Komentaras straipsniui “Narcisizmas tampa viena didžiausių XXI a. visuomenės problemų?“

Kai skaičiau straipsnį “Narsicizmas tampa viena didžiausių XXI a. visuomenės problemų“, mane apėmė toks jausmas, kad kiekvienam sakiniui turiu antitezę. Kągi, teks rašyti. Pakrypęs tekstas yra ištraukos iš originalaus straipsnio, publikuoto Psichika.eu.

Ne vieną tyrimą atlikusių sociologų nuomone, šiuolaikiniams žmonėms yra būdingas polinkis į narcisizmą. Jį skatina naujosios technologijos ir socialinių tinklų plėtra, pakeitę žmonių bendravimą. Mokslininkai mano, kad narcisizmas taps viena didžiausių XXI a. visuomenės problemų.

Mano nuomone, narsicizmas nėra nauja epidemija. Taip, šiuolaikinis pasaulis sudaro sąlygas būti matomiems ir reikštis viešai žymiai labiau nei anksčiau, bet tai gali daryti ir sėkmingai daro ne tik narsicistinių polinkių turintys žmonės, bet ir intravertai, kuriems atsistoti prieš minią žmonių ant bačkos gatvėje ir nuvesti juos į revoliuciją sapnuojasi gal tik naktį.

speaker_at_occupy_wall_street_2011_shankbone

Socialiniai tinklai nėra savaime narsicizmo priežastis. Tai yra tik terpė, kurią narcizai gali naudoti savo reikmėms tenkinti. Tačiau piktybiniams narcizams būdingos savybės išnaudoti kitus galėjo būti lygiai taip pat sėkmingai taikomos ir prieš kelis šimtų metų, kai buvo vergija ir žmogaus teisių nebuvimas leido jiems siautėti nepalyginti žiauriau nei dabar.

Labai tikiuosi, kad plintant žinioms apie vaikystės traumas ir kas yra pakankamai gera tėvystė, daugėja šeimų, kuriose vaikai turi jiems klestėti leidžiančią vaikystę, o ne psichologinę koncentracijos stovyklą, kurioje sužalojami visam gyvenimui.

Meilė savo atvaizdui

Terminas „narcisizmas“ anaiptol nėra naujas. Jau prieš du tūkstančius metų Ovidijus poemoje „Metamorfozės“ aprašė mitą apie jaunuolį medžiotoją Narcizą, kuris buvo labai gražus. Kartą medžiodamas jis vandenyje atsitiktinai pamatė savo atspindį ir jį įsimylėjo. Jaunuolis žiūrėjo į savo atvaizdą tol, kol numirė, nepajėgdamas pasitraukti iš tos vietos. Ten, kur jis stovėjo, išaugo gėlė, pavadinta narcizu. Šiandien narcizais vadinami save įsimylėję žmonės, kuriems gyvenime svarbiausia – jie patys.

Būti svarbiu sau pačiam nėra patologija. Atvirkščiai – tai sveikos psichikos požymis. Jeigu aš esu sau svarbus, tai aš rūpinuosi savimi, tenkinu savo poreikius ir dėl to jaučiuosi gerai, esu patenkintas savimi ir savo gyvenimu. Aš esu laimingas žmogus, dėl to kitiems malonu mane matyti, mano patenkintos akys pasitinka ir kitus žmones su meile. Tai yra ne narcizo, o sveikos psichikos žmogaus portretas.

Autorė šia pastraipa tarsi teigia tarp eilučių, kad yra blogai būti svarbiu sau pačiam. Narsicizmo esmė yra ne tame, kad narcizui jis yra svarbiausias. Narsicizmo esmė yra tame, kad narcizas, norėdamas įrodyti sau pačiam, kad jis yra svarbus, savo poreikiui tenkinti išnaudoja kitus žmones. Ir tai daro juos puldamas, žemindamas, versdamas elgtis ir kalbėti prieš jų valią, menkindamas, fiziškai ir sukeldamas žalą kitiems žmonėms.

Paprastai narcisizmą, kuris yra ne patologija, o tiesiog psichologinė savybė, visuomenė smerkia.

Įdomu, kas spaudinėja Like Facebooke, kol visi smerkia?

Totalitarinėse visuomenėse bet kokios narcisizmo tendencijos būdavo užgniaužiamos, bet kokios individualizmo apraiškos visaip smerkiamos, žmonėms teigiama, kad gėda išsiskirti iš minios, kad reikia savo interesus aukoti dėl daugumos.

Individualizmas ir narsicizmas yra du skirtingi dalykai. Aš galiu būti išskirtinė asmenybė, rašyti eiles, vaikščioti labai originaliai apsirengusi ir visaip kaip būti individualybe, kol aš neverčiu kitų žmonių tenkinti mano poreikius būti žymia, garbinama ar žinoma, tol čia ne narsicizmas.

Manau, kad totalitarinėse visuomenėse narcizui yra puikios sąlygos klestėti. Kadangi narcizai paprastai dėl savo asmeninių savybių gerai lipa karjeros laiptais ir pasiekia aukštų postų, juose totalitariniuose režimuose yra nevaržoma laisvė reikštis visiems blogiausiems narcizams. Diktuoti savo nuomonę ir tikėtis, kad ji bus beatodairiškai priimama ir garbinama kartu su ją išsakiusiu asmeniu. Jeigu ne, nevaržomos sąlygos naikinti savo priešus.

Šiandien visur teigiama, kad pirmiausia reikia mylėti save, o tik paskui visus kitus. Ši mintis gal ir nėra bloga, bet kur ji gali nuvesti?

Ši mintis yra visiškai teisinga. Žmogus, mylintis save, yra ne narcizas, o narcizo priešingybė. Toks žmogus sveikai patenkina savo gyvybinį poreiki jaustis, kad “su manim viskas iš esmės gerai“. Tai yra jo vidinis jausmas, tarsi žinojimas. Jis gyvena remdamasis šiuo baziniu įsitikinimu.

Narcizas tuo tarpu, atvirkščiai, jis verčia kitus žmones sistemingai elgtis taip, kad jų žodžiai ir elgesys įrodinėtų narcizui, kad su juo ne tik kad yra viskas gerai, bet kad jis yra geresnis už kitus. Sveikos vidinės nuostatos nebuvimas verčia narcizą bet kokia kaina, net jei reiktų taikyti prievartą prieš kitus žmones, ieškoti perdėto savęs patvirtinimo išorėje.

Narcisizmo pradmenys – šeimoje

Šiuolaikiniai tėvai vaikams nuolatos kalba apie jų unikalumą. Jei trejų metų vaikas gali padeklamuoti porą eilėraščių ir nupiešti kreivą namelį, jis skelbiamas vos ne genijumi. Skųsdamasis dėl konfliktų vaikų darželyje arba mokykloje, vaikas gali išgirsti: „Tu juk toks geras ir protingas, o jie visi – kvailiai, nekreipk dėmesio!“ Štai jis ir įpranta laikyti save „išrinktuoju“, o kitus – „kvailiais“.

Narsicizmo pradmenys tikrai yra šeimoje. Ir iš tiesų pagyros pastaruosius dešimtmečius buvo vyraujanti vaikų auklėjimo kryptis. Tačiau, mano nuomone, ne nepagrystos pagyros yra tikroji priežastis, lemianti narsicizmo kaip asmenybės sutrikimą išsivystymą. Pagyros gali prisidėti, tačiau tam, kad taip stipriai paveikti asmenybės vystymosi eigą, kad ji sutriktų, reikia kažkokio žymiai stipresnio veiksmo.

Ir tai perdėta vaiko kritika, baudimas, tėvams nepriimtinų vaiko savybių visiškas atstūmimas. Pavyzdžiui, jei berniukas verkia, tėvas jį sumuša. Jei šalia tokio perdėtai žiauraus elgesio su vaiku, jam pademonstravus tėvams nepriimtiną jo asmenybės pusę, kartu eina meilės ir dėmesio davimas tik už ypatingus pasiekimus, tai jau supurena deramą dirbą narsicizmui. Pavyzdžiui, tas pats žmogus, apie kurio sumušimą kątik papasakojau, jį tėvai išleido į mokyklą dviem metais anksčiau nes jis buvo toks protingas, kad jau sprendė mokyklinius uždavinius, būdamas 4 metukų amžiaus. Jis prisimena, kaip tėvai žavėjosi jo genealumu, tačiau daugelį mokyklos metų prisimena kaip košmarą, nes teko nuolatos kovoti su vyresniais už save ir jėgos buvo nelygios. Jį tėvas primušė, žinoma, kai jis parėjo namo verkdamas dėl to, kad jį nuskriaudė vyresni klasiokai.

Žemos savivertės žmonių virtuali sėkmė

Vystantis aukštosioms technologijoms, narcizų gyvenimas gerokai palengvėjo. Juk dabar nėra būtina aplinkiniams rodyti tikrąjį veidą, norint gauti dėmesio porciją. Tarkime, „Facebook“ kasdien apsilanko 936 mln. lankytojų. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, socialiniais tinklais dažniausiai žavisi būtent narcizo polinkių turintys žmonės.

Narcizams būdinga bandyti pasirodyti geresniems, protingesniems, sėkmingesniems, negu yra iš tiesų. Jei narcizas apsilankė kokioje nors prestižinėje vietoje, pavyzdžiui, elitiniame klube, būkite tikri – jis paskyroje būtinai paskelbs dešimtį labiausiai vykusių nuotraukų, kad kiti jam pavydėtų. Net jei ten pateko visiškai atsitiktinai. Narcizai labai mėgsta fotografuoti savo mašinas ir butus net jei juos išsinuomojo arba nusipirko už skolintus pinigus. Dar narcizai ypač mėgsta asmenukes. Fotografuojasi su žinomais žmonėmis (kurie veikiausiai vėliau nė neprisimins savo atsitiktinio pažįstamo) arba palydovais, turinčiais visus aukščiausios klasės atributus: vyras gali nusifotografuoti su gražia ir gerai apsirengusia modelio tipo mergina, moteris – su ponu brangiu kostiumu, stovinčiu prie bentlio… Ir tai visai nereiškia, kad jų santykiai yra artimi.

Aprašytas elgesys yra narsicistinis. Tačiau jeigu tai yra vienintelė žmogaus narsicizmo apraiška, tai nieko čia baisaus. Kiti tokie patys tuštučiai tas nuotraukas laikina ir žavisi arba pyksta. Esmė yra tokia, kad žmogus, įkeldamas nuotrauką į Facebook nors ir ieško popierinės šlovės, jis niekam nedaro nieko blogo. Kas nori, tas ir spaudinėja mygtukus po tokia nuotrauka. Kol tai vyksta laisvanorišku pagrindu iš visų pusių, tol viskas yra tvarkoj ir gali vykti kiek tik nori.

Tačiau jeigu jus kažkas apšmeižė jūsų bendram draugui vien dėl to, kad nepaspaudėt “patinka“ prie 7 selfio per dieną, tai jau yra trikampio kūrimas norint jums atkeršyti už tai, kad nesušėrėt narcizo ego virtualaus torčiuko gabalo. Ne selfiai ir ne paskui tuštybę nusitęsusios eilės yra problema. Problema yra ten, kur vienas žmogus taiko spaudimą tam, kad priverstų kitą žmogų elgtis taip, kaip tas nenori vien tam, kad išpūstų savo reikšmingumą.

Įdomu tai, kad tie žmonės, kuriuos pažįstu asmeniškai, kurie, mano nuomone, turi stipriai išreikštų narcizo bruožų, pusė jų apskritai neturi facebooko paskyros. Kita pusė facebooką naudoja, tačiau itin apdairiai skelbia asmeninę informaciją. Taip, pastarieji tikrai naudojasi socialiniu tinklu įspūdžiui apie save formuoti. Ir nors jų keliamos nuotraukos yra tikrai atrinktos kaip gražios, tai nėra žmonės, kurie tai daro įkyriai dažnai.

Narcizai taip pat mėgsta pasakoti apie sėkmę ir gyvenimo įvykius, net nereikšmingus, kaip darbo vakarėlis arba vakarienė restorane, ir reikšti gilias mintis, dažnai kur nors nusirašytas. Jie nepraleis progos išreikšti nuomonę bet kokiu klausimu – tik tam, kad ką nors pasakytų.

Dar klausimas, kame daugiau žalos, kalbėti apie savo sėkmes ar nepaliaujamai dejuoti, kas yra būdinga lietuvių kultūrai. Manau, šioje situacijoje skiriamasis bruožas turėtų būti, ar jūs, bendraudami su žmogumi, pakaitomis gaunate kalbėti ir esate išklausytas maždaug tiek pat, kiek leidote kalbėti ir klausėte kito. Chronometru matuoti nebūtina, bet jeigu prabendravote su žmogumi 3 valandas ir iš jų maždaug 1,5 val. kalbėjo jis apie savo pasiekimus ir sėkmę, ir tiek pat laiko jūs apie savo nesėkmes, ir jus išklausė, vadinasi, bendraujate ne su narcizu. O apie ką kalbate ir jo klausote, renkatės jūs patys. Ir ar vėl eisite susitikti klausyti narcizo monologų antrą kartą.

Apibendrinant, socialiniai tinklai ir jų plėtra nėra narsicizmo epidemijos priežastis. Tiksliau, netgi pačios epidemijos nėra. Tiesiog narsicizmas kaip reiškinys yra įvardinamas, aiškiau suvokiamas, apie tai daugiau kalbama. Todėl ir susidaro įspūdis, kas anksčiau to nebuvo, o dabar yra.

Narcizai buvo visais laikais, tik anksčiau tai būdavo nurašoma konkretaus žmogaus charakteriui.

Na, o straipsnis mane nuvylė, nes jame neradau nei vieno teisingo sakinio. Nors visi sakiniai parašyti gramatiškai teisingai, iš esmės jo vertės tik tiek, kaip kad pasakyti, kad viskas, kas geltona yra kiaušinienė.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Nuotraukos iš Wickimedia

Kame problema, kad žmonės deda daug selfių į Facebook´ą, taip ir neatskleista. Na, tingisi visus laikinti, teisingai. Mano akimis, vienintelė reali su tuo susijusi problema yra ta, kad daugybei duomenų saugoti reikalingi dideli duomenų centrai, ir jų aušinimas prisideda prie klimato atšilimo.

 

Komentaras straipsniui “Narcisizmas tampa viena didžiausių XXI a. visuomenės problemų?“

Juodai baltas mąstymas

Ne viename straipsnyje esu skaičiusi, kaip toks suabsoliutintas mąstymo būdas laikomas mąstymo klaida. Jei gerai pamenu, tą skaičiau ir Michail’o Litvak’o knygoje “Kaip sužinoti ir pakeisti savo likimą“. Ten jis plačiai rašo apie mąstymo klaidas.

Beje, anksčiau, kai dar kaip tipinė nuo santykių priklausanti, bandžiau pakeisti kitus žmones, ir kišau šią knygą paskaityti vienam iš mano narcizų, tai jis labai aktyviai išsisukinėjo.

Matyt, kažką nujautė, nes būtent toks, be atspalvių, mąstymas yra būdingas narcizams. Dar būna, kad paaugliams ir vaikams būna. Tai tik įrodo, kad narsicistinis būdas yra tam tikros asmenybės dalies užstrigimas vaikystėje.

face

Narcizai įvykius, žmones, pasaulį suvokia tik arba kaip baltus arba juodus. Arba dievina žmogų ir mano, kad jis yra šventasis be dėmelės, arba mano, kad jis yra piktavalis, kuris siekia jo sunaikinimo ir nuo jo reikia gintis atominėmis bombomis.

Šį asmenybės sutrikimą turintys žmonės nepažįsta vidurio. Kad yra ir geltona, ir raudona, ir labai daug violetinės atspalvių. Kad kitas žmogus yra labai geros širdies, tačiau labai išlaidus. O dar kitas yra griežtas, bet teisingas. Jie atspalvių nemato.

Todėl derybos su narcizais yra neįmanomos nei asmeniniame, nei darbiniame kontekste. Nes kompromisas yra panašesnis į skiautinį. Kur vienas auditinio gabalas vienokio rašto, o kitas – kitokio. Vienas punktas naudingesnis vienai pusei, kitas -kitai. Vienoje situacijoje vienas nusileido, kitoje – kitas. To narcizas nesupranta. Jeigu bent vienu punktu nusileisti tenka jam, visas sąrašas jo galvoje pavirto į juodą. Jis traktuoja kaip pralaimėjimą, ir tas, prieš kurį tai įvyko, irgi tapo blogas.

Žinau narcizų, kuriems vienas žodis ne toks, ne taip pažiūrėjo, ne tą pasakę, ko jam tuo momentu reikėjo ir viskas, priešas visam gyvenimui. Narcizai suvokia šią žemę ir šį gyvenimą kaip labai pavojingą vietą, kur už kiekvieno kampo tyko mirtinas pavojus. Tokia scena tiktų siaubo filmui. Todėl juodą spalvą narcizas įžiūri dažniau nei baltą.

Baltą mato tik sudievinimo laikotarpiu, dažniausiai kai įsižiūri merginą ar vaikiną, pradinėje pažinties fazėje. Kai narcizas pamano, kad šitas žmogus yra visa tai, ko jam taip šiame gyvenime trūko, ir kuris jį išgelbės iš jo paties galvoje vykstančios siaubo filmo scenos.

Apie tai, kada laikinas baltasis persiverčia į neišplaunamą juodąjį – atskirame įraše. Sekite spaudą, taip sakant.

Juodai baltas mąstymas

Dramos karalienės ir karaliai

Narcizai labai mėgsta kurti dramą. Jiems reikia nuolatinio patvirtinimo, žavėjimosi jais. Natūraliai gyvenime šito gėrio yra ribotas kiekis. O narcizams jo reikia daug daugiau nei kitiems žmonėms.

Tada narcizai pasitelkia savo slaptus, bet gerai išvystytus talentus manipuliuoti, kurti trikampius, atspindėti ir pūsti miglą ir kitus. Savo talentų pagalba narcizai paslapčia, tačiau užtikrintai kursto dramos židinius.

Jie, žinoma, nenori būti matomi kaip audrų stiklinėse kūrėjai, nes jau kam kam, bet jiems viešasis įvaizdis yra viskas. Todėl jie pasirūpina, kad kitiems nesimatytų, kas tikrieji dramos židinių kurstytojai. Vienas du, truputis manipuliacijos ir visai kitas žmogus atrodo kaip tikrasis dramos iniciatorius.

O ten kur dramos, konfliktai ir įtampos, ten narcizai klesti. Jie pasirūpins, kad reikiamos srovės pūs reikiamomis kryptimis, iš kurių svarbiausios – kad viskas vyktų taip, kaip jie nori, kad jie atrodytų kaip nuostabūs žmonės ir kad visi kiti atrodytų kalti dėl visko, kas vyksta ne taip.

Kol būsite kažkokiais svarbiais santykiais susiję su narsicistinio tipo asmenybėmis, tol, būkite tikri, dramoms jūsų gyvenime nebus galo. Tol, kol patys nenuspręsite nebeįsileisti dramų į savo gyvenimą.

verona_-_maschera_veneziana2

Pabandžius pareikalauti iš narcizo atsakomybės už savo veiksmus, jis akimirksniu užkurs tokią dramą, kad daugiau nebesinorės kėsintis į “neliečiamojo“ mundurą. Šįkartą drama bus atvira, tačiau kaltas, žinoma, liksite jūs, ne kas kitas.

Puikios manipuliacinės savybės, tobulinamos iki meno aukštumų jam leidžia taip apsukti ir išvartyti bet kokią situaciją, kad visada dėl visko liks kalti kiti. Taip pat ir už sukeltą dramą. Todėl žmonės, gyvenantys ar dirbantys su narcizais, kelis kartus nukentėję nuo neprognozuojamų narcizų poelgių, ilgainiui pradeda patys to nejausdami vengti juos judinti, kad tik neduok dieve, nekiltų dar viena neproporcingo dydžio audra.

Beje, tai nereiškia, kad dramos baigsis. Dramos poreikis yra ne tik pas narcizus, bet ir pas jų partnerius. Ten, kur nėra konstruktyvaus bendravimo ir patvirtinimo vienas kitam, kad kiekvienas yra svarbus, drama atlieka daug svarbių vaidmenų. Vienas iš jų – pasijusti, kad gyveni, t.y. užkurti susivėlusias ir apsinešusias emocijas, “praskaidrinti“ kasdienybę.

Antras – patvirtinti, kad gyveni. Tiek narcizas, tiek jo partneris pajunta svarbus. Jeigu aš galiu sukelti tokia dramą, tai aš juk vistiek esu kažko vertas, ar ne?

Trečia, dramos yra fonas, kuriame atrodo, kad problemos sprendžiamos labai intensyviai. Tačiau iš tiesų yra atvirkščiai. Dramomis yra tik imituojama veikla, kuri atrodo, kad kaip problemų sprendimas, tačiau iš tiesų tai yra kaip žvyrkelis. Kai mašina pravažiuoja, kyla didžiulis dulkių debesis ir atrodo, kad vyksta intensyvus eismas. Prasčiausios kokybės kelias užjudintas paskleidžia smėlio debesį, pro kurį nebesimato nei kelio, nei kelkraščių, nei esmo dalyvių, nieko. O jausmas – kad labai daug kas vyksta. Nes dirginamos juslės – akyse pilna smėlio, atsimerkti neįmanoma, burna peršti, įkvėpti irgi neįmanoma. Tačiau tuo metu iš tiesų nevyksta naujo asfalto tiesimas.

Kiti žmonės, patys nebūdami narcizai, deja, dažnai palaiko dramų debesis. Tai nuskambės neįtikėtinai, tačiau dramos yra patogios ir žmonės jas mėgsta. Yra žymiai patogiau dalyvauti svetimose dramose negu nedalyvauti. Nes kaip tas žvyrkelis, svetimos dramos, įtraukusios mus, apsaugo mus nuo pažiūrėjimo į akis savo gyvenimo skauduliams, sunkioms emocijoms ir kitoms problemoms.

Be to, žmonės turi slaptą baimę, kad pasibaigus dramoms, jų gyvenimas taps nepakeliamai nuobodus. Tai yra netiesa. Gyvenimas yra nepakeliamai nuobodus, kai mes visomis išgalėmis vengiame savo gyvenimo. O kai pradedame jį gyventi, pasirodo, kad jis žymiai įdomesnis, nei svetimos dramos. Tik jis, išgyvenamas pilnai kiekvieną akimirtą, ir leidžia pasijusti gyviems.

 

Dramos karalienės ir karaliai

Narcizai – didžiausi mūsų mokytojai

Narcizai neįsiveisia visų žmonių gyvenimuose. Jie įsiveisia tik tam tikrų žmonių gyvenimuose. Tik tam tikri žmonės su tam tikromis charakterio savybėmis tampa partneriais su narcizais.

Todėl, kad ir kaip būtų malonu visus šunis karti ant narcizų, tiesa yra tokia, kad narcizų buvimas mūsų gyvenime pasako kažką labai svarbaus apie mus pačius.

Normalūs žmonės nesusideda su narcizais ilgam. Jie tarsi turi kažkokius vidinius matuoklius, kurie žymiai anksčiau išmatuoja narsicizmą ir jie nueina savais keliais, nutarę, kad su tuo žmogumi neverta prasidėti. Jie net nežino tokio pavadinimo narcizas, nežino, kaip jie atrodo ar elgiasi. Jie tiesiog pajunta, kad kažkas čia su tuo žmogumi ne taip, ir tiesiog pasišalina. Todėl jie nenukenčia nuo narcizų.

Mano mokytojas Ričardas Grenonas (Richard Grannon) seminare sakė, kad negalima taip sakyti “normalus žmogus“, nes niekas nežino, kas yra normalu. Nėra tokio apibrėžimo. Sakė, vartotinas terminas yra “neurotipiniai žmonės“. Jie tarsi turi nematomas apsaugas nuo narcizų.

Iš to galima daryti išvadą, kad žmonės, kurie užstringa ilgalaikiuose santykiuose su narsicistine asmenybe, neturi tų natūralių apsaugų, yra lengviau pažeidžiami, ir todėl jie po kiek metų atsipeikėja nemalioje padėtyje, kur viską reguliuoja ir valdo narcizas, o jie turi pastumdėlio vietą po saule. Nepriklausomai nuo to, ar tai vyras, ar viršininkas.

Narcizams būdingas elgesys sukelia kitiems žmonėms įtarimą ir pavojaus signalą, o narcizų partneriams – ne. Vadinasi, narcizų elgesys tarsi pirštu rodo į silpnąsias vietas, kurios leidžia pralįsti žalingam kito žmogaus elgesiui, kuris ilgainiui sunaikina ir žmogų.

Pirminėje santykių fazėje narcizas sudievina savo potencialų partnerį. Galbūt jums taip trūko meilės ir kad kažkas jumis žavėtųsi? Galbūt jums verkiant reikėjo, kad kažkas rodytų dėmesį? Todėl ir nepasirodė keista, kai žmogus sudievino jus iš esmės praktiškai nepažinodamas. Jis jums pasirodė pasakų princas, o kitiems toks elgesys būtų sukėlęs įtarimą.

Jis jus žemino, niekino, nevertino, neįsiklausė, nesprendė problemų, nesikalbėjo kaip lygus su lygiu, buvo žiaurus ir t.t. O jūs leidote taip su savimi elgtis. Ką tai sako apie jus? Kad jaučiatės nieko verta, kad leidžiate taip su savimi elgtis? Kad nejaučiate savo vertės? Kad pati savęs nelaikote lygiaverte partnere? Kad giliai viduje jaučiate esanti verta tik tokio elgesio su savimi? Kad vengiate tiesioginio konflikto? Geriau nurysite kylančius neigiamus jausmus, tačiau nei už ką nepastovėsite, nepakovosite už save? Kodėl?

Atsisukim į save ir užduokim sau šiuos klausimus. Atsakykim brutaliai nuoširdžiai. Greičiausiai sužinosim kažką labai svarbaus apie save.

flickr_-_israel_defense_forces_-_a_rare_look_inside_the_world27s_most_efficient_pilot27s_cockpit

Nuotrauka iš Wickimedia

Narcizai – didžiausi mūsų mokytojai

Nematomi narcizai

Dėl išnaudojimo aklumo sindromo pasireiškimo žmogus gali ilgai pragyventi ar pradirbti kartu su narcizu ir daug prisikentėti, tačiau nematyti ir nesuvokti, kad jis turi reikalų su narcizu. Tam reikšmės turi ne tik žinių stoka. Nes žodis narcizas žmonėms kalbantis naudojamas dažniausiai visai ne tose situacijose, kur kalba eina apie tikrą narsicizmą kaip asmenybės sutrikimą.

Ilgai žmonės tarsi nepraregi, kad kažkas iš esmės su tuo žmogumi yra ne taip. Žmonės natūraliai mano, kad visi žmonės yra žmonės. Tai reiškia, kad nepaisant charakterio ypatumų, tam tikros žmogiškosios savybės yra būdingos visiems žmonėms. Todėl virtinė nemalonių situacijų, konfliktų nurašoma ant blogos nuotaikos, taip susidėliojusios situacijos ar netgi prisiimant kaltę sau.

Yra narcizai, kurie tiesiog trykšta arogancija į visas puses ir net nesistengia pasirodyti iš geresnės pusės, jie visa esybe nuo pat pradžių demonstruoja, kad visas pasaulis turi gultis jiems po kojų ir atvirai niekina kitų žmonių jausmus bei interesus. Tokie narcizai pasimato greičiau. Tačiau narcizai todėl ir yra narcizai, kad jiems reikia kitų žmonių žavėjimosi, ir jie pirminėje santykių fazėje pasirodo šilkiniai kaip avelės. Tada aplinkiniams net mintis nekyla, kad čia kažkas gali būti ne taip, jie džiaugiasi, kad jų kelyje pasitaikė toks nuostabus žmogus.

Tik po ilgo laiko, ir dažniausiai tada, kai bendras gyvenimas ar darbas pasidaro absoliučiai nebepakeliamas, žmonės ima ieškoti informacijos, kasgi tai galėtų būti. Ir netgi paskaitę narcizo charakterio savybių aprašymą ar jo veikimo principus, ne iš karto įsisąmonina, su kuo turi reikalų, ir kad tuose aprašymuose kalba eina apie būtent jų situaciją.

Dažniausiai tai įvyksta artimuose santykiuose, kai konfliktas arba susiklosčiusi ilgalaikė situacija pasidaro visiškai nebepakeliama. Tuomet, kai realiai nebelieka ko prarasti. Kai santykiai su tokiu žmogumi yra nustūmę prie prarajos krašto. Tuomet, kai nesaldžios žinios apie narsicizmą gali duoti daugiau naudos ir mažiau skaudu suvokti sudėtingas perspektyvas.

Taigi, dažniausiai narcizų atpažinimo gyvenime seka yra tokia: pirma atpažįstama, kad partneris yra narcizas. Po kiek laiko, apsispratus su tokia “diagnoze“ ir įsigilinus į narsicizmo šaknis, suvokiama, kad vienas iš tėvų buvo irgi narcizas. Dar po kelių mėnesių ar metų pasimato, kad ir kai kurie draugai turi narsicistinių savybių.

V0042209 Journey to eternity; prostitute approaches a man and his son

Grandville iliustracija “Kelionė į begalybę“ (Wickimedia)

Narcizų atpažinimas artimoje aplinkoje vyksta kaip ilgalaikis procesas, o ne vienos akimirkos praregėjimas.

*****

Jeigu įtariate, kad jūms artimas žmogus ar jūsų viršininkas gali būti narsicistinio tipo, tačiau tuo abejojate arba aptekote į kelbią situaciją su tokiu žmogumi, galite susisiekti su manim ir susitarti dėl konsultacijos. Kontaktai – viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.

 

Nematomi narcizai

Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė

Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė nei ta, kad tai buvo emociškai sunkūs metai. Blogiausia yra tai, kad nutraukus santykius su narcizu, išlieka liekamieji reiškiniai.

Be to, kad tokį išnaudojimą patyrusi auka jaučiasi sutrypta, menka, bejėgė ir neįgali, tai prisideda ir per ilgą laiką tapusio įprasto elgesio pasekmės.

Jeigu žmogus išgyveno kelis metus su narcizu, tai kaip ryškus liekamasis reiškinys yra negalėjimas priimti to gero, kurį siūlo gyvenimas.

Nes narcizas, suviliodamas į santykius, pradinėje fazėje elgėsi gerai. Galbūt dovanojo dovanas, galbūt skyrė laiko, galbūt elgėsi gražiai ir t.t. Po to sekusi fazė buvo emocinės priespaudos, išnaudojimo, engimo, menkinimo ir vertimo šokti pagal jo dūdelę. Ta antroji santykių fazė buvo be galo nemaloni. Tačiau antroji santykių stadija būtų buvusi neįmanoma be pirmosios.

Todėl žmonės, patyrę narcizų išnaudojimą, šiuos abu dalykus nesąmoningai sukabina į vieną darinį. Ir jeigu kažkas parodo dėmesį, suteikia pagalbą, padovanoja, padaro kažką gera ar pan., tai gaunančiojo žmogaus galvoje sukelia flashback´ą. Žmogus nebegali priimti gyvenimo teikiamų dovanų atsipalaidavęs ir su dėkingumu. Pats faktas, kad kažkas jam dabar daro kažką gero yra esminis dirgiklis.

Net kai gera daro ne manipuliatyvaus tipo, o tiesiog gera linkintis normalus žmogus, narsicistinį išnaudojimą patyręs asmuo reaguoja kaip žvėriukas. Jis elgiasi taip pat, tarsi jį dar vienas narcizas bando įvilioti į naujus spąstus.

Vietoj to, kad ištrūkęs iš pragariškų santykių su narcizu, džiaugtųsi gyvenimu, buvusi narcizo auka yra tarsi paralyžuojama priimti likimo ir gyvenimo dovanas, nes jos jam sukelia ne džiaugsmą, o vidines konvulsijas. Taip žmogus, jeigu neturi žinių ir nesuvokia, kas su juo vyksta, ir nesistengia sveikti nuo KPTSS, lieka įsisukęs į pragaro ratus, nors narcizo jo gyvenime jau seniai nėra.

Dar blogiau – ilgą laiką pripratęs būti kritikuojamas ir kaltinamas už viską ir visada, artimoje aplinkoje nebelikus narcizo ir atsiradus kaltinimų ir menkinimo vakuumui, pradeda kaltinti pats save. Tas emocinis išnaudojimas, kuris vyko iš išorės, yra perkeliamas į vidų ir tęsia savo juoądą darbą. Iš šito peršasi išvada, kad ar nebus narcizai, vaikščiojantys šia žeme, tikrieji velniai žmonių rūbais. Nes jų pasėtos sėklos ir toliau niokoja žmonių sielas ir gyvenimus net tuomet, kai jų seniai nebėra šalia.

heads_of_evil_demons_powers_of_evil_francis_barrett_the_magus

Iliustracija iš Wickimedia

Žmogus, patyręs emocinį išnaudojimą, vengia situacijų, kuriose galėtų sveikti ir gyti po patirtos žalos. O pradėjęs šantažuoti save iš vidaus, sabotuoja save ir pasmerkia save likti tarp pragaro girnų.

*****

Jei norite susitarti dėl konsultacijos, kontaktai – dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje.

 

Narsicistinio išnaudojimo žala yra žymiai didesnė

Ar narcizai – tik vyrai?

Visada, kai rašau apie narcizus, jiems apibūdinti naudoju vyrišką giminę. Rašau apie narcizą vyrą ir vargšę auką jo žmona. Kai stengiuosi rašyti neutraliai, nepriskirdama konkrečių rolių, vistiek vartoju vyrišką giminę, kuri naudojama lietuvių kalboje norint išsireikšti neutraliai.

Iš tiesų narcizai būna ne tik vyrai. Lygiai tokios pačios narsicistinės asmenybės gali būti ir moterys. Narsicizmas yra asmenybės sutrikimas, tai emocinės raidos sutrikimas, realiai nepriklausantis nuo lyties. Jis yra ne prigimtinis, nulemtas ne chromosomis ar DNR, o įgytas kaip psichikos gynybos mechanizmas nuo emociškai atšiaurių sąlygų, kuriose turėjo augti vaikas.

Statistiškai vistik dažniau pasitaiko vyrai nei moterys. Vyrams narsicistinis asmenybės sutrikimas yra nustatomas dažniau. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus duomenis, tačiau jie svyruoja maždau tarp 75-80%. Vadinasi, tarp 10 narcizų maždaug 2 bus moterys.

Iš mano pažįstamų žmonių, kurie akivaizdžiai turi narsicistinių bruožų, vyrai yra 6, o moterys 3. Tai maždaug irgi atitinka minėtą statistiką.

Greičiausiai taip yra dėl to, kad tradiciškai Vakarų visuomenėje kai kurie narcizams būdingi bruožai yra laikomi teigiamais vyro bruožais. Tokie kaip jausmų nerodymas, negailestingas puolimas ir agresyvumas siekiant būti laimėtoju, tapimas nugalėtoju neatsižvlegiant į priemones ir kainą.

suuhi_nure-onna

Iliustracija iš Wickimedia

Moterys galbūt dažniau turės slapto narcizo bruožų, tačiau aš asmeniškai pažįstu ir dvi moteris, kurios yra atviros narcizės. Moterys su narsicistiniais charakterio bruožais naudoja lygiai tokias pačias taktikas, manipuliacijas ir, deja, turi tokį patį griuždantį poveikį savo aukoms. Ar tai būtų darbo kolegos (dažniausiai pavaldiniai arba to paties rango kolegos) ar išrinktasis.

Todėl ten, kur rašau apie narcizų aukas, dažniausiai naudodama moterišką giminę, tose rolėse realiame gyvenime lygiai tiek pat gali būti ir vyras.

Tik socialiniuose šablonuose yra taip nusistovėję, kad tai vyras dažniau yra agresorius, o gležna nekalta moterytė yra vargšė auka. Gyvenime būna visaip. Čia kalba dažniausiai juk eina apie psichologines kovas ir emocinį išnaudojimą, nebūtinai moteris turi būti fiziškai stipresnė, kad vyktų mano aprašomi procesai.

Užtenka narsicizmo, o dar paslėpto po dirbtine malonia šypsena, skirta viešajam įvaizdžiui kurti, ir moteriai – agresorei maskuotis yra dar lengviau nei vyrui. Nes visuomenė automatiškai jai priskiria švelnesnės, gležnesnės, o t.y. ir pažeidžiamesnės rolę. O ji, jei turi narsicistinių bruožų, iš tiesų yra toks pats negailestingas monstras, savo liežuviu suniokojantis ir aukšto, sportiško, sėkmingo ir iš pažiūros stipraus vyro savimonę, pasitikėjimą savimi, savarankišką mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir pasirūpinti savimi.

Moterys gali būti tokios pačios žiaurios ir niokojančios. Tokios pačios neįtikinamai įžūlios savo naudojamomis priemonėmis ir į nieką neatsižvelgiančios. Tuo tarpu nuo jų nukentėjusiam vyrui tik dar sunkiau del to, kad aplinkiniai niekada nepagalvotų, kad taip gali būti, ir jis žino, kad greičiausiai niekada niekas nesužinos, ką jiems tenka patirti ir per kokią mėsmalę praeiti.

Jeigu pažįstate moterų, kurios, jūsų nuomone, turi narsicistinių bruožų, prašau, parašykite komentaruose, kuo jos buvo ypatingos ar skirtingos, lyginant su vyrais. O kas patekote į sudėtingą situaciją darbe ar intymiuose santykiuose su moterimi narcize ir jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės konsultacijos. Kontaktai yra nurodyti viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.

 

Ar narcizai – tik vyrai?

Kas nutinka narcizo aukai ilgalaikiuose santykiuose

Gyvenant su partneriu narcizu ilgesnį laiką, aukos savęs suvokimas yra sistemingai naikinamas kiekvieną dieną. Nors vienos dienos bėgyje jis gali būti ir nepastebimas, bėgant mėnesiams ir metams žala yra labai didelė. Deja, pati auka žalą pastebi tik santykių pabaigoje arba jiems pasibaigus. O dar blogiau, jei taip jos ir nesuvokia.

Narcizui neprisiimant atsakomybės už jokią problemą, auka kasdieną atakuojama idėjomis, kad jinai yra kalta dėl kylančių problemų. Jei vistik ryžtasi problemą iškelti, tai jinai tampa dar kaltesnė, kad “reaguoja perdėtai“, “koncentruoja dėmesį vien tik į neigiamus dalykus“ ir pan. Nuolatos būdama kaltinama dėl visų problemų tiek dėl reakcijos į jas, auka nejučia ima jaustis iš tiesų problemos rakštimi.

Kadangi jos bandymai spręsti problemas taip pat neduoda jokių rezultatų, ji jaučiasi nieko nesugebanti ir nevykėlė. Narcizas tokias idėjas aukos galvoje labai palaiko ir sustiprina. Kuo silpnesnė auka, tuo mažiau gali jam pasipriešinti, tuo didesnė jo galia, tuo jam geriau. Todėl auka silpsta visomis prasmėmis, morališkai, dvasiškai, emociškai. Tiesiog nyksta.

Ilgainiui ji nusoja net bandyti kažką spręsti, kažką inicijuoti ar kažką daryti. Ilgainiui visos narcizo partnerės pastangos yra skirtos kažkaip užglaistyti nuolatinę dramą namuose, kad jos būtų kuo mažiau. Dramos vistiek būna daug, nes tai narcizui gyvybiškai svarbu. Todėl auka jaučiasi visiška nevykėlė ir dar bejėgė. Nes ką bedarytų, kiek besistengtų, visada situacija lieka iš esmės bloga ir slegianti, o jinai jaučiasi dėl visko kalta ir nieko nesugebanti.

Kadangi paraleliai narcizas sistemingai dirba ją izoliuodamas, dabar ji neturi ir į ką kreiptis pagalbos. Tuo labiau, kad dažniausiai žmonės iš išorės juos laiko praktiškai idealia pora. Auka negali pasiskųsti, nes liks aplinkinių nesuprasta. Tai dar labiau sustiprina joje išsikerojusį jausmą, kai tai su ja yra kažkas negerai. Visiems šis žmogus puikus, tik jai vienai ne. Auka galutinai įsitikina, kad su ja kažkas iš esmės negerai.

IMG_20151001_131747Ilgainiui ilgametis narcizo partneris praranda bet kokį norą rodyti iniciatyvą, kažką spręsti, ima tikėti, kad yra nevykėlis, nieko nesugebantis, ir kad visiškai prapultų, jeigu ne narcizas, kuris susimyli “nešti tokią auką ant savo pečių“ ir lieka gyventi su savo auka, “kad ir kaip jam būtų sunku“. Auka būtent taip ir jaučiasi – kad yra nepriimtina pasaulyje, neturinti vertės, gryna bėda. Savivertė lieka visiškai sunaikinta ir bet koks savęs suvokimas suniokotas.

Išsikraipo ne tik suvokimas apie save, bet ir apie pasaulį. Visi žmonės blogi, niekuo negalima pasitikėti, niekas nepadės, niekam nerūpi, niekas nesupras. Tai yra narcizui patogi pozicija, kuri atlieka antrinę funkciją – be savivertės ir be aplinkos palaikymo auka greičiausiai neieškos pagalbos ištrūkti iš destruktyvių santykių. Ilgainiui aukos realybės suvokimas išsikreipia iki tokio laipsnio, kad jinai ir nebežino, kad gali būti geriau. Jaučia, kad yra kažkaip labai blogai, tačiau tas blogumas nukreiptas į savinaiką.

Visiškai pasikeičia žmogaus asmenybė. Jei prieš santykius su narcizu auka buvo entuziastinga ir galinti daug nuveikti, iniciatyvi ir gebanti savarankiškai gyventi, šie santykiai iš jos palieka tik šešėlį, kuris yra visiškai pasyvus, nieko nenorintis, nesiekiantis, susiizoliavęs.

Prie suniokotos savivertės, bejėgiškumo ir iškreipto realybės suvokimo prisideda ir psichosomatiniai sutrikimai.

Nuolatinė narcizo išpuolių grėsmė verčia kūną būti nesibaigiančiame išgyvenimo režime. Nuolatos stebėti aplinką, nuolatos laukti sekančios atakos. Organizmas niekada nebebūna ramybės būsenoje ir nebemoka atsipalaiduoti. Kraujyje nuolatos cirkuliuoja stipriai padidėję kortizolio – streso hormono – kiekiai.

Sutrinka miegas, gali atsirasti nepaaiškinami skausmai. Nuo nuolatinio streso labai susilpnėja imuninė sistema, pradeda pulti įvairios ligos. Dėl nuolatinio streso ir įtampos sutrinka virškinimas.

Narsicistinis išnaudojimas ilgainiui taip paveikia, kad aukos pasąmonėje įsijungia susinaikinimo programos. Gali atsirasti autoimuninės ligos.

Gera žinia yra ta, kad pasišalinus iš situacijos fizinės organizmo funkcijos atsistato gana greitai. Emocinė ir asmenybei sukelta žala atstatoma lėčiau, tačiau irgi yra atstatoma.

*****

Jeigu esate patekę į narcizo spąstus ir nežinote, kaip sau padėti, galite užsisakyti konsultaciją. Mano kontaktai – meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje.

Kas nutinka narcizo aukai ilgalaikiuose santykiuose

Narcizo logika ir moralė

Dauguma narcizų yra labai aukšto intelekto ir protingi žmonės. Galbūt taip yra dėl to, kad labai didelė jų emocinė dalis liko užstrigusi ankstyvoje vaikystėje ir nesivystė. Tam, kad išgyventų po to sekusias socialines situacijas, jiems reikėjo vystyti mąstymo ir loginius sugebėjimus.

Todėl narcizai, ypač jeigu jie nėra atvirai arogantiški, kurie atsiskleidžia per pirmas kelias minutes kaip visiški chamai, ir ypač jeigu jie yra viešumoje arba pradinėje santykių fazėje, kur nenori iš karto visko sugadinti, jie moka savo aukas labai gudriai supakuoti. Jie moka pasakyti tai, ką reikia, kad nuskambėtų gražiai ir tvarkingai, tačiau kad jie garantuotai pasiektų tai, ko nori.

Dažniausiai centrinės ašys, apie kurias narcizai pastato savo tikslines kalbas, yra logika ir moralė. Jie labai mėgsta moralės kortą. Suprask, jeigu tu elgsiesi taip, kaip aš sakau, tai tada būsi gera mama, žmona, senelė, dukra, kaimynė, kolegė, perspektyvi studentė ir t.t. Esmė yra tokia, kad narcizas spaudžia ant žmogui, su kuriuo kalba, svarbios vietos. Jeigu žmogus šiame gyvenimo etape siekia karjeros, tai narcizas apeliuos į perspektyvą būti paaukštinta ar įgyti specifinių profesinių žinių.

Dažniausiai toje pačioje narcizo prakalboje kartu eina ir moralės ir logikos linijos. Tada šis kokteilis veikia užtikrintai ir beveik niekas negali atsispirti jo poveikiui. Netgi žmogus, gerai išmanantis narcizo triukus, turi turėti daug patirties jiems atsispirti.

Narcizas sako: “Matai, kaip aš rūpinuosi tavimi, aš suteikiu tau šitą vienkartinį šansą pasisemti patirties, tai nuties tau kelią į tavo trokštamą postą“. Čia yra ir paslėptos tiek “moralės“, tiek “logikos“ sėklos. Moralės – aš geras žmogus, duodu tau tai, ko tau reikia, tu turi būti visiškai nedėkinga, kad atsisakytum. Logikos – tai būtų visiškai nelogiška atsisakyti to, kas tave garantuotai nuves ten, kur tu pati nori patekti.

kopfloser_bc3b6hringer

Nuotr. iš Wickimedia

Viskas būtų gal ir neblogai, tačiau narcizai siekia savo tikslų. Ir tai, ką siūlo narcizas ar kitas manipuliuotojas, dažniausiai visai neturi nieko bendro nei su morale, nei su logika. Nei tai, ką siūlo narcizas, jus nuves ten, kur jūs norite, nei tai, kad atsisakysite reikš, kad esate nedėkingas žmogus, švaistantis gyvenimo suteiktas malones. Greičiausiai yra taip, kad tai, ką jums siūlo yra jums išvis nepakeliui ir jeigu atsisakytumėt, padarytumėt sau paslaugą nepriimdami sau nepakankaus pasiūlymo.

Esmė ir yra tame, kad narcizas siūlo tai, ko nori jis, o ne jūs. Todėl ir turi stengtis apvilkdamas į moralės, o tiksliau – apeliavimo į jūsų gėdos jausmą ir logikos, o tiksliau – tikslingai siekdamas permaišyti jūsų mąstymą, kad aiškia nebematytumėt, kas ir kaip.

Nes jeigu narcizas neįsikiš ir nesujauks jūsų natūralios mąstymo eigos, jūs niekada to ir nedarysite, nes jums to ir nereikia. Tai jam reikia, kad jūs padarytumėt taip, kaip jis nori. Todėl narcizas pasitelkia tai, kas iš išorės skamba kaip moralė (“nes, suprask, geros mamos (močiutės, darbuotojos ir t.t. taip daro“) ir kas skamba kaip loginis dėstymas.

Tai tik išorė. Ką iš tiesų daro narcizas – tai žaidžia siekia daryti poveikį per jūsų emocijas. Iš tiesų jis siekia paspausti jumyse esančius emocinius mygtukus, kurie suveiks taip, kad pasielgsite tiksliai taip, kaip nori jis. “Tugi nesielgsi taip, kaip tau nenaudinga“, jeigu sieki karjeros. Auka pagalvoja: “būčiau tikra kvailė, jeigu nepasinaudočiau šia proga“. Joje jau sėkmingai paspaustas mygtukas abejoti savimi ir savo sugebėjimu blaiviai vertinti situaciją.

Iš tiesų narcizas žaidžia aukos emocijomis, tik tai daro po vandeniu. Narcizas nesakys “tu kvailė“, nes tada žmogaus reakcija bus “ką čia nusišneki, aš tikrai ne kvailė!“. Narcizas naudoja tai, kas iš išorės atrodo kaip logika ir moralė, tačiau tikrasis jo siekis yra taip sužaisti aukos baimės ir gėdos jausmais, kad auka pati pamanytų “jeigu aš jo nepaklausysiu, tai būsiu tikra kvailė“.

Taip narcizas ir pasiekia manipuliacijos harmoniją: iš išorės viskas skamba gražiai ir tvarkingai (logika ir moralė), tiesiog blizgančiai – neprisikabinsi. O auka viduje mąsto tai, ką narcizas nori, kad ji mąstytų, t.y. abejotų savimi. Ir ji daro tiksliai tai, ko siekia narcizas, manydama, kad pati primėmė sau naudingą sprendimą. Nuostabu!

*****

Jeigu susiduriate su manipuliatyvia asmenybe darbo vietoje ar privačiame gyvenime ir jums reikia pagalbos išsipainiojant iš painios situacijos ar santykių, galite susisiekti su manimi dėl privačios konsultacijos. Kontaktai yra pateikti meniu kvadratėlyje viršuje dešinėje. Iki greito!

 

Narcizo logika ir moralė

Sudėtingos ir ilgos skyrybos su narcizu

Jei praregėjote ir pamatėte, koks žmogus šalia jūsų ir nusprendėte skirtis, jūsų laukia sunnkus ir netrumpas finalinis etapas. Puikiai žinau, kad narcizų aukos šį etapą pasiekia gerokai iškankintos, praradusios didžiąją dalį pasitikėjimo savimi, tad norėtųsi parašyti kažką žymiai pozityvesnio.

Pozityvi žinia tebūna tai, kad nuo to momento, kai nebelieka nuolatinio ir intensyvaus bendravimo su narcizu, jo aukos būklė pradeda gerėti praktiškai iš karto ir netgi nieko nedarant. Taip yra todėl, kad nustoja veikti narcizo naudojamos technikos ir niekas nemenkina ir nebesmukdo žemyn. Tuo pačiu nustoja veikti ir kitos narcizo naudojamos taktikos, tokios kaip trikampių kūrimas ir manipuliacijos.

Tačiau vistiktai skyrybos su narcizu yra sunkus ir ilgas procesas, todėl tam reikia būti atitinkamai pasiruošus.

Pirma fazė, nusprendus skirtis – tai saugaus pasitraukimo plano paruošimas. Kadangi skyrybos yra esminis narcizo sužeidimas, toks žmogus šiomis aplinkybėmis yra labiausiai neprognozuojamas. Kiekvieno reakcija yra skirtinga, tačiau kai kurie gali būti ypatingai agresyvūs ir griebtis fizinio smurto, net jeigu anksčiau to ir nepasitaikydavo. Kai aukos susiruošia palikti narcizus, tuomet yra didžiausia tikimybė pratrūkti smurtui, kuris gali baigtis netgi aukos mirtimi. Todėl, siekiant saugumo, išsikraustymo planą reikia labai gerai apgalvoti. Kad maksimaliai užtikrinti saugumą sau ir vaikams iki tol,  kol bus pasiekta saugi vieta.

statistika_razvodov_v_rossii1Jeigu dar atrodė, kad narcizas galbūt ir nebuvo toks blogas, tai per skyrybas išryškės daugybė nepažintų jo charakterio pusių. Jeigu iki tol dar abejojote, ar tikrai tas žmogus toks blogas, šis etapas išryškins visas jo savybes. Pamatysite to, ko nematėte per dešimtmečius bendro gyvenimo. Ryškiausiai pasimatys jokios, net minimalios empatijos nebuvimas. Narcizas, sužeistas paties fakto, kad jį paliekate, taip ryškiai įsijaus į aukos, nuskriaustojo rolę, kad jis ginsis agresyviai. Apie jūsų, jo buvusios antros pusės bei vaikų interesus galite pamiršti, jus dar nustebins, kaip žmogus gali sugebėti neatsižvelgti į kitų žmonių kančią ir ką jis jiems sukelia savo elgesiu.

Teisinis skyrybų procesas taip pat bus sunkus ir ilgas. Narcizo pozicija iš esmės yra tokia: “Tu mane nusprendei palikti, tai negausi nieko. Ir dar, susimokėsi už tai, kad mane taip įskaudinai.“. Teismo proceso metu susitarimas bus neįmanomas, nes narcizas reikalaus arba, kad viskas būtų tiksliai taip, kaip nori jis, arba atmetinės visus pasiūlymus. Bet kokį kompromisą, tokį kaip “šitas tau, šitas man“, narcizas traktuoja kaip skriaudą ir nesąžiningumą jo atžvilgiu.

Jau kasdienybėje gyvenant su narcizu partnerį išsunkia nuolatiniai narcizo reikalavimai ir nevertinimas to, ką jis turi. Nes narcizas gyvena su požiūriu į pasaulį ir gyvenimą, kad jis jam yra nuolatos skolingas. Tai skyrybų proceso metu narcizas apskritai nesikooperuoja, nes jam atrodo, kad jis tapo taip nuskriaustas, kad net jeigu visas turtas ir visos sąlygos būtų jo naudai, vistiek niekas nekomepnsuos jam patirto skausmo, kad partneris jį paliko.

Ir po skyrybų narcizas elgsis taip, kad partnerio gyvenimas būtų kuo sudėtingesnis. Jo elgesys byloja neišsakytą logiką “jeigu ne man, tai ir niekam“. Jis nemirkteldamas atsisakys nustatyto vaiko lankymo grafiko vien tik tam, kad buvęs partneris neturėtų numatyto laisvo laiko ir tuo laiku negalėtų susitikti su naujais potencialiais partneriais. Faktas, kad nestabilūs ir neprognozuojami pasimatymų su vaiku laikai kenkia žymiai labiau jo paties vaikui, narcizui bus nei motais. Jis natūraliai nesugeba suvokti savo elgesio pasekmių ir to, kokius jausmus kitiems jis sukelia. Net kai kalba eina apie žmones, kuriuos jis sakosi labiausiai mylįs.

Narcizo meilė ir pačiais geriausiais laikais pirmiausia pasireiškia per tai, kiek ir ko narcizas iš kitų žmonių gauna sau. Todėl skyrybų metu ši jo pozicija išryškėja kaip jokiame kitame etape ir padaro jį pavojingą buvusiems artimiausiems žmonėms.

*****

Jeigu jūs šiuo metu svarstote skyrybas su žmogumi, kuris turi narsicistinių bruožų ar jas išgyvenate, ir jums reikia pagalbos, susisiekite su manim ir susitarkite dėl konsultacijos. Kontaktai – meniu kvadratėlyje dešinėje pusėje viršuje.

Sudėtingos ir ilgos skyrybos su narcizu