Kaip 100% tikslumu nustatyti narcizą per 1 sek.

Kadangi narcizas nuolatos pabrėžia savo gerąją pusę, yra sunku atskirti tikrąjį pasitikėjimą savimi ir narsicistinį sutrikimą. Tiksliau, narsicistinis demonstravimasis ir yra skirtas atrodyti taip, kad jis būtų priimamas kaip stiprus pasitikėjimas savimi.

Tačiau nepaisant išorinio panašumo ir to, kad narcizai tikrai puikiai moka vynioti žmones apie pirštą ir yra manipuliacijos meistrai, yra būdai, kurie greitai ir patikimai padeda identifikuoti narsicistinius tipažus.

Trys patikimi būdai atpažinti narcizą:

1. Pasakyti NE. Į bet kokį prašymą, kur kitas žmogus nori, kad jūs kažką darytumėte taip, kaip jis nori. Tai yra greičiausias ir paprasčiausias būdas nustatyti narsicistinę asmenybę. Jei žmogus iš tiesų savimi pasitiki, tai kai jis iš kito žmogaus išgirsta ´ne´, jis reaguoja visiškai normaliai. Tiesiog normaliai. Arba priima, arba bando persitarti kažką nuveikti kitu metu. Bet kuriuo atveju, reakcija yra normali ir socialiai priimtina. Jei po tokio eksperimento išsiskyrėte su žmogumi kaip geri draugai ar kolegos, greičiausiai tai yra ne narcizas, o tikrai savimi pasitikintis žmogus. Jei vistik pataikėte ant narcizo, būkite pasiruošę – jį ištiks vos ne isterijos priepuolis, jis greičiausiai pratrūks pykčiu ir praras emocinę konrolę. Todėl saugumo sumetimais geriau šį eksprimentą atlikti viešoje vietoje, kur narcizas tramdys savo reakciją vien dėl to, kad nerizikuotų savo įvaizdžiu. Emocinės reakcijos jam identifikuoti jums užteks ir viešoje vietoje, ji bus pakankamai matoma.
2. Paklausti, ką jis nori savyje patobulinti. Šis būdas labai tinkamas priimant žmones į darbą arba pirmo pasimatymo metu, žodžiu “personalo paieškos“ situacijose. Jeigu turite reikalą su normaliu žmogumi, toks žmogus gebės pasidalinti kažkokia savo savybe, kurią norėtų keisti ir nesijaus pažemintas. Normalūs žmonės puikiai suvokia, kad tobulybės neegzistuoja ir tai priima kaip normalų gyvenimo faktą. Atvirkščiai, gebėjimas garsiai pripažinti savo silpnąją pusę ar puses yra tikrosios stiprybės požymis. Tuo tarpu jei pataikėte ant narsicistinio tipo asmenybės, atsakymo į šį klausimą negausite. Reakcija, kurios turėtumėte tikėtis – tai nuo pasipiktinimo, kaip jūs galėjote išvis suabejoti, kad toks puikus žmogus gali turėti silpnų pusių ar norėti kažką savyje pakeisti, jeigu jis yra tobulas (atvira narsicistinė reakcija) iki to, kai pateikiama kažkokia neesminė savybė, kuri toliau išverčiama į visai teigiamą arba dar geriau, kai ta paminėta neigiama savybė yra suverčiama ant ko nors kito. Tai irgi narsicistiniam tipažui būdingas atsakymo variantas.
3. Paklausti, koks jo paties indėlis į nesėkmę. Jei žmogus, kuriam uždavėte tokį klausimą, yra apgalvojęs savo indėlį į patirtą nesėkmę ir yra pajėgus tuo su Jumis pasidalinti, tai yra esminis požymis, kad žmogus pasitiki savimi iš tiesų. Jeigu Jums atsako, kad ta situacija buvo nesėkminga vien tik dėl kitų žmonių kaltės, tai labai rimtas indikatorius, kad pašnekovas gali būti narcizas. O jei jis tiesiog pasipiktina, kaip jūs galėjote pagalvoti, kad jis galėjo irgi kaip nors prisidėti prie nesėkmės, tai galite būti tikri – turite reikalų su pačiu tikriausiu narcizu.

Pasistenkite turėti su jais kuo mažiau reikalų, nes tik nukentėsite!

*****

Jei darbe ar namuose patiriate problemų su narsicistinio tipo žmonėmis, ir iš tų situacijų negalite pasišalinti, susisiekite su manimi ir susitarsime dėl konsultacijos. Mano kontaktai – meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje.

Narcizo koziris – aukos vaidmuo

Daug rašiau apie narcizų vidinę ir išorinę akrobatiką. Atėjo laikas mesti visas kortas ant stalo ir paviešinti finalinius narsicistinės asmenybės akordus.

Kai narcizą aplinkybės užspeičia į kampą ir jam nebelieka galimybės vaidinti įprastos herojaus rolės, jis išsitraukia savo kozirį – staiga tampa dramatiška auka.

Buvęs herojus gelbėtojas, visuomenės šviesulys, princas ant balto žirgo, kaimo šaunuolis ir pan. (kabutes praleidžiu), staiga iš vieno dramos žanro atlikėjo vaidmens peršoka į kitą – aukos vaidmenį.

Čia kalba neina apie tuos žmones, kurie kaip aukos vaidmenį pasirinkę visą savo gyvenimo scenarijų. Čia eina kalba apie dramatišką aukos paveikslą. Suprask, kiek aš padariau, visus gelbėjau, visiems padėjau – juk matėt, ar ne? Žinoma, kad aplinkiniai matė. Narcizas vaidmenis vaidina viešumoje. Tik artimieji žino jo tikrąjį veidą. Todėl jau kai vaidina, ar tai būtų herojaus, ar laikinas aukos vaidmuo, tai jis daro trankiai ir garsiai, kad darytų įspūdį žiūrovams.

Paveiksliukas iš baerbookspress.com

Tada jis tampa tuo neįvertintu herojum, kuris tiek atidavė, tiek “pasiaukojo“ anksčiau, o va, visi kokie nedėkingi, nesuprato, ką gavo, pamynė jo kilnumą ir taurumą po kojomis, sutrypė. Ach, jie nežino, ką daro…

Aukos vaidmuo narcizui sekasi labai gerai, ir jį, beje, kaip ir herojaus, jis atlieka labai įtikinamai ir įtaigiai. Kodėl? Nes jis tam tikra prasme yra auka pats. Tik auka jis tapo seniai seniai, ankstyvoje vaikystėje, kai įvyko asmenybės skilimas. Taip, tuomet kaip vaikas jis buvo auka, ir tą aukos jausmą savyje jis gerai išsaugojo. Tačiau būdamas suaugęs, narcizas, kaip taisyklė, savo aukomis paverčia kitus žmones. Ir, kadangi jis yra suaugęs, jis atsako už savo veiksmus. Šioje situacijoje, kurioje jis vaidina auką, jis nebėra auka. Jis yra agresorius, slepiantis savo tikrąjį veidą.

B. Burgis, mano įtartas kaip turintis narsicistinio tipo asmenybę, irgi sėkmingai ir rėksmingai persimetė į aukos vaidmenį, kai jo šantažai perėjo į teisėsaugos rankas. Tai tik patvirtina, kad greičiausiai mano spėjimai dėl jo asmenybės tipažo yra teisingi.

Bet čia aš aprašinėju ne jį vieną, o visą tendenciją, kaip elgiasi tokio tipo asmenybės. Tai niekada nebus jų kaltė, tik kitų, jie visada, aplinkybių ir situacijos prispausti, bus tik aukos, garsiai rėkiančios ir tokiu iškreiptu būdu sau toliau narsicistinį peną besirenkančios. Toks skambus didus akordas klasikinėje simfonijoje pavadinimu “Narsicistinis asmenybės sutrikimas“.

*****

Jeigu nukentėjote nuo žmogaus, kuris jums kenkė, o viešai apsuko viską aplink, visiems pateikė Jus kaip “blogietį“, jaučiatės nepelnytai nukentėjęs ir įtariate, kad galbūt turite reikalų su narsicistinio tipažo asmenybe, susisiekite su manimi (kontaktai meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje) ir susitarsime dėl konsultacijos.

Tikrasis narcizo darbas

Vienas iš būdų, kaip narcizai išlaiko savo galią ir įvaizdį, yra tai, kad jis viską, ką sako ir ko nori iš savo aukų, pateikia kaip logiškus reikalavimus. Dažniausiai, kad atrodytų padoriai, tai net ne kaip reikalavimus, o kaip “tau bus geriau, jeigu tu taip darysi (kaip aš noriu) – tu būsi geresnė. Juk tu nori būti geresnis žmogus, ar ne?“

Čia paraleliai eina ir narcizo peršama mintis, kad “matai, kaip tau gerai, kad tu esi su manim? Aš juk padedu tau tapti geresniu žmogumi!“. Juk mes visi trokštame partnerio, su kurio būdami kartu, tobulėjam ir tampame geresniais žmonėmis, ar ne?

Tai ir yra išorinis suvokimo lygmuo, kurį kursto narcizas savo artimųjų galvose. Nes jam yra svarbu, kad žmonės taip ir galvotų. Juk galų gale, kur bepasiskaitysi protingus patarimus, tai pirmas dalykas, kas bus parašyta – tai, kad partneris pirmiausia turi padėti tobulėti kaip asmenybei, ar ne?

Teisingai. Bet kaip visada su narcizu, esminis, realiai veikiantis lygmuo yra gilesnis. O ne tas paviršinis, ties kuriuo narcizas ir nori, kad mes susikoncentruotume.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Gilesnis lygmuo yra tas, kad narcizas savo tokiu noru padėti iš tiesų ne sužadina tą gerąjį pradą mumyse, o jis pirmiausia įperša mintį, kad mes esam nepakankamai geri.

Pasibaigus žavėjimosi fazei, didžiausias ir esminis darbas, kurį su savo aukomis padarys narcizas, t. y. jas galutinai įtikinti, kad jos yra nepilnaverčiai, netikę, kažkuo giliai viduje nenormalūs, nevykę žmonės. Žinoma, tai nevienkartinis darbas. Kai pradėsite matyti antrą, gilesnį bendravimo su narcizu lygmenį, pastebėsite, kad tai ir yra esminis jo darbas – nuolatos smukdyti jūsų savęs suvokimą.

O kai jumyse velnio sėkla, kurios pagrindinė mintis yra “aš tikrai kažkokia nenormali“, sudygo, tada herojus narcizas garsiai ir su trenksmu jus gelbės, darys iš jūsų geresnį žmogų. Darys gelbėjimo akciją taip, kad ji netyčia nepraslįstų nepastebėta. Na, visų pirma tam, kad jūs ir toliau tikėtumėt, koks puikus dalykas yra savo gyvenime turėti narcizą. Ir kad mąstydami “jis manimi tikrai rūpinasi“, negalėtumėt suvokti kitų, realiai vykstančių dalykų, kurie prieštarauja šiai minčiai. Trečia, tai yra puiki viešojo įvaizdžio kūrimo priemonė. Jeigu narcizui ši reklaminė akcija pavyko matant kitiems žmonėms, tai jis vienu smūgiu nušovė 3 zuikius. Dabar jau ir visi aplinkiniai galvoja, kaip jums pasisekė!

Žinoma, kad tai dar labiau pasunkina pamatyti realybę tokią, kokia ji yra ir pamatyti tikruosius narcizo darbus. Bet juk tai ir yra narcizo tikslas! Ir jis puikiai žino, ką daro.

Kai pradėsite matyti visą narcizo veiklos plotmę, pastebėsite, kad tokios gerumo akcijos yra labiau pripuolamos ir reklaminio pobūdžio. Be to, jos labai gerai tarnauja dozavimui. Na, kai gerumo gaunate lygiai tiek, kiek užtenka, kad nepabėgtumėt.

O menkinimo, žeminimo darbas iš tiesų yra tas nuolatinis, sistemingai dirbamas darbas, kurį jis atlieka nepailsdamas. Tik jis toks paslėptas, užmaskuotas, tačiau kai pradėsite jį pagaliau matyti, būsite sukrėsta, kiek jo vis dėlto buvo ir yra daug.

*****

Jeigu jūsų partneris atrodo ypatingai geras, tačiau šiuose santykiuose jums nuolatos kyla kažkokie nepaaiškinami keisti jausmai, užsisakykite pas mane konsultaciją ir aš padėsiu atsirinkti galus. Mano kontaktai yra dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Laukiu!

 

 

Sėkmė ir laimė su narcizu yra neįmanoma

Daugelis žmonių, esančių poroje su narcizu, nors ir kenčia tuose santykiuose, jų nepalieka. Nes baisu, tas išorinis pasaulis atrodo toks grėsmingas, baisus. O dar tas faktas, kad narcizas per laiką perėmęs daugelį reikalų į savo rankas, o kur dar jo partneriui įkalta mintis, kad jis pats vienas nieko nesugebės, nes yra niekam tikęs nevykėlis…

Bet narsicistinės asmenybės yra protingos, dažnai aukšto intelekto, todėl jos irgi yra gudrios, ir tam, kad partneris vis dar apsikęstų ir nepabėgtų, irgi karts nuo karto numeta švelnumo, pripažinimo, meilės trupinių.

Vienas iš kabliukų, ant kurių jie palaiko savo partnerius prie savęs yra “aš tave myliu, man sunku su tavimi, bet aš esu toks geras ir kilnus, kad nors man ir labai sunku, aš pakenčiu tave, bet niekas kitas tavęs nepakeltų“. Tokia pozicija inicijuoja narcizo aukos galvoje idėją, kad jeigu tik aš pasistengčiau labiau, tai jis mane tikrai mylės. Ir viskas bus gerai ir gražu, skraidytų aplink balti balandžiai ir raudonos širdelės.

Blogis yra tame, kad taip niekada nebūtų. Tam, kad narsicistinio tipo asmenybė jaustųsi gerai, jai verkiant reikia, kad jos partneris, jos vaikai ir kiti jo akyse atrodytų už jį blogesni. Nes narcizas turi būti geriausias. Bet kas, kas yra geresnis, kas yra laimingas, patenkintas, džiaugsmingas, tas narcizui automatiškai tampa jo priešu. Nes narcizas šalia tokio žmogaus iškart pasijunta kažkoks prastesnis. Todėl narcizas, siekdamas niekada to nepatirti, padarys viską, kad šalia jo esantiems žmonėms būtų pakankamai blogai. Jo iškreiptame pasaulyje kitų žmonių nelaimingas gyvenimas yra jo geros savijautos garantija.

Todėl ta iliuzija “aš tik dar truputį pasistengsiu ir viskas bus tarp mūsų gerai“, kurią galvose turi narcizų partneriai, yra tik iliuzija, kuriai niekada nelemta išsipildyti. Tačiau narcizas šią iliuziją aktyviai kursto, nes jam reikia, kad partneris ja tikėtų. Kol partneris tiki, tol jis nepabėga, tol jis turi kažkokią viltį, kad šie santykiai gali būti geri. Nes jei partneris nebeturės šios vilties, tai jam pasimatys visas santykių beviltiškumas ir nebeliks prasmės jų tęsti.

O narcizai nemėgsta būti vieni. Jiems būtinai reikia partnerio kaip narsicistinio peno šaltinio.

Būdami be partnerio narcizo, nors ir baisu, – ir apskritai, kas mėgsta būti vienas? – ir tas pasaulis atrodo toks atšiaurus, ir kaip aš išgyvensiu, kas mane paguos, ar aš išsilaikysiu finansiškai, ar aš sugebėsiu, ar nenuneš manęs gyvenimo audros? Tiesa yra tokia, kad tame gąsdinančiame pasaulyje egzistuoja bent jau šansas, kad pavyks. Galbūt pasistengsime, galbūt tiesiog pasiseks ir gerai susidėlios aplinkybės. Bent jau yra šansas, kad gali pasisekti.

Tuo tarpu gyvenant su narcizu partneriu šansai, kad pasiseks ir kad būsite laimingi, yra lygūs nuliui. Nes, deja, tas žmogus, kuris ir turi mus apsaugoti nuo grėsmių, pats ir yra didžiausia grėsmė mūsų laimei ir sėkmei. Jis yra tas, kuris neperneša artimiausių žmonių sėkmės, džiaugsmo ir laimės. Ir jis bus pirmas, kuris nuolatos ir sistemingai nutemps mus žemyn. Ir padarys viską, kad mums niekada nepasisektų ir mes nebūtume laimingi.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

*******

Jeigu įtariate, kad jūsų partneris ar draugas (-ė) gali turėti narsicistinių savybių, tačiau nesate tikri, ar taip tikrai yra, susitarkite su manim dėl konsultacijos ir išspręsim lygtį kartu. Mano kontaktai meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje.

Narcizas pasirodys žemiausiame Jūsų gyvenimo taške

Kiek žvelgiu į savo gyvenimą ir analizuoju, kiek girdžiu pas mane ateinančių konsultuotis žmonių istorijas, kiek skaitau specifinę literatūrą, visur matau tą pačią tendenciją – narcizas atsiras jūsų gyvenime pačiu jums sudėtingiausiu momentu.

Dabar manau, kad tai vyksta visiškai neatsitiktinai. Žmonės, kurie yra ne narcizai, turi tokį žmogišką jausmą savyje – tai atjautimą kitoms gyvoms būtybėms. Mes matome sužeistą gyvūnėlį, mums norisi jį išgelbėti, parsinešti namo ir pagydyti. Mes matome kitą kenčiantį žmogų, mums norisi jam padėti. Jei negalime padėti – kankinamės. Tai – empatija.

Todėl kai mūsų gyvenime pasirodo narcizas, atrodo, kad pats dievas jį mums atsiuntė. Dar turint omeny jo elgesį pradinėje santykių fazėje, atrodo, kad tai buvo geriausia, kas mums galėjo atsitikti. Problema yra tame, kad mes manome, kad pats jo pasirodymas mūsų gyvenime narcizo širdyje kyla iš noro pagelbėti mums sunkią akimirką. Todėl esame dar dvigubai dėkingesni, kai žinome, kad į mūsų gyvenimą atėjo žmogus padėti tuomet, kai mes galime mažiausi jam duoti, kai patys nepastovime ant savo kojų.

Čia ir yra spąstai, kurie po kiek laiko užsidaro kietais gniaužtais ir sukelia daugybę kančių. Esmė yra tokia, kad mes net negalime pagalvoti, kad kitas žmogus, kuris atrodo toks geras, kupinas pagalbos ir geranoriškumo, iš tiesų yra vedinas visai ne taurių jausmų, o yra grobuonis. Sakau tai labai atsakingai.

Narcizas veikia kaip hiena. Hiena neseks silpstančio gyvūno iš noro jam padėti pasveikti. Vienintelis dalykas, kuris jam iš tiesų yra svarbus – tai kad jūs ir esate pakankamai silpnas, kad tiktumėte jam kaip grobis. Jis nenori eikvoti savo jėgų, ir greičiausiai tuščiai, bandydamas pavergti sveiką, savimi pasitikintį, džiugų žmogų, tvirtai stovintį ant savo kojų. Tokio žmogaus pajungimas į savo narsicistinį pasaulį, kur viskas vyksta tik pagal narcizo primestas taisykles, pareikalaus iš jo daug jėgų ir greičiausiai neduos jokio rezultato. Nes kažkokiu momentu tas žmogus tiesiog pavargs nuo narcizo manipuliacijų ir smegenų plovimo akcijų ir jis pasiųs jį po galais.

Todėl narcizas labai sąmoningai renkasi žmones, kurie yra kažkuo akivaizdžiai silpnesni. Geriausia, jeigu jie išgyvena esminę gyvenimo krizę. Taip, tai yra labai žiauru. Tačiau suvokti, kad tokių žmonių yra, kurie neturi nei kruopelės sąžinės, yra labai svarbu. Ir geriau šią mano siūlomą raudoną piliulę praryti dabar, negu po daugybės kartu pragyventų metų su suniokota savivoka.

Tokio lygio beširdiškumą normaliam žmogui yra be galo sudėtinga suvokti. Ir tai atrodo neįtikinama iki pat to momento, kol pats nesi patyręs, nes kitaip ir nepatikėsi. Nes esminė prielaida, kuria remiamės mąstydami yra ta, kad visi žmonės yra tokie patys, kaip ir mes patys. Taip mes patys apgauname save, pagal nutylėjimą mūsų smegenims narcizui priskyrus gebėjimą atjausti kitą žmogų.

Turite suprasti, kad ne veltui narsicizmas yra oficialus asmenybės sutrikimas. Tai yra tam tikras savybių rinkinys, kuris labai stipriai įtakoja tai, kaip žmogus funkcionuoja. Ačiū dievui, ne visi žmonės yra narcizai, yra ir normalių žmonių, kurie turi tiek empatijos grūdą, tiek turi sąžinės. Tačiau ši informacija labiau skirta žmonėms, kurie susidūrę su narcizais ir ieško atsakymų, nes jaučia, kad kažkas jų gyvenime stipriai ne taip, tačiau neranda loginio paaiškinimo, kas tai. Jeigu čia radote atsakymų, nepatingėkite, brūkštelkite komentare nors kelis žodžius.

Taip pat labai prašyčiau žmones, kurie mano, kad turi reikalų su narcizu, parašyti komentaruose, ar jų gyvenime irgi atsitiko taip pat – ar narcizas irgi pasirodė eteryje tuomet, kai jūs buvote žemiausiame savo gyvenimo taške? Kai buvote labiausiai pažeidžiama (-s)?

Todėl pigiuose žurnaluose rašomos nuvalkiotos tiesos, tokios kaip “pirma mylėk save, o tada galėsi mylėti ir kitą“ yra iš tiesų ne pigūs žurnalistų triukai. Turintiems reikalų su narcizu tai yra esminė gynybinė taktika – esant sudėtingai gyvenimo situacijai reikia iš visų jėgų stengtis kaip įmanoma greičiau atsistoti ant kojų, sustiprėti, atsigauti, normalizuoti ir sutvirtinti savo gyvenimą, pagerinti savo savijautą.

Nuotraukos iš Wickimedia Commons

Narcizai kaip rykliai, jie iš tolo užuodžia kraują ir atakuoja sužeistąjį. Kuo greičiau save pagydysite, kuo tvirčiau ir užtikrinčiau jausitės, tuo labiau būsite apsisaugoję nuo grobikų – narcizų atakos ir tuo didesnė bus tikimybė, kad netapsite jų auka.

 

Atspindėjimas

Atspindėjimas yra dar viena narcizų taikoma technika. Atspindėjimas yra taikomas pradinėje santykių fazėje, kartu su sudievinimu.

Kai narcizas nusižiūri žmogų, su kuriuo jis norėtų užmegzti kontaktą, ir ima tą žmogų atkartoti, atspindėti. Tai gali būti netgi labai ankstyva santykių fazė, kai kitas žmogus net nežino apie tai, kad patiko narcizui. Ir žinoma, kad jis narcizas ar ne. Jeigu specialiai nesimokė atpažinti narcizą, tai tikrai net neįtars.

Teko stebėti tokią situaciją. Žmogus, mano nuomone, turintis išreikštų narsicistinių savybių, priėjo prie užuolaidų ir pradėjo užtraukinėti užuolaidas. Tą jau darė jam patinkanti moteriškė, ir jisai, neprašytas, nieko neklausęs tiesiog pradėjo daryti kiek toliau tai, ką ji darė. Tai yra labai paveiki taktika.

Pirmiausia, ji neturi savyje agresijos. Antra, tas žmogus, kuris darbą jau atlikinėjo, jaučiasi paremtas, kad kažkam rūpi jam padėti, kad jis greičiau pabaigtų darbą. Toks žmogus atrodo labai autentiškas ir tikras, nes jis neklausė, ar reikia padėti. Jis tiesiog priėjo ir nudirbo dalį darbo. Įvyksta nesąmoningas žmonių suartėjimas neapsikeitus nei vienu žodžiu. Žmogui, kuriam padėjo, jam susiformuoja jausmas – šiuo žmogumi galima pasitikėti, jis bus šalia ir padės, kai man reikės.

Tai yra mažas pavyzdys. Beje, po to aš to žmogaus paklausiau, ar jam jinai tikrai patinka, ir jis patvirtino. O aš į šį nežymų pavyzdį atkreipiau dėmesį todėl, kad padedantį žmogų pažinojau kiek arčiau, ir žinojau, kad jis turi labai komplikuotą santykį su tokio tipo “moteriškais“ darbais. Kad dirba, kai tai neišvengiama, arba kai nedarymas sukeltų dar didesnę problemą, tačiau jei tik gali išvengti, niekuomet pats savo noru neprieis ir neužtraukinės užuolaidų. Be to, žinojau, kad jis nemėgsta pas save namuose užtraukti užuolaidų net nakčiai.

Todėl čia ir kalbu apie tuos žmones ir jų elgesį. Žmogus, neprašytas priėjęs padėti nudirbti darbą, savo elgesiu tarsi byloja šiuos kelis dalykus: “tokį darbą aš nudirbu lengvai, darau tai savo noru, padėsiu tau, kai tau reikės pagalbos“. Kiek žinau, šie santykiai dėl kitų kliūčių taip ir neišsivystė, tačiau kadangi aš šį žmogų pažinojau daugiau, žinau, kad moteris būtų buvusi labai stipriai apgauta. Nes minėtas žmogus turi visiškai kitokį santykį su užuolaidomis ir panašaus tipo darbais, negu kad demonstravo savo elgesiu! Galbūt ji netgi nežino, kaip jai pasisekė, nes jos ateityje būtų laukę didžiuliai nusivylimai.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Lygiai taip pat, pasinaudodami atspindėjimu, narcizai savo aukoms ir prišneka to, ką jos nori girdėti. Labai atidus išklausytojas – tai dar vienas atspindėjimo elgesio pavyzdys, kurį santykių pradžioje naudoja narcizai. Tai yra taip pat visiškai priešingas elgesys tam, kokie jie iš tiesų yra. Tačiau kasgi iš mūsų nesijaučia gerai, kai kažkas kitas su visu dėmesiu atidžiai mus išklauso! Tai yra gilus kiekvieno žmogaus poreikis. O narcizas paprastai intuityviai išsirenka tuos žmones kaip savo taikinius, kurie jaučiasi nepritapę, neišklausyti, neturintys didelio socialino rato. Taigi, narcizas gali valandų valandas klausyti kito žmogaus ir taip kurti atidaus, rūpestingo, susidomėjusio žmogaus įvaiždį. Išklausymas jam šioje fazėje sekasi gerai todėl, kad jo metu, aukai patikėjus jo patikimumu, auka pradeda atsivėrinėti ir išsipasakoja giliausias paslaptis ir savo jausmus. Vilkas avelės kailyje sužino aukos poreikius ir jo jai labiausiai trūksta.

Dabar jis yra ne tik išklausantis ir auką suprantantis herojus, bet ir tas, kuris turi tikslią informaciją, ką reikia toliau atspindėti siekiant nutiesti tvirtus tiltus tarp savęs ir jos. Taigi, narcizas toliau tęsia atspindžių žaidimą ir kalba tai, ką auka nori išgirsti. Jis atspindės tiksliai tai, ko aukai norisi. Jeigu jai svarbu, kad vyras būtų patikimas, nes ji nukentėjo praeityje nuo nepatikimo partnerio, narcizas kurį laiką bus punktualus ir pasakos istorijas, kuriose jis yra patikimas herojus. Pasitaikius palankiai progai, ir kai jam tai kainuos nedaug pastangų, jis netgi pasielgs kaip patikimas žmogus, taip galutinai laimėdamas aukos palankumą ir gilų pasitikėjimą. Visiškai nesvarbu, ko konkrečiai reikia aukai, ko jai reikia, tą šioje fazėje narcizas jai ir patieks ant lėkštutės. Narcizas siekia aukos prieraišumo, kad jinai juo patikėtų ir įsileistų. Šioje fazėje auka, jau patikėjusi narcizo puikumu, atsivėrusi atvirumui, vis labiau ir labiau įsitikina, kad šis žmogus ne tik puikus, patikimas, bet ir ilgam jos gyvenime.

To narcizas ir siekia. Auka, žinoma, tikisi, kad vaizdas, kurį jis kuria, ir yra tikrasis jis. Tačiau atspindėjimas yra naudojamas tik santykių pradžioje, kol tarp aukos ir narcizo susiformuoja stiprūs prieraišumo ir pasitikėjimo jausmai. Atspindėjimo žaidimą narcizas pabaigia tą pačią sekundę, kai pajunta, kad auka yra jo. Tarkime, kai jie pradėjo kartu gyventi. Vistik atspindėjimas yra darbas, yra narcizo prisiimta rolė, o tai reiškia pastangas. Todėl pasiekus savo, ji automatiškai nutraukiama ir narcizas ima gyventi savo įprastinį gyvenimą.

Dėl empatijos nebuvimo, narcizui iš tiesų visiškai nesvarbu, ant kiek jis apvils ir apgaus auką, kai išryškės jos tikrasis veidas. Jam svarbu tik viena – gauti iš aukos tai, ko reikia jam. Pats tikriausias narcizas man yra pasakęs: “aš tapsiu tuo, kuo jai reikės“. Geriau ir nepasakysi.

*****

Jeigu įtariate, kad esate narsicistinės asmenybės pinklėse ir norite pasitikrinti, ar tikrai, jeigu jaučiate, kad jumis manipuliuojama, susisiekite su manimi ir aš pasidalinsiu, kuo galiu padėti. Kontaktai meniu juostoje dešinėje.

Trikampių kūrimas – nematoma manipuliacija

Trikampių kūrimas yra viena iš labiausiai paplitusių ir iš pažiūros labai nekaltai atrodančių technikų, kurias naudoja narcizai ir kitos manipuliuojančios asmenybės.

Trikampis – tai toks bendravimas, kai į bendravimo transakciją, kuri paprastai būna tarp dviejų žmonių, įtraukiamas dar vienas, trečias žmogus. Pavyzdžiui, mano draugė, pavadinkim ją Milda, papasakojo tokią situaciją. Ji eina pas savo draugę, pavadinkim ją Asta, į šventę. Asta prieš šventę davė Mildai kito žmogaus telefono numerį. Pavadinkim tą žmogų Girčium. Asta paprašė, kad Milda paskambintų Girčiui  ir išsiaiškintų, kokią dovaną Girčius planuoja atnešti per šventę ir padovanoti Astai. Kad jis nesugalvotų ateiti į šventę su per prasta dovana. Čia yra tikra gyvenime nutikusi situacija, tik vardai yra pakeisti.

Tai ir yra trikampis. Nes originaliai buvo poreikis kažką išsiaiškinti tarp dviejų žmonių: Astos ir Girčio. Tačiau Asta, nenorėdama taip akivaizdžiai “apsišviesti“, kad jinai nori išsimušti geresnę dovaną sau iš Girčio, nusprendžia pati jam neskambinti. Čia aš neanalizuoju, koks poreikis teisėtas ar neteisėtas, už kokią sumą pinigų dovana yra socialiai priimtina, ir ar gali pats dovanos teikėjas nuspręsti, kad dovana už 3€ bus gerai, jeigu jis tik tiek tegali skirti. Aiškumo dėlei apsiribokime pačia situacija. Žodžiu, darome prielaidą, kad su kiekvieno poreikiais čia viskas yra gerai.

Taigi, esant sveikai situacijai, Asta, norėdama geresnės dovanos, turėtų pati pasakyti Girčiui, jį kviesdama į šventę, ko jinai iš jo laukia dovanų. Arba, nuspręsti suvaldyti savo poreikį ir nesakyti nieko. Situacija yra išspręsta teisingai ta prasme, kad jinai ir lieka tarp dviejų žmonių, tarp kurių ji kilo. Į ją neįtraukiama daugiau, nesusijusių žmonių.

Asta, paprašydama Mildos atlikti veiksmus, kurie turi išspręsti jos problemą, sukuria trikampį. Jeigu Milda prisiima misiją, kurią jai perdavė Asta, susikuria trikampis. Nes iš originalios situacijos tarp dviejų žmonių pasidaro situacija, kurioje skirtingais veiksmais dalyvauja trys asmenys vietoj dviejų. Milda sprendžia ne savo problemą, Girtis dėl Mildos veiksmų nebemato tikrojo užsakovo. Tai, beje, ir buvo pagrindinė Astos motyvacija. Nes paskambinti likus savaitei iki baliaus su klausimu “ar pakankmai brangią dovaną man padovanosi?“ yra kažkaip jau taip nelabai skanu, ar ne? Labai jau atsidengia visos kortos ir pasimato tikrasis žmogaus veidas ir ketinimai.

Būtent taip ir veikia manipuliatoriai. Kurdami trikampius jie to ir siekia, kad situacija vyktų taip, kaip jie nori, tačiau ne jų rankomis, o kažkieno kito. Taip jie užmaskuoja, kas yra tikrasis situacijos organizatorius, tačiau tuo pačiu pasiekia savo tikslo neišsiduodami ir nesusigadindami savo viešai rodomo veido. Kaip taisyklė, tas trečiasis sumoka visą emocinnio nepatogumo ir situacijos kreivumo kainą vien todėl, kad leidosi įtraukiamas į trikampį.

Įvilioti į trikampį manipuliatoriai irgi labai gerai moka. Tam tinka bet koks siūlelis, už kurio tik manilupiatorius gali užsikabinti. Labiausiai tinka giminystės ryšiai, pvz. tėvai įtraukia vaiką, remdamiesi kaltės jausmo sužadinimu vaike (vaikas juk turi rūpintis mama arba tėvu, kaip jis gali atsakyti mamai vieną “nekaltą“ telefono skambutį? turbūt jau visai nemyli, oi, koks egoistas). Tinka ir visokios senos negrąžintos skolos, išsitraukiamos iš atminties užkaborių tuomet, kai jų prireikia. Kažkas tokio, kaip “o tu prisimeni, kaip aš tau tada ir tada tą ir aną gero padariau? Kaip aš pasiaukojau tavo labui? Tai tu tikrai negali būti toks nedėkingas savanaudis, kad imtum ir įžūliai nuspręstum negrąžinti man tos skolos.“.

Po kojomis dažnai metama draugystės korta, tipo, jeigu tu tikra mano draugė, tiktai taip padarysi dėl manęs. Suprask, jeigu nepadarysi, gali prarasti draugystę. Dažniausiai tokie grasinimai garsiai ir tiesiai neišsakomi, manipuliatorius pasikinko atakuojamo žmogaus emocijas prieš jį patį. Jam užtenka žvilgsniu, balso tonu ar labai “nekaltomis“ užuominomis sukelti nesaugumo ir galimo praradimo jausmą, ir auka jau supakuota. Pati prieš savo valią daro tai, ko nori manipuliatorius.

Žodžiu, dar vienas tipinis trikampio požymis yra papildomų emocinių siūlų įvijimas į situaciją iš pašalies, t.y. senų įvykių, su situacija niekuo nesusijusių giminystės, draugystės ar dar kokių nors ryšių. Tie siūlai turi sukelti kaltės jausmą ir priversti įsitraukti į trikampį. Be jų trikampis tiesiog neišsilaikytų.

“Barnis“, iš Wickimedia Commons

Dar viena tipinė situacija, kurioje kuriamas emocinis trikampis. Tai kai mama nesusitvarko su vaiku ir grasina pakviesti tėvą arba jį ir pakviečia. Originali problema iškyla tarp vaiko ir mamos ir mamos darbas yra su situacija susitvarkyti, neįpainiojus į ją kito, trečio asmens. Tai yra ne tas pats, kaip kad susitarti su tėvu laikutis vienos auklėjimo linijos ar bendro sprendimo.

Trikampiai visada kyla iš nepakankamo dviejų žmonių funkcionavimo ir kaip taisyklė yra nesveikos, manipuliatyvios, kažkieno sukonstruotos situacijos. Jei tik pastebite trikampį, svarbu kuo greičiau iš jo išeiti ir grąžinti situaciją tarp dvijų žmonių, tarp kurių ji ir kilo. Kad jie patys ją kontruktyviai išsiaiškintų ir išsispręstų.

*******

Jeigu atsidūrėte emociniame trikampyje ir yra sunku suprasti, ar tai yra tikrai trikampis arba atkapstyti pradinę problemą, arba nežinote, kaip su mažiausiais nuostoliais išeiti iš  trikampio, galite susisiekti su manimi, mano kontaktai yra meniu juostoje dešinėje.

Narsicizmas ir pavydas

Pavydas yra vienas iš tų retų jausmų, kuriuos gali jausti narcizas. Pyktis ir pavydas yra ryškiausiai išreikšti jausmai narcizo pasaulyje. Kadangi kitų jausmų praktiškai kaip ir nėra, tai per šiuos du jausmus narcizas išreiškia visą normalaus žmogaus jausmų skalę. O tai reiškia, kad tiek vienas, tiek kitas yra stiprūs jausmai.

Pavydas narcizams stipriai pasireiškia į abi puses. Jie tiek pavydi kitiems, tiek yra įsitikinę, kad jiems pavydi. Pavydas – viena iš narsicistinės asmenybės sutrikimo požymių.

Tipiškesnės situacijos, kuriose ryškiai pasimato narcizo pavydas, yra santykių pradžioje su nauja partnere, partnerio pavydo poreikis ir trikampiuose.

Kai prasideda nauji santykiai, narcizas įsiveržia į naujo žmogaus gyvenimą kaip viesulas ir labai greitai tampa neatskiriama jo dalimi. Jis – tas princas žavusis, kuris pamilsta staiga ir karštai, ir kurio jums taip trūko visą gyvenimą. Žymioji narcizo meilės bombardavimo technika reiškia ir tai, kad jis nuolatos sieka užmegzti ir palaikyti ryšį su nauju partneriu. Tai ir SMS žinutės su klausimais “ką veiki?“ ir dažni skambučiai pasiteirauti, kaip sekasi ir pan.

Miami U. Libraries iliustracija iš Wickimedia Commons

Nors partnerei tai gali atrodyti kaip karštos meilės apraiškos, iš tiesų narcizas taip kontroliuoja, ką jo nauja meilė veikia, ar tik neleidžia laiko su kažkokiu kitu vaikinu. Ir jeigu jam kyla įtarimų, kad leidžia, narcizas pirmoje, sudievinimo fazėje greičiausiai neišsiduos, tačiau iš tiesų savo dažnais skambučiais, noru praleisti kuo daugiau laiko su nauja partnere, tuo pačiu ir tarsi ją pasisavina sau, užtikrina, kad jai tiesiog neliktų laiko kažkokiam kitam žmogui.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Jei turite reikalų su narcizu, tai yra įprasta, kad jis gali pradėti taip elgtis labai anksti nuo santykių pradžios, netgi tuomet, kai jūs dar visai nesikalbėjote apie tai, ar jūs jau esate pora, ar dar ne. Jis taip jau tiesiog elgsis. Šioje situacijoje narcizas atvirai neišsiduoda, tačiau jo elgesys, nors užmaskuotas meile, iš tiesų yra vedamas gryno pavydo jausmo.

Vienas iš būdų tai pastebėti yra narcizo susierzinimas, kad į žinutę atsakėte po valandos, o ne per 5 min., kiek užtenka nueiti į tualetą. Tačiau vėliau, santykiams persiritus į nuvertinimo fazę, pasimato nebedangstomas pavydas ir atvira kontrolė.

Kaip matote, jau labai labai anksti, pačiame anksčiausiame santykių etape narcizas remiansi į neišsakytą prielaidą, kad jo naujai partnerei nereikia kitų žmonių, ir kad jinai neturi teisės bendrauti su niekuo kitu, išskyrus su juo. Taip pačioje bendravimo pradžioje pradeda gniaužtis socialinės izoliacijos gniaužtai. Tik iš pradžių jie padengti švelniu pūkeliu, todėl kutena švelniai.

Narcizas, intensyviai patirdamas pavydą, nuoširdžiai mano, kad ir kiti žmonės jaučia tiek pat pavydo, kiek ir jis pats. Ir lygiai taip pat nuoširdžiai nesupras, jeigu jo partnerė nebus tokia pati pavydi. Tiesą pasakius, jis netgi norės, kad to pavydo būtų. Jis pavydą tapatina su meile. Jam atrodo, kad jeigu partnerė jį myli, tai turi jo lygiai taip pat pavydėti bet kokiam stulpui. Mat giliai viduje narcizas turi įsitikinimą, kad “jeigu tu mane pažinotum, koks aš iš tiesų esu, tu manęs nemylėtum“, narcizas yra nuolatinėje įtampoje, jam nuolatos reikia patvirtinimo, kad jo partnerė jį vis dar myli. Todėl jis pavydi ir pats, nes jam atrodo, jeigu ji demaskuos jo netikrą AŠ, ji iš karto pabėgs pas kažką geresnį. Ir jam reikia partnerės pavydo demonstravimo kaip nuolatinio patvirtinimo, kad jinai vis dar su juo ir jį labai myli.

Narcizai labai mėgsta kurti trikampius. Trikampis – tai santykiai, į kuriuos įtraukti trys, o ne du žmonės. Tai gali būti ir ilgalaikiai santykiai, tarkime, meilužė, ir trumpalaikiai, pvz. jis sako – o tu žinai, ką ji apie tave pasakė?. Trikampių kūrimas yra apskritai mėgstamiausias narcizų hobis. Ir kai kurie iš jų šioje srityje, kaip ir manipuliavimo, melavimo, miglos pūtimo ir pan., nueina tikrai toli. Narcizai apskritai nemėgsta būti vieni, nes jiems nuolatos reikia arba susižavėjimo, arba žaisti galios žaidimus su kitais žmonėmis. Todėl meilužiai yra puiki išeitis. O meilužiai yra labai tinkamas stūmoklis ir manipuliuoti kitų jausmais pavydui išgauti. Toli pažengusių narcizų aukštasis pilotažas – sukurti situaciją, kurioje žmona ir meilužė pavydi jo viena kitai ir stengiasi pasirodyti jo akyse kuo geresnė, kad laimėtų jo laiko, meilės, dėmesio ir pan. Reikia pamatyti narcizą, kaip jis atvirai mėgaujasi tokia situacija! Tai yra kaip aukso medalis olimpinėse žaidynėse – sumanipuliuoti dviem moterimis taip, kad šios atvirai dėl jo peštųsi!? Tokia situacija narcizui yra kaip triguba ledų porcija: tai ir aukštas meistriškumas manipuliacijos srityje, ir dvigubas, vis stiprėjantis pavydo šaltinis, ir tiesiog kunkuliuojantis įrodymas, koks jis, narcizas, yra nepakeičiamas ir trokštamas! Tikras narcizas padarys viską, kad tokią puikią situaciją dar pakurstytų, įliedamas benzino į ugnį pasisakymais “o ji tai tą ir tą dėl manęs padarytų“.

Haynes King paveikslas “Pavydas ir flirtas“, iš Wickimedia Commons

Psichopatiška meilė: sudievinimas, I dalis

“Numatoma, tačiau vistiek netikėta ir gniuždanti psichopatiška meilė susideda iš trijų ciklo dalių: sudievinimas, sumenkinimas ir atsikratymas.

Šie santykiai prasideda kaip dangus žemėje, bet baigiasi ten, kur… blogiau nei pragare.

Kai psichopatas nusižiūri tinkamą auką savo galios, kontrolės ir savęs patenkinimo žaidimams, prasideda pirma – sudievinimo – ciklo dalis. Jūs manote, kad prasidėjo jaudinanti, romantiška istorija, kad jūs sutikote savo gyvenimo meilę. Tai, kas iš tiesų prasidėjo – tai… žaidimas, kuriame jūs garantuotai pralaimėsite. Žaidimo tikslas: jis arba ji įgaus kontrolę, suluošins jus emociškai ir dvasiškai, pasiims iš jūsų viską, ką panorės, ir paliks emocinius griuvėsius.

Psichopatas lepins jus dėmesiu, žavėjimusi, pagyromis ir kitomis slaptomis emocinės manipuliacijos technikomis. Tam, kad gautų tai, ko nori, psichopatas yra pasirengęs pasakyti bet ką. Jis yra patologinis melagis. O viskas, ko jis nori šiuo momentu – tai laimėti aukos meilę ir pasitikėjimą. Jos arba jo demonstruojama “mylinti asmenybė“ yra visiškai padirbta. Nepasant to, jūs patikėsite, kad jis yra jūsų siela dvynė, nes jis sugebės pateikti save kaip tobulą partnerį.

Ši fazė dar kai kada vadinama meilės bombardavimu. Manipuliatorius tiek stengsis visais įmanomais būdais apiberti savo auką meilės ir susižavėjimo įrodymais, kad jai nebus laiko net įkvėpti oro. Su nusižiūrėti žmogumi jie praleis labai daug laiko, inicijuos dažnus kontaktus. Daugybę kartų pasakys tokius žodžius, kaip jie myli, kaip jie žavisi jumis, kokius didelius išgyvena jausmus jūsų atžvilgiu, kokio jūs nuostabaus būdo, kiek jūs daug turite bendro ir kokie jūs abu laimingi, kad atradote vienas kitą. Būsite įsitikinę, kad tai – geriausias dalykas, kuris jums nutiko jūsų gyvenime. Net neįtarsite, kad jumis žaidžiama. Manipuliatorius netgi gali pasakyti kažką tokio, kaip “aš tikiu, kad mes esam giminingos sielos“ ir “argi tai nenuostabu?“ arba sakyti, kad jūs greičiausiai buvote kartu dar praeitame gyvenime.

Edouard Manet paveikslas »Père Lathuille«, 1879 m., iš Wickimedia Commons

Psichopatas yra nepajėgus užmegzti santykių su kitu žmogumi. Tačiau jis labai gerai moka pasiekti, kad kitas žmogus prisirištų prie jo. Tai vadinamas psichopatinis prisirišimas. Visa idealizavimo fazė yra klastotė, kurią psichopatas sukuria tikslingai tam, kad auka prie jo prisirištų, taptų jam prieinama, pažeidžiama ir tam, kad po to jis galėtų ja manipuliuoti ir emociškai išnaudoti.

Iš tiesų, jis ar ji niekada nemanė, kad esate nuostabus žmogus. Jūs tiesiog buvote siekiamas objektas, kuris tinkamas panaudoti, pažeminti ir išmesti. Jis niekada iš tiesų jumis nesidomėjo, jis norėjo paveržti jūsų kontrolės galią, galėti jumis manipuliuoti, įskaudinti jus ir atimti iš jūsų tai, ko jam ar jai reikėjo. Kaip matote, jo tikrieji interesai buvo labai paviršutiniški ir orientuoti į neilgą laikotarpį, o po to jis nusižiūri naują žmogų tų pačių žaidimų malonumams. Blogiausia yra tai, kad kai tai atsitinka, jūs jau siejate savo planus, lūkesčius, viltis ir svajones su šiuo žmogumi.“

Bus daugiau

Išversta iš psychopathsandlove.com

Neteiskite savęs, kad užkibote ant narcizo kabliuko

Kai jau sužinojote apie visą narcizo funkcionavimo sistemą, pamatėte, ant ko pastatyta visa jo asmenybė, tiksliau išorinis fasadas, pateikiamas kaip asmenybė, staiga tarsi praregėjote. Ir tiesa pasirodė labai karti.

Kai pamatėte, kad jis tiesiog TOKS YRA, žvilgsnis natūraliai nukrypsta į save – kaip aš galėjau būti tokia akla? Tokia naivuolė? Tokia kvailiukė? Kad mane taip lengva apkvailinti? Kaip aš taip, gyvenau kreivų veidrodžių karalystėje, o maniau, kad gebu kiaurai permatyti kiekvieną žmogų? Tai ką, aš jau visai durna, ir negaliu net pasitikėti savo pačios akimis? Savo pačios pasaulio suvokimu, jeigu mane taip lengva apvyniot aplink pirštą???

Glovani Maglo nuotrauka “Ašaros ir nusivylimas“ iš Flick.com

Neteiskite savęs.

Yra kelios priežastys, kodėl taip atsitiko. Ir beje, jeigu tai, ką patiriate, atitinka tai, kas parašyta čia, vadinasi, taip atsitiko ne jums vienai.

Visų pirma, narcizo taktikos yra tokios ištobulintos, kad jos tikrai VEIKIA. Galima sakyti,

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

vienintelis dalykas, ko narcizai mokėsi, kruopščiai studijavo ir nuolatos praktikavosi, ir yra jų gebėjimas daryti poveikį kitiems žmonėms. Ir jie tai darė nuo mažų dienų! Kasdien, kiekvieną akimirką. Pripažinkime, tai yra aukšto lygio meistriškumas. Ir jis tikrai veikia! Ir paveikė ne tik jus, bet ir daugybę kitų žmonių. Todėl ir iki šiol daugybė aplinkinių vis dar mano, kad narcizas yra nuostabus žmogus!

Antra, jeigu jūs likote su juo santykiuose ilgiau, negu kai tik pasimatė jo monstriškumas, yra ir dar viena priežastis, kodėl jūsų romanas nenutrūko pačioje pradinėje stadijoje. Atsisukite ir gerai gerai įsižiūrėkite į žmones, kurie jus augino vaikystėje. Tėvus ar kitus globėjus, pas ką augote. Ir kas užėmė svarbią vietą jūsų gyvenime kai dar buvote vaikas. Bent vienas iš jų turėjo būti narcizas. Jei labai gerai įsižiūrėsite, pamatysite.

Kaip tai susiję su jūsų santykiais su dabartiniu narcizu? Pirma, tik susitikusi su narcizu ir dar jo gerai nepažindama, iš karto pasijautėte su juo gerai. Daug daug geriau negu su kitais. Todėl, kad mes sugebame nuskaityti daug daugiau subtilios informacijos, nesu sugebame jos suvokti racionaliai. Mūsų antenos nuskaitė – “jis savas“. Tiesiog jam dar net neatskleidus savo tikrojo veido, jūsų kūnas ir pasąmonė pajuto, kad patekote į pažįstamą lauką. Todėl tarsi be jokios priežasties su šiuo žmogumi iš karto pasijutote gerai. Vien todėl, kad patekote į pažįstamą teritoriją, kurioje buvote daug kartų, užtai ir pajutote jam, kad jis – “savas“.

Emocijos, pajautimai, emocinė kūno atmintis mūsų elgesį kontroliuoja daugiau, negu mes tą suvokiame. O racionalusis protas jau po to sugalvojo priežastis, kodėl jis atrodo toks nuostabus. Dar pridėkite narcizo giesmę, ir prašau – protas jau net “žino, kodėl“.

Kitas dalykas, kodėl svarbi mūsų ankstyvoji patirtis su kažkuriuo iš narcizų tėvų, yra tas, kad tuomet, kai pradėjo lįsti į paviršių narcizo triukai, manipuliacijos ir kitos grožybės, kadangi mes buvome tai išgyvenę ir patyrę nuo mažens, pas mus tuomet nesuveikė aliarmo signalai. Žmonės, nepatyrę narsicistinio išnaudojimo vaikystėje, ir nepriėmę to kaip normalaus gyvenimo reiškinio, tik išlindus pirmiems narcizo “žiedeliams“, reaguoja labai stipriai ir iš karto pasišalina nuo tokio žmogaus, pamanę, kad su juo kažkas rimtai netvarkoj.

Vera Buhl nuotrauka iš Wickimedia Commons

Deja, vaikai, buvę narsicistinių tėvų išnaudojimo aukos, matę ir patyrę manipuliacijas savo kailiu nuo mažens, neturi vidinės sistemos, informuojančios apie iškilusį pavojų. Taip, jiems tai nepatinka, žinoma. Jei buvote su narcizu, žinote, kokias kančias patyrėte ir ką jums tai kainavo. Tačiau pradinis signalas “jis savas“ vėliau nebeleidžia normaliai aktyvuotis aliarmo sirenoms (kurios beje, ir taip tėvų sugadintos) tuomet, kai narcizas pradeda manipuliuoti, žeminti, skaudinti ir pan.

Dar viena priežastis, kuri vėlgi susijusi su ankstyvąja patirtimi su narcizais, ir kuri lemia santykių su jais užmezgimą, yra tai, kad keistoje terpėje, kuri susikuria tarp narcizo ir jo partnerio, tokiam žmogui yra įprasta būti nuo mažens. T.y. ji nemaloni, bet kažkokia tokia pažįstama, tokia tarsi sava. Ne ideali, bet žinoma.

Tai greičiausiai yra tos pačios priežasties kita pusė, kodėl staiga suvokus apie narcizus, jų veikimo principus, apima toks siaubas. Mes ne tik prarandame gyvenimo partnerį, artimiausius santykius, ateities planus ir įsivaizdavimą apie ateitį, mes staiga pamatome ir ką jis darė su mumis.

Dar daugiau, mes staiga pamatome, ką leidome su savimi daryti. O baisiausia – tuomet suvokti, kad kažkas su manimi iš esmės negerai. Kad aš užaugau nuo mažens be kažkokių svarbių vidinių aliarmo sistemų. Kad leidau taip toli išsivystyti santykiams su narcisu, nesuvokdama, kas čia darosi. Ir kokia mano pačios atsakomybė šioje istorijoje.

Neteiskite savęs. Jūs nekalti, kad gimėte tėvams, iš kurių vienas yra narcizas. Neteiskite savęs. Tai ne jūsų kaltė, kad tėvai savo elgesiu išgadino jūsų vidines sistemas, kurios vėliau reguliavo jūsų partnerio pasirinkimą. Neteiskite savęs. Jūs nežinojote ir negalėjote žinoti. Tai, ką mes matome nuo mažens, dedamės ir  galvas ir širdis be jokio filtro, tik su etikete: “toks yra pasaulis“. Toks buvo jūsų tėvų pasaulis.Todėl toks jis atrodė ir jums, kol neperskaitėte to, ką perskaitėte čia. Nuo šiol jūsų pasaulis bus kitoks.

Ir tebūna tai į gera.

Paulos nuotrauka “Viltis“ iš Flick.com