Jeigu kenčiate gyvendami su tėvais, iš kurių manote, kad bent vienas gali būti narcisistinė asmenybė arba kenčiate nuo pasekmių augę tokioje aplinkoje, galite susitarti dėl konsultacijos.
Narcizo santykis su vaiku
narsicizmas
Narcizams neįmanoma įtikti
Narcizo (-ės) malda
To nebuvo.
Jeigu ir taip, tai nebuvo taip blogai.
Jeigu ir taip, tai nieko čia tokio.
Jeigu ir taip, tai vistiek ne mano kaltė.
Jeigu ir taip, aš to nenorėjau.
O jeigu ir taip,
tai tu to nusipelnei.
(Šaltinis: facebook, išversta iš anglų k.)
Geštalto teorija ir narcizo idealaus paveikslo išsaugojimas
Geštalto psichologijos kryptis tyrinėja, kodėl žmonės mano dalykus taip, kaip mato. Žmogus gali nematyti dalies daikto ar objekto, tačiau jo smegenys iš patirties prikuria likusią nematomą dalį iki visumos ir taip žmogus gali gana gerai įsivaizduoti, kaip atrodo visas objektas.
Alex Ariza piešinys iš jo blogo
Pavyzdžiui, jeigu prieš jus stovi žmogus ir jis užstoja dalį sienos, kuri yra už jo, jūs juk nemanote, kad už jo nugaros žiojėja skylė, nors į kambarį įėjote kątik ir sienos prieš tai nematėte. Iš tos sienos dalies, kuri liko matoma, jūsų smegenys prikuria, pačios susikuria ir priduria trūkstamą informaciją ir taip galvoje susiformuoja pilnas objekto vaizdas netgi kai dalis to objekto yra nematoma. Žmogus gali gerai įsivaizduoti visą sieną, nors ją ne visą matė.
Šis principas skatina žmogaus psichiką “uždaryti sceną“, t.y. duoti užbaigtumą suvokimui to, kas yra prieš jo akis tam, kad jis galėtų pilnai įvertinti situaciją. Tai yra savybė, susiformavusi vėlgi išlikimo pagrindais. Todėl, tarkime tame kambaryje likus pavojui, žmogus, norėdamas pabėgti, nesitrenks į sieną, kuri buvo už kito žmogaus nugaros, manydamas, kad ten buvo skylė. Jis ieškos išėjimo pro duris.
Taigi, žmogaus psichika, surinkusi reikiamą, pakankamą kiekį duomenų apie daiktą, žmogų, reiškinį ir t.t., siekia apibendrinimo, tarsi galutinio įvertinimo ir situacijos uždarymo, įvardinimo.
Tai yra visuose žmonėse veikiantis principas, kurį puikiai išnaudoja narcizai. Jie nežino teorijos, tačiau jie mato, kad praktikoje tai puikiai veikia. Pradėję meilės bombardavimo etapą jie žino, kad netgi tai atlikus neidealiai ir pro idealaus įvaizdį prasmukus vienam kitam netikslumui, bylojančiam apie tikrąjį narcizo charakterį, tos “smulkios detalės“ aukos greičiausiai bus nurašytos kaip nereikšmingos ir neįtakos jos apibendrinimui, kai auka po kiek laiko narcizą suvoks kaip puikų, gerą, žavesį keliantį ir patikimą žmogų.
Įdomu ir tai, kad sykį susiformavus pirminei nuomonei, žmonės lengvai šios nuomonės nekeičia. Tai yra kitas principas, kuris yra būtinas tam, kad psichika išliktų stabili. Tai reiškia, kad net pradėjus lįsti į paviršių iškalbingoms detalėms, paneigiančioms pirminį narcizo apibūdinimą aukos psichikoje, jos psichika pati yra linkusi kaip tik įmanoma ilgiau laikytis pirminio suvokimo ir kaip įmanoma ilgiau nepersvarstyti to žmogaus poveikio savo gyvenimui.
Salvadoras Dali paveikslas “Vergų turgus“
Iš tiesų pilnas paveikslo pavadinimas yra “Vergų turgus ir nykstantis Voltero biustas“. Ir jeigu jūs pirmiau pamatėte vienuoles, dėl jau minėto principo gali būti sunku pamatyti Voltero biustą, paslėptą paveiksle. Tačiau kai man parodė, kur yra Voltero biustas, man jau sunku prisiversti matyti vienuoles, nes aš jau matau jo biustą! Taip veikia psichikos siekis išlaikyti kiek įmanoma labiau vientisą jau iki tol suvoktą apibendrintą informaciją ir kartu psichikos stabilumą.
_________________________________________________________
Jeigu reikia pagalbos norint permatyti visą sistemą, kurioje veikia narcizai ir išsikapstyti iš jos poveikio, dešinėje viršuje yra kontaktiniai duomenys, galite susitarti dėl konsultacijos
Ar jūs turėtumėt įspėti naują narcizo auką?
Kad ir kiek jums blogo yra pridaręs narcizas, greičiausiai vistiek suspaudžia širdį pagalvojus apie tai, kas laukia naujosios jo meilės.
Ką daryti? Ar jūs turėtumėt susisiekti su nauja narcizo auka ir įspėti apie pavojus, kurie jos tyko? Ar turėtumėt atskleisti, koks iš tiesų pavojingas jis yra? Ar turėtumėt nušviesti, kas laukia narcizo aukos, ir kaip jinai pasigailės, kad pateko į spąstus?
Juk niekas kitas kaip jūs nežino, kas toks per veikėjas iš tiesų yra narcizas ir ką jis sugeba. Jūs jau žinote visą skonių spektrą su šiuo žmogumi, nuo saldumo devintame danguje iki neapsakomo kartumo, kuris nepraeina, kad ir kiek plautum burną indų plovikliu?
Paanalizuokime, kodėl kyla noras eiti ir įspėti tą kitą žmogų. Nes kažkada ta nekalta auka tapote jūs, tik jūs dabar jau žinote, kas seks toliau. Ir kai jūs turite tas žinias, jums gaila naivios naujos aukos, kuri net didžiausiame košmare nesapnuoja to, kas – jūs jau žinote – jai nutiks.
Gali būti toks jausmas, kad jūs bendrininkaujate su nusikaltėliu, neįspėdamas aukos. Tam tikra prasme taip ir yra. Iš moralinės pusės būtų teisinga įspėti.
Tačiau narcizas yra narcizas. Kaip gudriai jis spendė spąstus jums, lygiai taip pat gudriai juos paspendė ir kitam žmogui. Šitą variantą jis jau seniai apgalvojo, kad jūs galite bandyti įspėti naują jo auką ir to jis nei už ką nenori.
Todėl narcizas ją tokiam atvejui jau yra paruošęs. Narcizas jau pripasakojo siaubo istorijų apie jus savo naujai meilei ir ji jau yra apdorota tam, kad ji niekuo nepatikėtų. Tiksliau, kad ir kaip draugiškai bandytumėt įspėti ir elgtumėtės – dievas mato – tikrai tik naujos aukos labui, jinai jūsų draugiško gesto nepriims.
Bet kuriuo atveju aukos smegenys jau yra praplautos ir jinai tokį jūsų elgesį priims kaip desperatišką buvusios draugės ar žmonos bandymą susigrąžinti buvusį sau. Net jeigu aiškiai išreikšite, kad jums jo nebereikia, kad jūs norite tik įspėti ir padėti, tai bus priimta kaip jūsų piktybinis kišimasis su tikslu išardyti jų nuostabią porą. Nepamirškite, nauja auka šiuo metu maudosi meilės spinduliuose, nes vyksta aktyvi meilės bombardavimo fazė. Todėl realiai tokiu bandymu tik sustiprinsite juos kaip porą. Nes jūsų “kišimasis“ ir “bandymasis juos sukiršinti“ bus dar vienas sunkumas, kurį jie manysis įveikę ir taip taps dar artimesni.
Todėl pastangos padėti yra pasmerktos ir niekada neduos jokio efekto. Žiauru, bet auka, patikėjusi narcizo kerais, pati išsikasė sau duobę. Todėl bet koks bandymas padėti bus tik nenaudingas jums pačiai ir pakenks jums.
Leiskite priminti, būtent meilės trūkumas sau ir sudarė prielaidas, tinkamas įsivelti su narcizu. Todėl dabar, kai ant svarstyklių padėtas variantas bandyti pagelbėti kitam žmogui, turint omeny, kad tuo pačiu realiai pakenksite sau, turite ryžtingai nuspręsti veikti savo naudai. Juk jūs mokotės būti ta, kuri daugiau į jokių narcizų spąstus nepateks, ar ne?
Žiauri tiesa, tačiau jūs turite palikti naują narcizo auką ramybėje ir leisti jai patirti savo likimą pačiai, pilnai nuo A iki Z. Kad ir kokie nuostoliai, nusivylimai ir skausmai jos laukia. O jūs savo impulsą gelbėti kitus žmones apsukite 180° kampu ir performuluokite klausimą į: kaip aš galiu šioje situacijoje padėti pati sau?
Pirmiausia, turbūt, tai užblokuoti tiek savo ex, tiek jo naują meilę Facebook’e. O jeigu tam nervai dar nepakankamai stiprūs, tai pasidarykit XXL porciją popkornų.
Viršuje panaudota nuotrauka iš Wickimedia, apačioje – iš Flickr
________________________________________________
Jeigu susidūrėte su žmogumi, kuris įtariate, kad yra narcizas ir nežinote, kaip turėtumėte pasielgti, galite susitarti dėl konsultacijos. Kontaktai nurodyti šios svetainės dešinės pusės viršuje esančiame kvadratėlyje.
Donaldas Trumpas – pavojingas narcizas
Nuo pat pirmo momento, kai tik buvo paskelbta, kad Donaldas Trumpas yra oficialus kandidatas į JAV prezidento postą, buvo daugybė nuomonių, kad jis – narcizas. Šiais laikais ši etiketė klijuojama dažnai, greitai ir praktiškai ant bet ko, todėl aš neskubėjau vertinti. Tai, kad jis taškosi į kairę – dešinę nepamatuotais pasisakymais, susipriešindamas beveik su visais žmonėmis, matėsi iš pat pradžių. Atrodo, tik išsižioja jis, ir dar vienas perliukas pigių pelės paspaudimų besivaikančiai žiniasklaidai. Tad pas jį tie perliukai žiro ir žiro, aš manau, dalis publikos savotiškai ir atbuko nuo to neapykantos ir įžeidinėjimų srauto.
O ir egocentrizmas tokio dydžio, kad vis stebėjausi, kaip tai gali tilpti į vieną žmogų.
Ir nors ne vienas mano labai gerbiamas žmogus, kurie iš esmės stipriai formuoja mano nuomonę apie narsicizmą kaip reiškinį, sakė, kad D. Trump´as yra narcizas, aš vis dar nenubraukdavau klaustuko prie šio klausimo. Iš esmės dėl to, kad tam, kad eitum į tokias pareigas kaip vienos didžiausių ir galingiausių valstybių pasaulyje prezidento, jau savaime reikia super geros nuomonės apie save, didelio pomėgio būti dėmesio centre, viešo privataus gyvenimo, galios troškimo ir t.t.
Tačiau keletas paskutinių į viešumą iškilusių faktų suformavo ir mano nuomonę šiuo klausimu. Dabar ir aš įsitikinau, kad kandidatas į JAV Prezidento postą ančiuko vardu iš komiksų yra pavojingas narcizas.
Garsus britų verslininkas Ričardas Bransonas savo internetiniame dienoraštyje paskelbė apie savo turėtą susitikimą su D. Trumpu. Jis rašo, kad šis susitikimas buvo netikėtas, nes jis nežinojo, apie ką bus kalba, bet jis jau buvo pakankamai didelis ir įtakingas verslininkas, dėl ko R. Bransonas su juo susitiko. Jį labai nustebino, kad pagrindinė susitikimo dalis buvo ne kalba apie kažkokius naujus bendrus verslo projektus, o apie tai, kad kažkada, kai Donaldas Trumpas paprašė kažkokių žmonių pagalbos, šie atsisakė jam ją suteikti. Na, normalus ribų nustatymo veiksmas, sakyčiau, sveiko elgesio pavyzdys. Tačiau kas labiausiai nustebino serą Bransoną buvo tai, kad D. Trumpas kalbėjo, kaip jis paskirs visą savo likusį gyvenimą tiems žmonėms sunaikinti.
Aš suprantu, kad visko gyvenime pasitaiko, ir mes esame visi turėję situacijų, kai kažkada kažkieno paprašėme pagalbos ir jos nesulaukėme, nors labai tikėjomės. Galbūt buvo skaudu, netikėta, galbūt kažkiek pagiežos ar neteisybės iki šiol nešiojamės užanty, arba bent jau neskubame šiandien patys padėti tiems žmonėms. Tačiau juk nekalbame apie tai per darbo pokalbį su būsimu darbdaviu ar su galimu partneriu, aptarinėdami bendrą projektą. Tuo labiau, nesikviečiame kuo žinomesnio žmogaus tam, kad papasakotume jam, kurių žmonių gyvenimus sunaikinti tapo mūsų gyvenimo misija. Apskritai, nedarome keršto mums neįtikusiems žmonėms mūsų gyvenimo strateginiu planu. Taip elgtis gali tik piktybiniai narcizai, patyrę narsicistinį sužeidimą.
Antras punktas, kuris galutinai paveikė mano nuomonę D. Trumpo narsicizmo klausimu – tai, kad jis praktiškai tiesiai šviesiai viešai pasisakė apie tai, kad pažeisti įstatymus tuo atveju, jei tai jam padės laimėti rinkimus, yra sveikintinas dalykas.
Būtent narcizai, patyrę narsicistinį sužeidimą, pajutę tariamą grėsmę savo atžvilgiu gali eiti taip toli, kad jie neturi jokių ribų. Kad jie gali net savo gyvenimą paskirti kitų žmonių žlugdymui. Tačiau įstatymai jiems irgi neturi jokios reikšmės, jeigu jie prieštarauja jų interesams.
Nuotrauka iš Wickimedia
Tai nėra tik juokingos išvaizdos komedijinis personažas, rinkimų stebėtojams visame pasaulyje kuriantis nemokamą linksmą šou. Šis žmogus, jeigu taptų Amerikos prezidentu ir taip įgautų praktiškai neribotą politinę galią, jis nejaustų jokios ribos, kovodamas dėl jam neįtikusių žmonių. Šiems žmonėms nėra nieko švento, nėra jokie nuostoliai per dideli, nėra niekas per brangu, kas juos sustabdytų. Nei kitų žmonių gyvybės, gyvenimai, nei jų pačių vaikai, niekas. Todėl tai būtų labai liūdnos dienos ne tik Amerikos, bet ir visos žemės gyventojams.
Jie yra neprognozuojami blogąja prasme. Aš neturiu susidariusi nuomonės apie jo konkurentę, tačiau labai tikiuosi, kad jis prezidentu netaps. Kad jis prieš juo tapdamas įsigis pakankamai priešų, kad juo netaptų.
Jei norite daugiau sužinoti apie narcizus, sekite naujienas, kitų metų pradžioje turėtų pasirodyti pirmoji knyga apie narcizus lietuvių kalba. O jeigu jūsų situacija aštri ir negalite laukti, susisiekite dėl konsultacijos.
Rašau knygą apie narsicizmą
Taip, tai oficialu, kišenėj turiu sutartį su leidykla ir rašau knygą apie narsicizmą.
Tai yra puiki galimybė gauti atsakymą į dominantį klausimą nemokamai. Savo klausimus rašykite komentaruose po šiuo įrašu.
Aš atsakysiu į Jūsų klausimus knygos puslapiuose.
Narcizai visada išsiduoda
Jeigu jūs esate turėję santykius su narcizais, pažvelgę atgal į savo patirtį, suvoksite, kad ženklai buvo nuo pat pradžių. Žinoma, tam turite būti su savimi brutaliai sąžininga.
Nors narcizas santykių pradžioje, kai jus dievino ir garbino, iš visų jėgų stengėsi elgtis nepriekaištingai ir tiesiog tobulai, tai vistiek buvo tik atliekama rolė, o ne tikrasis jis. Todėl per perdėtą meilės demonstravimą nori nenori prasimuša keisti dalykai, kurie ir yra pirmosios užuominos į tikrąją, t.y. narsicistinę asmenybę.
Esu tikra, jei nuoširdžiai, nepagražindama peržvelgtumėt savo patirtį nuo pirmų akimirkų su narcizu, kažkoks jo elgesys buvo gana aiškūs signalai, iš anksto pranešantys apie gresiančią bėdą.
Galbūt jis perdėtai stipriai sureagavo į jūsų elgesį, kurį jis priėmė kaip atstūmimą? Galbūt jau pačioje santykių pradžioje su nubaudė neperžengiamos tylos siena? Galbūt labai anksti pradėjo elgtis taip, tarsi jūs būtumėt daug artimesni, nei iš tiesų buvote. Galbūt kažkokioj situacijoj perdėtai aršiai, piktai ar kontroliuojamai reagavo į menką, kasdieninį jūsų poelgį? Galbūt kažkokie epizodai išdavė, kad jis buvo žiaurus su gyvūnais, kitų žmonių mažais vaikais. Galbūt jis buvo labai nepagarbus su aptarnaujančiu personalu? Gal tyčiojosi iš kitų žmonių? Galbūt jis demonstravo nesuvokiamai šaltą elgesį su savo šeimos nariais? Galbūt tam tikrose, kad ir nedidelėse situacijose, buvo nesuvokiamai šaltas kitų žmonių jausmams? Galbūt jo gyvenime yra per daug nepaaiškinamų aršių konfliktų arba su per daug šeimos narių nutrauktų santykių? Galbūt jam visi žmonės atrodo kaip idiotai?
Galbūt jis nuo pat pradžių agresyviai ir įžūliai reikalavo dėmesio? Galbūt susitikus po 15 metų prisipažino, kad jus myli, nors tuomet tebuvote susitikę labai epizodiškai? O gal jis per daug, nepaaiškinamai ir nelogiškai atsidavęs jums? Jau vien tik neaiškus fone atsiradęs jausmas, kad čia kažkas ne taip, ir yra pakankamas ženklas, kad čia tikrai yra kažkas ne taip.
Daugelis iš žalojančių santykių su narcizais ištrūkusių partnerių prisipažįsta, kad pačioje pradžioje tikrai buvo tas momentas, kai buvo aiškus jausmas, kad “kažkas čia ne taip“. Tačiau kadangi narcizas labai aktyviai pradinėje santykių fazėje užbombarduoja meilę liudijančiais poelgiais, tai bendrame fone tas jausmas dažniausiai ir lieka kaip tik momentinis.
Anastazijos Rasputin nuotrauka “Sutrikusi“, Wickimedia
Narcizų aukos dažniausiai negali suformuluoti pačios sau, kas tuo momentu atrodė ne taip. Negali įvardinti, apibūdinti to jausmo, išreikšti žodžiais. Be to, visame aktyvaus meilės demonstravimo fone, joms pačioms tai pasirodo kaip noras be priežasties kabinėtis prie tobulo žmogaus. Jausmo neapčiuopiamumas irgi suvokiamas kaip svarus įrodymas mūsų loginei smegenų daliai, kad “turbūt aš čia išsigalvoju“. “Turbūt tiesiog negaliu patikėti, kad ir man taip gali pasisekti, tai ir kabinėjuosi be reikalo prie nuostabaus žmogaus“.
Kadangi narcizai instinktyviai ieško silpnų žmonių, jie išsirenka tuo metu sunkumus patiriančius žmones, kuriems tuo momentu kaip niekada reikia stipraus peties atsiremti. Iš vidaus einantis išorinio palaikymo poreikis verčia ignoruoti jaučiamus pavojaus signalus.
Mūsų kūnas yra labai sudėtingas ir jautrus mechanizmas. Daugelis iš išorės patenkančios informacijos yra nuskaitoma ir perdirbama pasąmonės lygmenyje, t.y. mums tuo metu patiems nesuvokiant apie mumyse vykstančius procesus. Kaip pavyzdys – jei žmogus taria vienus žodžius, o jo kūnas byloja priešingai, tai mūsų pasąmonė sugebės suvokti ir mums pasiųsti nerimo signalą. Nors tariami žodžiai atrodys logiški, atitinkantys aplinkybes ir t.t., t.y. loginiame lygmenyje mes nesugebėsime įvardinti, kas čia neatitinka. Tačiau gyvūninė smegenų galis, atsakinga už išgyvenimą, pajus pavojų ir pasiųs signalą “nešk kudašių“. Pavojaus jausmas bus patiriamas kaip nemalonus pojūtis, nepaaiškinamas jokiais akivaizdžiais loginiais argumentais.
Problema yra tame, kad narcizų aukos dažnai yra pačios augusios ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Kai nebuvo pakankamai atsižvelgiama į vaiko poreikius ir jausmus. Tėvai, kad jiems būtų patogiau, vaikui aiškino “nieko čia tokio“, kai vaikui buvo baisu. Arba “tu ne taip suprantai“, ar “vėl išsigalvojai“ vaikui sakant tiesą. Tokiu elgesiu vaikui buvo suformuotas sąlyginis refleksas nepasikliauti jo vidiniais pojūčiais. Jeigu vaikas nesugebėdavo mamai logine kalba paaiškinti, kodėl jam yra baisu, arba kodėl mama turėtų atsižvelgti į jo baimę – o kuris vaikas tai iš tiesų galėtų?! Taip ir lieka vidinis įspaudas – jeigu negali paaiškinti logiškai, iš ko kilo pavojus, nepasitikėk savo vidiniu pavojaus jutikliu, jis turbūs sugedęs. Ypač jei tėvai kartodavo, kad vaikas reaguoja perdėtai, yra per daug jautrus.
Taip korumpuota vidinė savisaugos sistema nesuveikia, kad apsaugotų nuo pavojingos būtybės, kuri turi žmogišką išorinį pavidalą.
Be to, narcizų aukos būna tokios ištroškusios meilės, kad netgi jeigu pajustų pavojų, jos negali atsispirti tai traukai, kurią sukuria narcizas. Jos negali nusisukti nuo narcizo, nes jų tikrasis kasdieninis gyvenimas yra per daug joms pačioms nepatrauklus. Todėl narcizas atrodo per didelė netektis. Nepamirškime, narcizas tuo metu žaidžia savo žaidimą išsitraukęs kozirius. O kadangi jie, kaip taisyklė, partnerių yra turėję palyginti nemažai, jie turi gerus įgūdžius. Taip ir skrenda kaip drugeliai į ugnį…
Kad nepatirtų per didelės vidinės įtampos, žmogaus psichika pasirenka selektyviai ignoruoti tam tikrą dalį vienas kitam prieštaraujančių realybės gabaliukų. Narcizo auka yra tokia silpna, ištroškusi meilės, kad pasirodžius žvilgančias plunkstans išskleidusiam povui, ji pasąmoningai pasirenka apsimesti, kad pavojaus signalų nėra. Taip psichika suveikia tam, kad žmogus galėtų toliau judėti norima kryptimi, t.y. vystyti santykius su narcizu, tačiau tuo pačiu kad neišprotėtų nuo per didelės skirtingų signalų patiriamos vidinės įtampos.
Šiems mechanizmams suveikus, narcizo ištransliuoti, kitą sykį ir labai ryškūs signalai, yra tarsi išbraukiami iš istorijos, lyg jų nebūtų buvę. Išmetami už borto kaip nereikšmingi, pavieniai, neesminiai. Tačiau jie yra. Ir netgi tuomet, kai tai tėra jausmas, kad “kažkas čia ne taip“, savimi ir savo pojūčiais pasikliaunančiam žmogui tai yra pakankamas pavojaus signalas. Kurio, kaip matyti, savo paties labui verta paisyti.
Narcizas negali be poros
“Man reikia susirasti moterį, kitaip išprotėsiu“, – pasakė vienas žmogus, kurį laikau narcizu.
Tai ne šiaip nekalta frazė. Yra kažkas tokio visai normalaus, kad žmonės poruojasi. Ieško vienas kito. Nori būti poroje, kartu, patirti bendrystę.
Narcizo atveju iš jo vidaus einantis spaudimas kuo greičiau susirasti porą yra kito lygmens. Jis patiria žymiai didesnę vidinę disharmoniją nei kiti, neuroripiniai žmonės.
Taip yra todėl, kad jie savo emocijas susireguliuoti gali tik kito, artimo žmogaus pagalba.
Vis paminiu, kad narcizai pagal emocinį išsivystymą yra užstrigę labai ankstyvame amžiuje. Kai vaikas yra mažas, jis nemoka pats susireguliuoti savo emocijų. Jo emocijų reguliatorius yra mama arba kitas artimas žmogus. Tėtis, močiutė, senelis. Kitas žmogus, kuris atjaučia ir supranta mažos širdelės skausmą ir vaiką paguodžia, nuramina, suteikia jaukumą ir taip vaikas, pasisėmęs iš kito žmogaus reikalingos energijos, nusiramina.
Todėl mažas vaikas, kai iš jo kieme atėmė kiti vaikai žaislą, arba kai nugriuvo ir nusibrozdino, pirmiausia bėga pas mamą. Taip vaikas naudoja mamą tam, kad susireguliuotų savo vidines emocijas, kurios jam tuo metu pasirodo per didelės, kad susitvarkytų su jomis pats.
Vaikui augant, jeigu jam mama ar kiti artimi suaugę žmonės suteikė pakankamai šilumos, apgaubė rūpesčiu, supratimu, nuramindavo ir paguosdavo, vaikas su laiku perima iš išorės gautą rūpestį ir meilę ir tarsi įsideda tai į vidų. Kai jis jau suaugęs, jis moka pats save paguosti, nuraminti, pats suteikti sau emocinį palaikymą ir save sušildyti iš vidaus. Jam nereikia kit žmonių, kaip emocinio stabilumo šaltinio išorėje.
Narcizai todėl ir tampa narcizais, nes kai jie buvo maži, jie negavo reikiamos šilumos ir atjautos iš savo mamos nei iš kitų artimų suaugusiųjų, todėl šis natūralus mechanizmas suardomas. Emociškai narsicistinė asmenybė taip ir lieka labai nebrandi. Ji nesupranta savo paties emocijų, nemoka sau suteikti emocinio palaikymo ir nusiraminimo. Todėl iš tiesų narcizas viduje yra labai nestabili asmenybė, kuri perdėtai susidirgina nuo mažiausio dirgiklio.
Narcizui pasaulis, kaip tam mažam vaikui, vis dar atrodo nesaugi, priešiška ir arši aplinka. Todėl jam reikia partnerio kaip išorinio įrankio savo paties emocijoms susireguliuoti.
Visi, ir neurotipiniai žmonės, nori turėti artimą žmogų, būti apkabinti, pajusti švelnumą ir jaustis mylimi. Tačiau to neturėdami, jie vistiek išlieka emociškai gana stabilūs, moka gana sėkmingai susidoroti su gyvenimo keliamais emociniais iššūkiais. Narcizas tuo tarpu be partnerės jaučiasi viduje taip ir likęs iš siaubo klykiantis vaikas, kurio neatėjo nuraminti mama. Tik atsakomybę už savo emocinę būseną jis perkelia nuo mamos ant savo partnerės.
Ne veltui narcizas santykių pradžioje jau būna taip greitai ir užtikrintai apsisprendęs, kad nori būti kartu. Nes rolę kitam žmogui jis yra paruošęs savo gyvenimo scenarijuje jau seniai. Jam buvo telikę tik surasti, kad apsiims ją atlikti. Užtai jam visai nėra poreikio pažinti savo būsimą žmoną. Vienintelis jai keliamas kriterijus – ar ji per draug drastiškai nesipriešina narcizui. Jeigu ji su narcizu nekonfrontuoja, įsipaišo į jo orbitą, narcizas ramus – jis žino, kad ir toliau viskas jam bus gerai.
Neveltui aš, kalbėdama apie narcizo partnerę, dažnai naudoju žodį auka. Nes narcizas ją iš tiesų nuolatos emociškai išnaudoja. Net jeigu jis niekada nepasakoja savo draugei ar žmonai problemų darbe. Jis tiesiog tikisi, kad ji savo elgesiu sunormalizuos jo vidines būsenas, jam sėkmingai toliau apsimetinėjant nugalėtoju prieš ją pačią. Pagrindinis veiksmas vyksta po vandeniu, dažniausiai to nesuvokiant abiems žmonėms.
Iš čia ir kyla nepagrįsti kaltinimai antroms pusėms, narcizų aukos jaučiasi taip, tarsi nuolatos turėtų vaikščioti basomis per stiklo šukes. Nes nežinai, kada turėsi atsiskaityti už nuodėmes, kurių nepadarei ir kada pratrūks perkūnas iš giedro dangaus.
O narcizą retai sutiksi be poros. Taip, kai kurie turi seriją santuokų. Bet nebūtinai. Gali būti ir viena santuoka, trunkanti dešimtmečius. Kol narcizo auka taikstosi su jai primesta role būti emocinio vampyro energijos šaltiniu.
Nuotrauka iš Wickimedia
Susinaikinimo mechanizmo aktyvavimas
Skyrybos su narcizu – tai nepaprastos skyrybos. Skausmas, kurį patiria narcizų partneriai, yra dešimteriopas. Be atsisveikinimo su partneriu skausmo patiriama visa plotmė jausmų ir patyrimų, kurių nepatiria neurotipinių žmonių partneriai po skyrybų.
Be patirtų patyčių, sunaikinto ego, savigarbos ir savivokos, turbūt žiauriausia, ką narcizai padaro savo aukoms – tai savęs susinaikinimo mechanizmo aktyvavimas jose. Visų santykių metu neprisiimdamas atsakomybės už viską, kas santykiuose blogai ir prisiimdamas visus nuopelnus už tai, kas yra gerai, narcizas atsakomybę už nesėkmes perkelia ant savo partnerio.
Kadangi narcizas nuo pat pradžių save pastato į stipresnio, kontroliuojančio partnerio vaidmenį, be to, pasitelkia puikius manipuliavimo sugebėjimus, dažniausiai jo partneris patiki, kad tai jis ir yra dėl visų bėdų kaltas. Ilgą laiką girdėdamas, kad yra nevykęs, niekam tikęs, praranda bet kokį pasitikėjimą savimi. Tokioje būsenoje narcizo partneris ima patirti dar daugiau nesėkmių ir situacijose, kurios tiesiogiai su narcizu nesusijusios.
Taip narcizo įkaltos į galvą “tiesos“ tarsi jam tik patvirtina, kad tas narcizas buvo teisus – jis tikrai nieko nesugeba. Šis per ilgesnį laiką susiformavęs tikėjimas padaro narcizo auką aklą, ji pati ima tikėti, kad yra nieko verta ir nieko savarankiškai nesugeba. O narcizui ramu, nes toks partnerio mąstymo šablonas įkalina jo partnerį ir neleidžia ištrūkti iš nuodingų santykių. Taip narcizas netiesioginiu būdu, implantuodamas į aukos smegenis aukai žalingą mąstymą, įgyjam jam būtiną kontrolę.
Pati didžiausia problema yra tame, kad aukos galvoje šis virusas įsisuka ir lieka veikti ir toliau, net kai santykiai su narcizu pasibaigia. Jis veikia ir daro žalą kol pora yra kartu, tačiau skyrybų metu viruso veikimas tarsi užsiturbina, dar sustiprėja. Savęs, gyvybinių jėgų netekęs narcizo partneris ypatingai sunkiai susidoroja su skirimosi procesu. Jeigu dar tai yra narcizas, kuris nutraukia santykius, viruso daroma žala dar labiau sustiprinama.
Netgi kai narcizo auka, pasiskaičiusi apie santykius su narcizu pagaliau suvokia, kas vyko jos gyvenime pastaruoju metu, tada ji pradeda savęs nekęsti už tai, kodėl buvo tokia kvaila, kodėl pasidavė niekšingoms manipuliacijoms, kodėl leido sunaikinti save ir savo gyvenimą.
Bet kuriuo atveju virusas toliau sukasi aukos galvoje, ir nors aukos jėgos, savigarba ir emocinė būsena yra labai žemame lygyje, implantuota virusinė programa toliau sukasi keldama tolimesnę žalą, nors bendra emocinė ir psichologinė būklė yra pavojingai žema.
Taip narcizai savo elgesiu suaktyvuoja kituose žmonėse esantį vidinį kritiką. Nuolatos maitindami kito žmogaus vidinį kritiką panieka, žeminimu, kaltės primetimu, jį maitina ir jis pučiasi. Augdamas virusas išstūminėja kitas, anksčiau aukai buvusias būdingas savybes – pasitikėjimą savimi, pasauliu ir ateitimi, pasitikėjimą kitais žmonėmis.
Salomon Trismosin paveikslas “Susinaikinimas“ (Wickimedia)
Kalbant kompleksinio potrauminio streso sindromo terminais, narico tikslas yra kuo ilgiau ir dažniau išlaikyti savo auką emocinio flashback´o būsenoje.
Labai svarbu suvokti, kad tai, kad jūs taip jaustumėtės, ir yra narcizo tikslas. Jis yra ramus – su juo ar be jo, esate bejėgis. Tai tik patvirtina narcizo nuomonę, kad esate be jo nieko vertas. Narcizui iš tiesų yra visiškai nesvarbu, kiek žalos jo elgesys pridarys jūsų gyvenime. Jis yra šaltas kaip robotas. Nes vienintelis tikslas, kurį turi narcizas – tai galia. Visa kita jam neturi jokios reikšmės.
Kol auka neturi žinių ir sąmoningai nesuvokia, kad toks virusas buvo jai sąmoningai ir sistemingai suinstaliuotas į jos mąstymą, tol virusas sukasi ir daro vidinį asmenybės naikinimo darbą iš vidaus ir be tolimesnio narcizo kišimosi.
Mano tikras gyvenimas 