Apgaviko sindromas (ang. – imposter´s syndrom) yra būdingas vaikystės traumą patyrusiems, žemos savivertės žmonėms.
Tokie žmonės daug dirba dėl išorinių pasiekimų. Jie jiems svarbūs dėl to, kad pirmiausia jiems patiems patvirtintų, kad jie yra kažko verti. Siekdami jie gana gerai įvaldo kai kuriuos įgūdžius ir žinias, gali būti netgi labai produktyvūs ir demonstruoti talentus ar įspūdingus pasiekimus toje srityje, kurioje veikia.
Tačiau tuomet, kai kiti žmonės sako, kaip jie puikiai sugeba tą ar aną, jie netiki. Tai ne apsimestinis, suvaidintas perdėtas kuklumas, o jie iš tiesų nuoširdžiai netiki, kad kiti žmonės mano, jog jie kažką daro gerai.
Apgaviko sindromas padaro žmones atsparius teigiamai aplinkinių reakcijai į juos todėl, kad žmogus viduje galvoja: “jei jie gerai mane pažinotų, tada jie žinotų, koks iš tiesų nevykėlis aš esu“.
Apgaviko sindromas kyla iš traumuotos psichikos, kai žmogus apie save galvoja kaip apie kažką iš esmės nevykusio ar blogo.
Terminas iš Pete Walker knygos “Kompleksinis PTSS: nuo išgyvenimo iki klestėjimo“ (anglų k.)
Dug Belan´o nuotrauka “Veidu į žemę su beverčiu šlamštu“ iš Flickr.com
Mano tikras gyvenimas 