Kaip veikia vaikystės traumų atkartojimas renkantis gyvenimo partnerį

Jei mes užaugome šeimoje, kurioje buvo problemų, alkoholis, priklausomybės nuo vaistų, darbo, emocinis šaltis, žalojimas skaudžiais žodžiais, galbūt netgi kumščiais ir t.t., kiekvienas tokioje šeimoje užaugęs vaikas svajoja apie visiškai kitokią savo šeimą.

Atrodo, daro viską daro, stengiasi, pats, atrodo, elgiasi visai kitaip, ir pasirenka kitokį žmogų bendram gyvenimui, ir vistik po dešimties ar penkiolikos metų, o kartas ir daug greičiau, tenka pripažinti liūdną tiesą – ir pas mane kaip pas tėvus…

Priežastis yra žmogaus sielos poreikis atkartoti vaikystės traumas tam, kad jas pagaliau išspręsti. Tačiau kaip tai vyksta?

Tarkime, mergaitė augo namuose, kuriuose tėvas gėrė. Prisikentėjusi nuo girtuoklio tėvo, mergina augdama jaučia alergija alkoholiui ir visiškai netoleruoja išgeriančių vaikinų. Studijų metais susidraugauja su šauniu kursioku, kuris yra tiesiog mokslo pažiba ir, svarbiausia – neima nei lašo į burną.

Meilė liepsnoja karštai ir po dviejų metų draugystės jaunuoliai susituokia. Ateityje – šviesios perspektyvos, gražūs planai ir puikaus gyvenimo nuojauta. Vestuvių džiaugsmą temdo tik vienintelis faktas, kad jos tėvas nesugebėjo išsiblaivyti net tam, kad atvyktų į vienintelės dukros vestuves.

Nuotrauka priklauso christianbed.com, iš Wickimedia Commons

Puikūs palinkėjimai liejasi prie stalų, laukia nuostabi, klestinti ateitis, jaunieji šypsosi nuo ausies iki ausies. Po penkiolikos metų moteris turi pripažinti, kad sutuoktinis išlenkia taurelę vis dažniau ir dažniau, ir panašu, jog kad ir kaip besistengė, motinos likimas lipa ant kulnų.

Kodėl taip atsitiko? Juk ji taip vengė išgeriančių vaikinų? Ir jos vyras visai negėrė, ir negėrė dar ilgai po vestuvių?

Taip, jos vyras visai negėrė, ir netgi per pačias vestuves! Buvo linksmas ir be alkoholio, ir jaunoji žmona buvo rami – ji sutramdė negailestingą likimą. Neilgam… Esmė yra tokia, kad ji augo šeimoje, kurioje tėvas turėjo problemų su alkoholiu. Alkoholikas yra neprognozuojamas asmuo. Išgėręs vienoks, blaivas – kitoks. Ji niekada nežinojo, koks tėvas grįš tądien namo. Kokio laukti? Kas bus? Darni šeimos vakarienė, ar tėvas akės motinai šonus, o ši tyliai verks po to kamputy?

Merginos charakteris formuojasi nestabilioje aplinkoje. Norėdama išvengti girto tėvo siautėjimų, ji turi labai anksti numatyti, koks jis grįš. Kartais net prieš pasigirstant trepsėjimui priemenėje ji jau žinodavo, tarsi oru nujausdavo, kad tėvas šiandien bus girtas. Tada ji galėdavo greit įsmukti į savo kambarį ir nepasipainioti tėvui po kojų. Taip išvengti užgaulaus žodžio. O gal ir spyrio.

Merginai, augančiai nestabilaus tėvo kompanijoje, išsivysto prisitaikymas prie nestabilaus charakterio. Ji pripranta prie spėliojimų žaidimo “blaivas ar girtas?“. Ji iš kažkokios nematomos įtampos veide nuspėja, pareis smūgis ar ne. Ji pradeda nuspėti taip gerai, kad dar gerai nemačiusi tėvo, jau žino, kas bus. Tai leidžia jai šiek tiek laimėti saugumo. Ar išvengti kelių smūgių.

Kadangi tėvo elgesio prognozavimas yra tiesiogiai susijęs su jos pačios saugumu, jį reguliuoja išgyvenimo programa, kuri yra stipriausia žmoguje. O tai reiškia, kad jautrumas tėvo elgesio prognozavimui yra labai išsivystęs, pasiekia vos ne aiškiaregystės lygį.

Vaikinas, kurį ji pamilo ir išsirinko kaip tinkamą vyrui, tuomet buvo negeriantis. Tačiau mergina jį ir pamilo todėl, kad jis turėjo kažkokius panašius vidinės būsenos svyravimus kaip jos tėvas, nors tuo metu ir nemalšinamus alkoholiu. Tiesiog jos antenos buvo įdarbintos ir išlavintos taip ilgai, kad jinai tiesiog nebūtų galėjusi pamilti vaikino, kuris neturėtų jokio ryšio su jos antenomis. Ji šalia tokio vaikino būtų tiesiog mirusi iš nuobodulio ir niekada jo nepamilusi!

Tai kažkas tokio, kaip mergina profesionali sportininkė bėgikė negalėtų pamilti namisėdos, ištisas valandas sėdinčio prie televizoriaus. Juk sportinio tipo žmonės dažniausiai ir sau į porą susiranda kažką arčiau sporto.

Vaikinas negeria, mergina jaučia stiprią, tikrą meilę, todėl ji yra 100% tikra, kad tai jis, jos laimingo bendro gyvenimo palydovas. O esmė yra tokia, kad ji intensyviai jaučia meilės jausmą ne todėl, kad jis negeria, o kaip tik todėl, kad jis turi savyje kažką tokio, kas labai atitinka jos vaikystės aplinką.

Vaikystėje, kai vaikas būna tik su tėvais, jam buvimas šeimoje atitinka visą pasaulį. Užaugęs pamilsta žmogų, savo vidine struktūra artimiausią vienam iš tėvų. Todėl tas meilės jausmas ir yra toks tikras, neabejotinas, tiesiog apčiuopiamas, ne dėl to, kad tas partneris iš tiesų kažkoks kitoks, o būtent todėl, kad toks pats, kaip vienas iš tėvų! Nes smegenys staiga pasijunta, kaip namie! Užtai taip gera! Nes jausmas tas pats, kaip grįžus namo, taip, kaip buvo pas tėvus kelerių metukų!

Deja, to nesuvokiame, nes logiškai niekaip nesiejame su vaikystės išgyvenimais. Logiškai viskas atrodo taip: šalia manęs šis nuostabus partneris, su kuriuo man taip gera. Tai, kad man taip gera su juo, ir rodo, kad jis man teisingas partneris. O jis dar priedo ir visai ne toks kaip mano girtuoklis tėvas! Kaip man pasisekė!

Mes net nesusimąstome, kad iš tiesų gamta mus gana žiauriai apgauna: mes būtent todėl ir jaučiame tokią tikrą, stiprią meilę tam žmogui, nes su juo mums artimiausiai atsikuria nesveika mūsų vaikystės aplinka!

Būtent todėl mergina jaučiasi tokia užtikrinta vestuvių dieną tiek savo partneriu, tiek savo jausmais, tiek tuo, kad ji nepakartos tėvų likimo. O dievas žiūri pro langą į iškilmių salę ir braukia ašarą: “Vaikeliai mano, jei tik būtų švelnesnis kelias užgydyti vaikystės žaizdas…“

Kaip veikia vaikystės traumų atkartojimas renkantis gyvenimo partnerį

Dienos mintis: laisva valia

Laisva valia yra nesuprogramuota. Tai – ne tvarkos dalykas. Nes jei tai būtų kažkokios nustatytos tvarkos dalis, tai nebebūtų laisva valia. Kadangi tai ne tvarkos dalykas, ji sukelia nerimą egzistenciniame lygyje. (…)

Taigi, laisva valia yra kažkas tokio, kai žmogus ir turi jausti nerimą. Yra normalu, žmogiška jausti nerimą darant sprendimą. Normalu jaustis tarsi prarandame stabilumą po kojomis, kai naudojamės savo laisva valia. (…)

Todėl priimant sprendimus laisva valia, reikia nusiteikti “nagi, pažiūrėkime, kas iš to išeis“, nenusiteikti, kad žinome, kas iš to gausis. Todėl yra taip sudėtinga priimti sprendimus, kurie keičia mūsų gyvenimą.

Laisvas vertimas iš šio Dr. Mario Martinez video (anglų k.)

Nuotrauka iš Wickimedia Commons
Dienos mintis: laisva valia