Prisitaikantis pamalonintojas (-a)

lingerbliss_servantPagaliau užtikau lietuvišką atitikmenį angliškam išsireiškimui people pleaser! Tokia proga verta atskiro įrašo.

Prisitaikantis pamalonintojas ar pamalonintoja – tai toks žmogus, kuriam ant tiek svarbu bendraujant, kad kitas žmogus išliktų patenkintas, kad toks žmogus nedvejodamas aukoja savo interesus, kad tik, neduok dieve, nereiktų kitam žmogui nuo sofos atsikelti. Arba kad kitam nereiktų paduoti šaukštelio. Jau geriau svečiuose gers kavą be cukraus, tačiau neišdrįs paprašyti šaukštelio.

Maža to, netgi šaukštelį pasiūlius, jo atsisakys! Toks yra tas prisitaikantis pamalonintojas.

O po to, grįžus namo labai pyks, kodėl neskania kava pavaišino. Ir koks nesvetingas tas -žmogus, kaip jis nemoka pasirūpinti savo svečiais. “Daugiau neisiu pas jį į svečius, aš išvis ten ir nenorėjau“ – baigia pamąstymus prisitaikantis pamalonintojas.

Iš tiesų bazinis giluminis įsitikinimas, glūdintis prisitaikančiojo pamalonintojo pasąmonėje yra “aš nevertas gauti nei menkiausios malonės ar pagalbos žesto“.

Dažniausia tokia vidinė pozicija yra nesąmoninga, ir žmogus pats nesuvokia, kaip jis pats pamina savo interesus vardan to, kad kiti žmonės šalia jo jaustųsi pamaloninti. Ši savybė dažnai būdinga nuo santykių priklausantiems asmenims.

Šį puikų terminą radau straipsnyje “Motinų nemylėtos dukros: 7 jų psichologinės žaizdos“, kuris ir taip savaime yra vertingas straipsnis. Tikrai, gana retas atvejis, kai lietuviškas termino vertimas yra pakankamai trumpas ir atspindintis reikalo esmę. Dėl trumpumo galima ginčytis, bet esmę tikrai atspindi! Todėl būtų labai įdomu sužinoti, kas taip puikiai išvertė šį straipsnį, kad net išrado naują lietuvišką terminą. Norėčiau asmeniškai padėkoti.

 

Prisitaikantis pamalonintojas (-a)