Priskyrimo klaida

Bendraudami žmonės visuomet stengiasi suvokti kitus žmones. ir kodėl šie žmonės vienaip ar kitaip elgiasi. Ne visada įmanoma žinoti apie pašnekovą visą įmanomą informaciją apie tai, kas įtakoja jo elgesį.  Kiekvienoje situacijoje kiekvieno žmogaus elgesį gali įtakoti labai daug veiksnių. Tai ir žmogaus asmenybė, charakterio bruožai, kultūra, kurioje jis augo, jo asmeninė istorija, ypatingą poveikį jo gyvenime turėję reikšmingi įvykiai, galų gale situacija, kurioje jis yra.

Nuotr. aut. Geralt, iš Wickimedia commons

Kadangi visko tiksliai ir išsamiai žinoti neįmanoma, žmogaus smegenys yra privestos interpretuoti turimą informaciją ir daryti iš jos išvadas. Heider 1958 m. atliktas tyrimas parodė, kad stebėtojas labiausiai remiasi tuo, ką mato ir ką girdi. Vadinasi, pamatęs, kaip žmogus atrodo kaip kaip kalba, jį stebintis žmogus automatiškai ima galvoti, kad jis jau žino, koks tas stebimasis yra.

Žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi dėl to, kas jie yra, o ne dėl to, kad jie šiuo metu yra konkrečioje situacijoje.“*

Tai yra priskyrimo klaida, kai pasąmoningi mechanizmai verčia mus suvokti kitus žmones per daug supaprastintai, kas ne visuomet atitinka realią situaciją. Ne veltui yra lietuviškas posakis “pagal rūbus sutinka…“

2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad mumyse yra suinstaliuota paprasta žmonių pirminio suvokimo schema: “Draugiškai, šiltai besielgiantis žmogus yra suvokiamas ir kaip dosnus, patikimas bei linkęs padėti“**. Mums nežinomos informacijos skyles mūsų protas mums nieko apie tai neįtariant stengiasi kuo greičiau užglaistyti. Todėl mes naiviai manome, kad mes iš neilgo pabendravimo su žmogumi galime daryti išvadas apie tai, koks jis yra.

Tai yra biologinis mechanizmas, kuris norime mes to ar nenorime, automatiškai aktyvuojasi bendraujant su žmonėmis. Todėl užtenka kažkam tikslingai susitikimo metu elgtis mandagiai, šiltai, draugiškai bei atrodyti tvarkingai ar respektabiliai ir mes net nepajausime, kaip ėmėme pasitikėti šiuo žmogumi ir laikyti jį draugišku. Minėti tyrimai paaiškina, kodėl manipuliatyvūs asmenys taip nesunkiai apsuka mus aplink pirštą, visai nebūdami nei dragiški, nei patikimi. Jie tiesiog žino, ką daryti, kad aktyvuotų mumyse jau suinstaliuotas biologines programas ir kaip panaudoti mūsų pačių psichologinius mechanizmus jų naudai.

Šie tyrimai taip pat rodo, kad mes negalime pykti ant savęs, kaip taip apsigavome, kaip laiku nepermatėme narcizų ar psichopatų piktybinių kėslų ir dėl to laiku nepasišalinome iš jų grėsmingos įtakos. Nes jie mūsų vidinius mechanizmus aktyvavo savo naudai!

Paktinis pavyzdys: kaip atrodo į teismą atvykęs šokių treneris Andrius Kandelis ir už kokius nusikaltimus jis yra teistas. Nuoroda į straipsnį: https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2020/09/22/news/andrius-kandelis-isgirdo-teismo-nuosprendi-del-smurto-kaltas-16426885/

*Elliot Aronson, Timothy Wilson, Robin Akert “Sozialpsychologie“ 2014, 119 psl. 

***Elliot Aronson, Timothy Wilson, Robin Akert “Sozialpsychologie“ 2014, 111 psl. (Fiske, Cuddy & Glick 2006; Todorov et al 2008; Wojciszke 2005)

Priskyrimo klaida

Kodėl žmonės pasimauna ant narcizo kabliuko?

Man draugė atnešė kalną žurnalų, tai dabar vis skaitau. 2010 m. sausio/vasario “Psichologija Tau“ žurnalo numeryje radau straipsnį, kuris paaiškina, kodėl taip lengvai žmonės pasimauna ant narcizo kabliuko.

Psichologė Lina Kazlauskienė straipsnyje “Gyvenimas užrištomis akimis“ rašo: “Bendraudami nepajėgiame priimti visos informacijos apie kitą žmogų, todėl sąmoningai ir nesąmoningai atrenkame tik jos dalį. Kokią dalį atrinksite, priklausys nuo jūsų interesų, nuostatų, motyvų ir pan. Dažniausiai matome tai, ką norime matyti. Pavyzdžiui, jei tikėsite, kad moterys už vyrus vairuoja prasčiau, pamatę kelyje suklydusią moterį, greičiausiai ją pavadinsite žiople ir nevykėle. Kita vertus, galbūt prie vairo sėdi mokslų daktarė ar profesorė.

Tai yra nuostabus teiginys, kuris paaiškina, kodėl visgi veikia narcizo pirmas specialiai šaunuolio kuriamas įspūdis. Ar jie išsiduoda? Žinoma, kad išsiduoda. Bet jeigu žmogus specialiai nesidomėjo ir nesistengė įsidėmėti narsicistinių apsireiškimų, tai į juos tiesiog neatkreips dėmesio!

Kaip taisyklė, su narcizais susiporuoja nuo santykių priklausantys žmonės. Specialiai paryškinau interesus. Nuo santykių priklausantys žmonės absoliučiai negali būti vieni. Ryškiausiai išreikštas jų interesas – susirasti sau porą. Taigi, užsikūrus vidiniam mechanizmui, narcizo šaunuolio įvaizdis sueina kaip sviestu patepta! Nes suveikia visa sistema: jis nori patikti, ji nori vyro, plius kiekvieno vidiniai mechanizmai ir selektyvinė įeinančios informacijos atranka – prašom, sveikinam, pora!

Narcizai neužmezga santykių lengvai su kitais, nuo santykių nepriklausančiais žmonėmis. Jiems tiesiog nesusiklijuoja, natūraliai. Per didelis narcizo primetamas tempas, per greitai, nepažinus žmogaus giedami ditirambai ir pan., tiesiog neatitinka tempai, nuotaikos, interesai ir Mendelsono maršas nenuskamba.

Toliau sekanti straipsnio pastraipa paaiškina, kodėl tokie santykiai išsilaiko ir toliau, kai narcizas pradeda išsiduoti ir pasirodo jo tikrasis veidas. “Kaip rodo tyrimai, dažniausiai liekame ištikimi pirmajam įspūdžiui, netgi jei ir esame neteisūs. Pavyzdžiui, jei nuspręsite, kad kątik sutiktas žmogus priešiškas, šaltas ir nemalonus, tai ir toliau su juo taip bendrausite, nors jo elgesį galėjo nulemti situacija, o ne asmeninės savybės. Taip atsitinka dėl to, kad gaunamą pirmąją informaciją automatiškai siejame su jau turima patirtimi ir žiniomis, interpretuojame remdamiesi žinomomis schemomis. O vėliau tai, kas prieštarauja susidariusiai koncepcijai, ignoruojame ar nuvertiname. Neretai mūsų įspūdį lemia tai, kas akivaizdžiausia.

Gerard ter Borch paveikslas “Šokanti pora“, Wickimedia Commons

Analizuojant santykius su narcizais, pavyzdys būtų priešingas pateiktam autorės. Jis pasirodo horizonte visas puikus ir šaunus. Ir kuria šį įvaizdį intensyviai. Kurį laiką įvaizdį lydi atitinkantis elgesys, tačiau tik kurį laiką, kol auka netampa garantuota. Tačiau tai ir yra laikotarpis, per kurį narcizo partnerė susiformuoja savyje tam tikrą jo vidinį vaizdinį. Žinoma, tokį, kokį jis ir kūrė: šaunaus, puikaus, patikimo ir sąžiningo žmogaus. Toliau jau vyksta tai, kas vyksta, kai prasideda nuvertinimo fazė ir nukrenta kaukės. Tačiau ši pastraipa ir paaiškina, kaip toliau narcizo aukos protas apgaudinėja pats save, slapta kenkdamas sau ir dirbdamas narcizo naudai.

Tai paaiškina, kodėl santykiai su narcizu nebus laimingi, tačiau gali būti ilgalaikiai. Kaip matote, tam yra tiek vidinė, tiek išorinė, iš abiejų pusių palaikanti sistema.

*****

Jeigu jaučiate, kad galite būti poroje su narsicistinių savybių turinčiu asmeniu, ieškote patarimo, susisiekite dėl konsultacijos. Mano kontaktai – dešinėje viršuje (spausti ant meniu ikonos).

Kodėl žmonės pasimauna ant narcizo kabliuko?