvenime. Net neįtarsite, kad jumis žaidžiama. Manipuliatorius netgi gali pasakyti kažką tokio, kaip “aš tikiu, kad mes esam giminingos sielos“ ir “argi tai nenuostabu?“ arba sakyti, kad jūs greičiausiai buvote kartu dar praeitame gyvenime.

Edouard Manet paveikslas »Père Lathuille«, 1879 m., iš Wickimedia Commons

Psichopatas yra nepajėgus užmegzti santykių su kitu žmogumi. Tačiau jis labai gerai moka pasiekti, kad kitas žmogus prisirištų prie jo. Tai vadinamas psichopatinis prisirišimas. Visa idealizavimo fazė yra klastotė, kurią psichopatas sukuria tikslingai tam, kad auka prie jo prisirištų, taptų jam prieinama, pažeidžiama ir tam, kad po to jis galėtų ja manipuliuoti ir emociškai išnaudoti.

Iš tiesų, jis ar ji niekada nemanė, kad esate nuostabus žmogus. Jūs tiesiog buvote siekiamas objektas, kuris tinkamas panaudoti, pažeminti ir išmesti. Jis niekada iš tiesų jumis nesidomėjo, jis norėjo paveržti jūsų kontrolės galią, galėti jumis manipuliuoti, įskaudinti jus ir atimti iš jūsų tai, ko jam ar jai reikėjo. Kaip matote, jo tikrieji interesai buvo labai paviršutiniški ir orientuoti į neilgą laikotarpį, o po to jis nusižiūri naują žmogų tų pačių žaidimų malonumams. Blogiausia yra tai, kad kai tai atsitinka, jūs jau siejate savo planus, lūkesčius, viltis ir svajones su šiuo žmogumi.“

Bus daugiau

Išversta iš psychopathsandlove.com

Psichopatiška meilė: sudievinimas, I dalis