Narcizas siekia suknisti smegenis

Gaila, bet tai yra visiškai neperdėtas pasisakymas. Ir net ne metafora.

Pats atviriausias narcizas, kurį gerai pažinojau, tiesiog toks klasikinis vadovėlinis narcizas, niekada neslėpė, kad siekė įdėti jam naudingas mintis į kitų žmonių galvas. Ne tai, kad neslėpė, o ne sykį, man pasakodamas kažkokią savo istoriją, aiškino, ką jisai pasakė, ir kokį jausmą ar mintį tai turėjo sukelti kito žmogaus galvoje. Jis, žinoma, labai didžiavosi savo puikiais manipuliavimo įgūdžiais.

Vieną kartą, jis man kažką aiškino, ir pasakė vieną frazę: “taigi, tu gali galvoti, kad…“. Tai buvo absoliučiai tiesiai šviesiai suformuluotas pasiūlymas ką man reiktų galvoti. Net neslepiant, kad jis ir nori į mano galvą įdėti savo minčių. Be abejo, tos naujos mintys turėjo man padėt mąstyt apie situaciją kaip apie daug geresnę, nei kad iš tiesų buvo.

Tada labai nustebau ir suklusau. Oho, pagalvojau, dar niekas man taip tiesiogiai nesiūlė minčių iš mano galvos išorės įsidėti į vidų. Tada dar nebuvau išsiaiškinusi, kad to žmogaus asmenybė turi labai daug narsicistinių savybių. Pasirodė labai keistas toks pasiūlymas.

Iliustracija iš Wickimedia Commons

Aš save laikau kūrybinga ir išradinga asmenybe, be to, man labai įdomu suvokti, kaip veikia pasaulis, žmonės, mechanizmai, reiškiniai. Manau, kad savo analitinius sugebėjimus esu gerai išlavinusi. Tuo labiau minčių trūkumu niekada nesiskundžiau. Informaciją iš išorės priimu tiek, kiek praleidžia mano filtras, dažnai jaučiuosi jai gana imli. O jau pasidaryti išvadas mėgstu pati. Tai siūlymas prasidaryti galvą ir įsidėti kito žmogaus minčių man pasirodė labai keistas.

Dabar kai galvoju, kiti mano pažįstami narcizai, tiek atviresni, tiek slaptesni, irgi savo elgesiu

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

siekė kontroliuoti mano elgesį. Būtent kontroliuoti. Kartais primityviais agresijos protrūkiais, kartais per emocinį spaudimą ir tarsi nuorodas, kad aš esu kažkokia nepakankama, kad darau daug dalykų blogai.

Atviros agresijos protrūkiai tai ką čia ir neaiškinti – kažką tik pradėjai sakyti ar daryti, ir, toks jausmas, kad nespėjau dar burnos praverti, ar kojos “neteisinga“ kryptim pastatyti, jau ir matai prieš akis arba prie ausies plačiai pražiotus nasrus, iš kurių kartu su seilėm liejasi lava bei sklinda parako kvapas.

Sumenkinimas, suponavimas, kad tu taip elgdamasi esi kažkokia nenormali, kvaila, nepakankama, gėdingai niekinga ir pan. Pavyzdžiui, užduodavau klausimą, kuris turėtų man paaiškinti konkrečias detales, kodėl čia taip, o ne kitaip, t.y. daugiau informacijos, o tuo pačiu ir aiškumo situacijai, labai dažnai sulaukdavau tokios replikos atgal: “nu ką čia apsimeti durnele, kad nesupranti?…“. Ir suraukto veido, suprask, man žema šnekėti su tokiomis nesusivokėlėmis. Arba, nesiimsiu net aiškinti tokiems kvaileliams kaip tu.

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Bet įdomu yra tai, kad iš to paties žmogaus dažnai kitose situacijose girdėdavau, kad esu protinga, todėl šis sakinys greičiausiai reiškė “tu esi ir taip labai protinga, pati susivoksi, jei tikrai tokia protinga ir esi, kaip kad aš tave laikiau“. Tai yra gryniausias, švariausias ir gražiausias manipuliavimas, t.y. vietoj to, kad pateiktų tiesiai šviesiai trūkstamą informaciją, apeliuoja į “nagi, įrodinėk man, kad tikrai esi tokia protinga, kaip kad pirma apie tave pagalvojau. Ar tik nebūsiu per gerai tada pamanęs?“.

Iš tiesų tai yra pelėkautai pelėms, nes kodėl aš turėčiau įrodinėti? O antra, kaip galima atspėti kito žmogaus mintis, kai jis jų nepasako? Tad tai yra atviras būdas tiesiog užčiaupti kitą žmogų tuomet, kai paklaustajam kažkodėl pasirodo nenaudinga eiti ten, kur veda klausimas. Arba tiesiog nori ir palikti vandenį drumstą, kuriame tik jis pats žino kelią.

Kitas, toks gana atviras narcizas, išvis pavarydavo. Pavyzdžiui, pats imdavo ir kažką pasakydavo neteisingai. Ir tada supykdavo ant manęs – taigi turėjai pati suprasti, ką aš turėjau omeny! Lygiai taip pat reaguodavo, jeigu kažkokios informacijos nepasakydavo. Manau, kad tiesiog pamiršdavo. Galų gale narcizams kiti žmonės juk nerūpi ir tiek. “Taigi reikėjo pačiai suprasti! Čia ir taip aišku!“. Kaip, atleiskite, jeigu aš ne aiškiaregė?

Elena Flecha nuotrauka
Elena Flecha nuotrauka “Būrėja“ iš Flickr.com

Kaip būčiau norėjusi žinoti apie narsicizmą anksčiau! Kiek tokių nesąmoningų situacijų šiandien man atrodo aiškios kaip ant delno, ir iš esmės, jas permatant kiaurai, nebesukelia man jokių emocijų. Tiesiog permatau žmogaus kėslus ir viskas.

Manau, kad daugelis žmonių, kol nesužino geriau apie narsicizmą ir kaip jis veikia tiek pas tuos, kuriems jis tapęs gyvenimo būdu, tiek kaip jis veikia aplinkinius, lygiai taip pat sėkmingai susidrumsčia smegenys. Kitaip ir negali būti. Nes visos tos technikos ir yra skirtos smegenims permaišyti.

Kai buvau Ispanijoje pirmą kartą, norėjosi kuo daugiau susipažinti su ispaniška kultūra. Kiek žinau, pietų Ispanijoje dar buvo neuždraustos koridos. Tos tikrosios, tradicinės koridos, kurios pabaigoje kuris nors miršta. Na, ne kuris nors, o tiesiai šviesiai – bulius. Nes kitose šalyse, pvz. Šiaurės Ispanijoje ar Portugalijoje, korida yra, bet tai yra tik pasivaikymas po areną, kurios pabaigoje bulius lieka gyvas.

Markkku nuotrauka
Markkku nuotrauka “Korida“ iš Flickr.com

Tai va, kai tas bulius, subadytas strėlėmis visiškai nusikamuoja ir nukraujuoja, vaikydamasis matadorą, jis kažkokiu momentu suklumpa ir nebepasikelia. Tai ir yra tas momentas, kai laikoma, kad jis pralaimėjo. Tada ateina toks techninis darbuotojas į areną su dideliu peiliu ir įbedęs peilį į vargšo buliaus galvą, tikrąja ta žodžio prasme, sumaišo jam smegenis. Bulius, prakišęs nelygioje kovoje, per kelias minutes kokių 20 000 žmonių akivaizdoje pasitampo traukuliuose ir nudvesia.

Tokių vaizdelių atlaikiau tik du, ir išėjau iš arenos, nepaisant to, kad tą vakarą buvo numatytos gal aštuonios kovos, ir bilietas buvo tikrai labai brangus. Kam žiūrėti tokias nesąmones?

Manau, ką iš esmės padaro narcizas savo aukų smegenyse – tai lygiai taip pat suniokoja smegenis. Tik daro taip lėčiau, labiau ištęstai laike ir auka realiai nepastebi nei kada narcizas sukiša savo ginklus į galvą, nei kaip juos sistemingai suknisa.

Nes tai daroma žodžiais, agresija didėja pastoviai, bet palyginus nedideliais žingsneliais vienos dienos laikotarpy. Tačiau deja deja, efektas – toks pats.

Narcizas siekia suknisti smegenis

Narcizas – amžinas herojus

Jeigu atidžiai įsiklausytumėt į narcizo (žmogaus) kalbą ir pasakojimus, jis visuomet yra savo šnekų herojus.

Jeigu kalbės apie vaikus, kuriuos turi iš ankstesnės santuokos, tai tik jo dėka jie yra normalūs ir kažkiek matę normalesnio gyvenimo. Nes iš jų motinos tai nieko gero jie negavo, matė tik blogo.

Jeigu kalbės apie darbą, tai visi kolegos durniai, nieko nesupranta, iki kokių trijų viršininkų sluoksnių virš jų. Tik jie vieni kažką suvokia ir sugeba. Jei ne jie, visi ten seniai būtų prapuolę ir išvis kompanija žlugusi, viskas laikoti tik ant jo vieno pečių.

Jei kalbės apie skyrybas su buvusia žmona, tai, žinoma, jis jai viską paliko, nors realybėje galėjo būti viskas kitaip, galbūt ji viską atsikovojo per teismą, ir tai greičiausiai ne viską.

Žinoma, visi šie pasakojimai yra pateikiami su realybės nuotrupų priekoniais, todėl skamba tikrai įtikinamai. Be abejo, šalia bus papasakotos kokios nors detalės iš tikro gyvenimo. Pavyzdžiui, jeigu kalbant apie darbą, tai kaip ten koks nors viršininkas visą projektą suvarė. Jeigu pasakos apie buvusią žmoną, tai pripasakos konkrečių dalykų, ką jinai yra padariusi, kad skambėtų tikrai įtikinamai, kokia ji pabaisa savo vaikams ir nestabilios psichikos.

Jei pasakos apie savo vaikus, irgi pripasakos, kaip jie toj ir toj situacijoj nukentėjo nuo savo mamos, kaip jinai nežmoniškai su jais pasielgė. Tad tie pasakojimai nebus labai lengvai iššifruojami. Ta prasme, iš pirmo žvilgsnio nebus taip akivaizdžiai aišku, kad viskas tik melas, ir kad taip visai nėra. Nes tai bus sulipdyta iš spalvingų konkrečių įvykių mozaikų.

Vistik, jei ne įsiklausyti į kiekvienos istorijos detales, o stengtis įžiūrėti vieną, visas istorijas vienijantį raudoną siūlą. Visas triukas, kaip tai padaryti – tai ne įsiklausyti į kiekvieną istoriją, kad ir pasakojamą su gyvomis detalėmis. O tarsi atsitraukti kiek toliau. Istorijas išklausyti, bet ne kaip kiekvieną atskirai, o visas kaip vieną vientisą pasakojimą. Tada pasimatys raudonas siūlas. Tai bus narcizas – visų istorijų herojus, nugalėtojas, gelbėtojas, nepakeičiamasis.

Iliustracija iš Flickr.com
Iliustracija iš Flickr.com
Narcizas – amžinas herojus

Meilės bombardavimas

Slaptas, nematomas, užtikrintai veikiantis ir be galo pavojingas narcizo ginklas – meilės bombardavimas (angl. – love bombing).

Narcizas, pasirodęs jūsų gyvenime staiga, greitai ir karštai jus pamilsta. Jis kas dieną rašo žinutes visais kanalais, kuriuos tik turi, tuo pačiu metu keliu minučių skirtumu jus gali pasiekti žinutės per socialinį tinklą ar net kelis skirtingus, SMS, emailas, o jau žiūrėk ir telefonas skamba…

Jei prisimintumėt savo santykių su narcizu pradžią, tikrai atgamintumėt tą jausmą, kad “čia kažkas ne taip“. Tiesiog tas kiekis žinučių, dėmesio rodymas yra toks griaustinis iš giedro dangaus, kad to jausmo išvengti praktiškai neįmanoma.

Žinoma, to jausmo stiprumas dar gali būti užtušuojamas jūsų tuometinės emocinės būsenos. Kuo labiau jūs pati esate desperatiška pagaliau turėti artimus intymius santykius, jaustis mylima, tuo mažiau jausite tą jausmą, kad “čia kažkas ne taip“. Gali būti, kad jeigu jus ištiko kokia nors bėda, išgyvenate stiprius neigiamus jausmus ir desperacija turėti artimą meilės ryšį yra didelė, šitas “kažkas čia ne taip“ jausmas gali būti toks silpnas, kad jį meilės bombardavimas gali praktiškai visiškai užgožti.

Meilės bombardavimas ne veltui ir vadinamas meilės bombardavimas. Kai narcizas nusižiūri auką, jis nukreipia visas savo jėgas link jos. Meilė prasiskleidžia visais savo žiedais, staigi ir stipri. Narcizas jus paims iš darbo ar iš studijų, bus šalia jūsų tuomet, kai jums to reikės. Kartais bus net momentų, kai bus sunku suprasti tokį perdėtą narcizo supratingumą jums, pavyzdžiui, buvusios meilės gedėjimas.

Jis padės atsikratyti buvusiojo daiktais, irgi ašaras dėl buvusiojo supratingai nušluostys. Jausmas “kažkas čia ne taip“ bus proto interpretuotas kaip “na, jis greičiausiai toks super supratingas žmogus, kaip man pasisekė!“. Vadinasi, aš ir ateityje galėsiu pasikliauti tuo puikiu žmogumi ir jo supratingumu, jeigu man bus sunkus laikotarpis gyvenime. Taip narcizo aktyvus meilės bombardavimas greitai kuria stiprias aukos sąsajas su juo.

Jis dažnai skambina, būna pasiruošęs susitikti beveik kasdien, tarsi neturėtų jokio ligšiolinio gyvenimo. Arba, jeigu susitikti iš tiesų negali, trukdo kokios nors kliūtys, pvz. jei gyvena už kelių šimtų kilometrų, jis kalbės taip, kad jūs patikėsite, kaip jis trokšta visą laiką praleisti su jumis, jeigu tik ne tos kliūtys…

Narcizas jus lepins savo dėmesiu, skambins dažnai, kalbėsitės valandomis, jis nuolatos klausinės: o kaip jautiesi tu? Ko nori tu? Jei vaikščiosite į pasimatymus, stengsis jus išklausyti, o kitą sykį užsakyti vietas jūsų mėgstamame restorane, vestis į jūsų mėgstamą koncertą. Demonstruos didelį atsidavimą jums, tarkime, gali net sakyti – ką tu man užsakysi kavinėje, tą aš ir valgysiu.

Jis be galo įtikinamai savo veiksmais piešia patikimo, atsidavusio, giliai mylinčio, galinčio labai daug duoti ir patenkinto davimu žmogaus įspūdį. Aukai nelieka abejonių – tai nuostabus žmogus!

Jo romantiniai sugebėjimai pranoks visų kitų jūsų iki tol turėtų partnerių – jis pastebės ant šaligatvio nukritusį širdelės formos lapą ir įteiks jums. Kiekvieną kartą eidama susitikti, nuo jo gausite gėlių. Ypatingomis progomis pagal užsakymą sukurtoje puokštėje pamatysite savo vardo pirmą raidę iš gėlių žiedų. Jis paprašys, kad iš šios puokštės išdžiovintumėte du rožių žiedus ir vieną duotumėte jam. Kad kai jūsų nebus šalia, jis turėtų nors tą rožės žiedą, jūsų laimės liudininką…

Turėdamas išvažiuoti, jis su savimi vešis jūsų plauką. Kad miegodamas viešbučio lovoje turėtų dalelę jūsų su savimi. Jis patveš jums iš komendiruotės kalną dovanų. Kiekviena smulkmena, net pigūs turistiniai suvenyrai bus sudėti į gražias dovanų dėžutes, kurios bus brangesnės už pačius suvenyrus…

Jis padovanos jums auksinius auskarus, kurių ilgai ieškos būtent tam tikros formos, nes tai bus jūsų meilės istorijos simbolis… ir pasakys – jeigu pamesi, nepergyvenk, aš tau iš karto nupirksiu tokius pačius tik didesnius. Ir taip bus iki tol, kol aš būsiu gyvas.

Jis vešis jus prie jūros, į paplūdimį, kiekvieną kartą nepamirš nupiešti širdelės ant smėlio su jūsų inicialais… Paplūdimy turės pasiėmęs su savim jūsų mėgstamos dainos įrašą ir jo klausysitės kol vėjas taršys plaukus…

Jis vesis jus į geriausius restoranus, jūs skrisite į keliones. Jei mėgstate braškes, jis prižadės, kad jei gyvensite su juo, ant jūsų stalo kasdieną bus braškių… net ir speiguotą žiemą. Ir jūs jau juo tikėsite, nes tiek kartų jis padarė tai, ką žadėjo!

Jis įteiks jums laišką ir pasakys: “Jeigu aš kada nors pasakysiu tau kažką negero, kas tave įskaudins, sužeis tavo širdį, nieko man nesakyk, tik įteik man šį laišką. Aš parašiau sau kai ką, ko niekada nenorėčiau gauti nuo savęs.“

Narcizas jums pasakos savo svajones, kad jis nori šeimos su jumis, kad jis nori kuo greičiau bendro vaiko. Visi šie dalykai, net jeigu į juos žiūrėjome iš pradžių su nepasitikėjimu, baime, nežinodamos, ar tai nėra vienadienis dalykas, laikui bėgant tikrai ima veikti. Mes priprantame prie to žmogaus buvimo mūsų gyvenime. Prie dažnai ir intensyviai rodomo dėmesio. Prie komplimentų. Prie pakylėjimo.

Ir iš tiesų pamilstame, patikėjusios, kaip mums pasisekė, kad į mus dėmesį atkreipė būtent šis nuostabus žmogus!

Pierre Auguste Cot paveikslas “Pavasaris“, 1873 m. Iš Wickimedia Commons
Meilės bombardavimas

Narcizo technikos: tikslinis miglos pūtimas

Viena iš dažnai narcizų naudojamų manipuliavimo technikų yra tikslinis miglos pūtimas (ang. gaslighting). Tai yra toks faktų, išvedžiojimų, užuominų, veiksmų, informacijos ir gestų mišinys, kurio tikslas yra sukelti sumaištį ir privesti narcizo auką abejoti savo sveiku protu.

Paveiksliukas iš knygos.lt
Paveiksliukas iš knygos.lt

Kad būtų lengviau suprasti, duosiu tokį pavyzdį. Tarkime, jūs sakote: “du plius du yra keturi“. Kitas žmogus atsakytų “taip“. Arba “ne, penki“. Tada žiūrėtumėte toliau, ar jis meluoja, ar juokauja, ar provokuoja. Tai yra tiesūs atsakymai, o ne miglos pūtimas.

Narcizas tokioje situacijoje pasakytų: “tau reikėjo geriau mokytis mokykloje“ ir apgailėtinai linguoja galvą keista veido išraiška. Jis nepasako nei taip nei ne. Tačiau pasako kažką nekonkretaus. Jūs suklūstate – ką jis turėjo omeny? Ir jūsų smegenyse užverda iššifravimo procesas.

Turbūt aš buvau neteisi, sakydama, kad du plius du keturi. Bet kodėl tada jis tiesiai nepasakė, kiek? Matyt, jis galvoja, kad aš labai kvaila, jei nežinau atsakymo pati. Bliamba, kaip aš taip, kodėl aš nežinau, kiek yra du plius du? Aš turbūt tikrai esu didesnė idiotė nei pati maniau. Tikrai, mokykloje būdavo, kad gaudavau nekokius pažymius. Ir tai, matyt, man juos mokytojai iš pasigailėjimo parašydavo. Bet tai kaip jam sunku su manim tokia kvailele. Man dar išvis pasisekė, kad jis į manę kažkada pažiūrėjo, su tokia kvaila galva išvis viena būčiau visą gyvenimą, jeigu ne jis.

Pastebite, ką kito žmogaus mintyse pasėjo narcizas ir iki kokių išvadų tai veda? Jis tarsi sviedžia akmenėlį į ežerą, kuris sudrumsčia vandenį ir sukelia raibulius, kurie nueina toli.

Tačiau jeigu narcizo paklausti – ką tu čia padarei, a? Jis nekaltu veideliu gūžtels pečius, nes iš tiesų, išėmus iš konteksto jo pastaba “tau reikėjo geriau mokytis mokykloje“ skamba labai nekaltai. Netgi ne tai, kad nekaltai,o atspindi labai gerbtino žmogaus požiūrį, kuris gerbia mokyklą ir propaguoja gerą mokymąsi. Oficialiai prie narcizo neprikibsi!

O jei pažiūrėtume, kokios yra galutinės išvados, prie kurių auka prieina narcizui paskleidus miglą:

– aš esu bloga, ir blogesnė, nei iki šiol maniau

– jis yra geras ir propaguoja teisingas vertybes

– man išvis pasisekė, kad aš jį turiu, aš net neverta jo, aš nieko nesugebu

Auka tarsi savo noru prieina prie išvadų, kad ji nieko neverta, yra bloga, ir kad be narcizo išvis prapultų. To ir siekia narcizas. Užtai bet kam, stebinčiam situaciją iš šalies, emocinis spaudimas ir išnaudojimas, vieno žmogaus elgesio įtaka nuvertinant kito asmens vertę ir taip pajungiant savo valiai visiškai nesimato! Todėl viešumoje narcizas bus gerbiamas, žmonės iš tiesų manys, kad jums su juo pasisekė. Juk tai rimtas tikrąsias vertybes propaguojantis žmogus!

Esu skaičiusi profesionalaus psichoterapeuto pasisakymą, kad jis daug kartų girdėjo narcizų aukų pasakojimus ir niekaip negalėdavo patikėti. Ir tik tuomet, kai pats susidūrė beširdiškai žiauriu narcizo elgesiu, tik tuomet suprato, kad viskas, ką jam kada nors anksčiau pasakojo nukentėję nuo narcizų, buvo visiškai teisūs!

Žinoma, kai aš čia pateikiu pavyzdį 2 x 2 = , tai tuomet labai aiškiai pasimato narcizo manipuliacijos, jos atrodo netgi komiškos. Ir pasimato, kaip tokia iš pirmo žvilgsnio nekalta pastaba suveikia, kad aukos prieina prie drastiškų išvadų, ir kaip veikia jų valios ir vertės sumenkinimas.

Tačiau realiame gyvenime tokio tipo pastabos, kurios nėra aiškios, tačiau sukeliančios daugybę abejonių savo verte ir sugebėimais, pasakomos ne tokiose vienareikšmiškose ir aiškiose situacijose. Pagalvokite, jeigu žmogus pasako frazę “man atrodo taip“, arba “aš jaučiuosi taip“. Ir narcizas lygiai taip pat meistriškai sukelia abejonę, kad “su manim kažkas ne taip“? Tuomet visiškai nėra kaip patikrinti, ar tai, kaip žmogui pasirodė ar kaip jis pasijautė, yra teisinga ar ne. Nėra daugybos lentelės, kuri apimtų visus gyvenimo atvejus.

Tai yra taktika, kuri yra nematoma. Už rankos nepagausi kaip vagies. Žmogus gali ilgai išlaikyti gero, patikimo, mielo žmogaus įvaizdį visų kitų akyse. Kas narcizui, žinoma, yra be galo svarbu! Todėl ji narcizo labai mėgstama. Ji nematoma, neapčiuopiama, kaltės neįrodysi, o veikia užtikrintai, ir kuo ilgiau naudojama, to labiau žlugdo auką. Idealus variantas!

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Ji kaip nuodingi miltukai, slapčia supilti į arbatą. Geria abu maloniai šnekučiuodami, o kitas žmogus net nejaučia, kad geria nuodus. Galvoja – koks mielas žmogus, arbata pavaišino, sėdime, šnekučiuojamės. O nuodai tuo tarpu, žinoma, veikia.

Ir niekas nesupras, kaip aukai yra sunku su tokiu žmogumi. Taip auka dar labiau spaudžiama abejoti savimi. Juk visi sako, kad jis yra puikus, protingas, patikimas žmogus! Gal tikrai kažkas su manim negerai? Gal tikrai aš pati čia kažką darau, kad jis taip su manimi elgiasi? Žodžiu, aukai vienintelė išeitis lieka dar labiau abejoti savimi, savo pojūčiais, savo vidine tiesa, savo vidine verte.

Ši taktika yra labai puiki tiek išmušti auką iš vėžių konkrečioje situacijoje, tiek ilgainiui sodinti aukos savivertę. O tai reiškia, kad jinai ateityje, savęs pajautimui ir savivertei smunkant, vis labiau abejos savimi, savo išvadomis ir vis labiau bus spaudžiama įtikti narcizui. To jam ir tereikia!

Narcizo technikos: tikslinis miglos pūtimas