Pratimai geresniam abiejų smegenų pusrutulių integravimui

Jeigu žmogus patyrė emocinę traumą, jo dešiniajame smegenų pusrutulyje yra įvykęs perdegimas, t.y. nutrūkusios normalios neuronų jungtys, jų sujungimai tarsi sudegę, nutrūkę. Jeigu vystantis buvo patirtas emocinis apleistumas, tuomet šis pusrutulis gali likti ne iki galo išsivystęs. Bet kuriuo atveju yra nevienoda pusrutulių pusiausvyra.

Dažnai emociškai traumuotiems asmenims pasireiškia pusiausvyros nelaikymo problemos, judėjimo grubumas, suglebimas einant arba kampuoti judesiai.

Norint išlyginti smegenų pusiausvyrą, rekomenduojami tokie pratimai:

 

Pusiausvyros laikymasis

Šiam pratimui patartina turėti pusiausvyros lentą. Reikia išsirinkti vieną tašką, užlipti ant pusiausvyros lentos ir stengtis kuo ilgiau išlaikyti pusiausvyrą, žiūrint į pasirinktą tašką.

Jeigu iš pradžių pusiausvyrą sekasi išlaikyti sunkiai, galima į pagalbą pasitelkti kedę ir laikytis įsitvėrus į jos atlošą.

Tam, kad būtų lengviau, galima pradžioje naudoti guminę pusiausvyros lentą ar netgi pusiausvyros pagalvėlę. Su jomis yra lengviau pasiekti ir išlaikyti pusiausvyrą.

Pratimą atlikti 3 k. per dieną (pgl. Dr. Beate Johannwerner)

 

Piešimas pusrutulių integracijai

Pritvirtinti lapą prie stalo ar molberto, kad piešimo metu jis nejudėtų jo neprilaikant rankomis (galima kampus priklijuoti lipnia juosta). Paimti piešimo priemones į abi rankas. Tinka paprasti pieštukai, flomasteriai, geliniai rašikliai ar kitos priemonės, kurios lengvai piešia ilgą laiką jų neaptarnaujant. Tarkime, netiks į rašalą mirkomos dailyraščio plunksnos arba teptukai, nes juos dažnai reikia pamirkyti į dažus. Parkeriai irgi nelabai tinka, nes jais nepatogu piešti visomis kryptimis.

Tuomet leisti rankoms tiesiog judėti visomis kryptimis. Veiksmas atliekamas abiem rankomis vienu metu. Nereikia stengtis nupiešti kažką prasmingo. Greičiausiai pratimo pabaigoje tai atrodys kaip didelis nesuvytų siūlų raizginys. Rekomenduojama stengtis tik, kad linijos dažniau kirstų lapo vidurį.

Šis pratimas per sinchonišką judėjimą verčia smegenų pusrutuliams pasivystyti siekiant balanso. Smegenų ląstelės yra vienintelės ląstelės kūne, kurios dauginasi bet kokiame amžiuje, todėl smegenys vystosi pagal tai, kam jos yra naudojamos.

Nuot. iš Wickimedia commons

Jei jums reikia daugiau pagalbos integruojant patirtas traumas, siūlau susitarti dėl konsultacijos.

Pratimas traumų gydymui “Šviečiantys griaučiai“ + dar apie disociaciją

Šį pratimą savo praktikoje naudoja Schwarz, JAV psichologas, dirbantis Pensilvanijoje su komplesinėmis traumomis ir išradęs savo unikalią traumų gydymo metodiką, kuri yra efektyvesnė nei labiausiai paplitusios kalbėjimu grystos psichoterapijos rūšys.

Žmogus turi nuskanuoti mintimis savo kūną ir pajausti, kurios vietos kūne jaučiamos kaip labiausiai gyvos. Tada įsivaizduoti, kaip šie kūno taškai yra sujungiami auksiniais laidais vienas su kitu. Tuomet žmogus turi įsivaizduoti, kaip šiais auksiniais laidais teka šviesa. Taip gaunami tokie tarsi paraleliniai griaučiai, kurie jungia gyvybingiausias kūno vietas ir švyti energija.

Kaip iliustraciją panaudojau Hercules žvaigždyną (šaltinis: Wickimedia Commons). Gaila, sujungimai tarp taškų mėlyni, o ne auksiniai. Jeigu pamatysie kur nors geresnę iliustraciją, kur sujungimai yra aukso spalvos, duokite, prašau, man žinoti, su džiaugsmu atnaujinsiu.

Šio pratimo metu geriau pajaučiamas kūnas ir sukuriamas vidinis resursas, kuri padeda išgydyti traumas. Kažkada, patyrus traumą (-as) smegenys, pamaniusios, kad atėjo mirties valanda, atsijungė. Tarsi palikdamos kūną mirti sau, kad netektų išgyventi tiek daug iš proto varančio skausmo. Taip aktyvuojamas disociacijos mechanizmas. Šį mechanizmą turi visi žinduoliai, tačiau jo paskirtis yra aktyvuotis vieną kartą gyvenime. Jeigu žmogus ar gyvūnas patektų į nasrus dideliam plėšrūnui. Taigi, kai kam galbūt netektų aktyvuoti šio mechanizmo niekada gyvenime.

Patyrus traumą, savisaugos mechanizmas smegenyse aktyvuojamas ir smegenys atsijungia nuo kūno. Kartą jį aktyvavus, jį sunku išjungti. Kai tik didesnis stresas, iš karto smegenys užsipila pieno rūku ir tai sunku kontroliuoti valingai, nes tai yra biologinis procesas.  Taip pasireiškia disociacija.

Norint pagydyti traumą, yra būtina ne kiek kalbėti apie tai, kas įvyko, tačiau išgyventi tą traumą, o tiksliau jos metu patirtus jausmus ir emocijas. Kadangi pats traumos pikas ir yra tai, kas išprovokuoja įsijungti disociacijai, tai trukdo iš esmės pagydyti traumą.

Todėl prieš pradedant liestis prie aukščiausių traumos taškų, rekomenduojamas šis pratimas, kurio metu suaktyvinami gyvybingumo taškai kūne, kurie veikia kaip priešnuodis disocijuotiems smegenims atjungti kūno pojūčius. Be to, aktyviai įsivaizduojant šviečiančius energijos griaučius viduje, aktyvuojamas energijos kūne pojūtis. Taip šis pratimas neleidžia smegenims atsijungti ir nebejausti traumos metu patirtų potyrių. Jis ir suteikia papildomos energijos pojūtį, kuris neleidžia įsijungti būdingiems bejėgiškumo jausmams, neleidžia patirti mirties traumos akivaizdoje. Taip žmogus gali patirti traumos metu buvusias emocijas ir pojūčius pilnai, tačiau nebe kaip mirštantis, o kaip aktyvus, gyvas ir energijos turintis organizmas.

Tuomet galima ir terapeutinė intervencija.

Šį pratimą galite atlikti sau ir naudotis į sveikatą. Nebandykite gydyti kitų žmonių traumų jei nesate tam specialiai pasiruošę, nes galite žmogui pridaryti žymiai daugiau žalos, jei prikelsite traumą ir nemokėsite jos palengvinti.

Išmokite stovėti savo pusėje

Mano nuomone, vienas iš būtinų įgūdžių, kurių reikia išmokti sveikstant nuo vaikystės traumų – išmokti stovėti savo pusėje.

Jeigu tėvai buvo labai kritiški, dažniausiai, ką girdėdavome vaikystėje – tai kad arba pats ir esi kaltas dėl visko blogo, kas nutiko tavo gyvenime arba kad esi neteisus. Neteisingai jauti, neteisingai mąstai, neteisingai pasielgei, neteisingai pagalvojai, ne taip padėjai, blogai padarei ir t.t. ir pan. Žinoma, vaikas daug ko tik mokosi, tai yra normalu, kad jis daug ką daro ne taip kokybiškai, kaip kad atliktų patyręs suaugęs. Ir jo patirtis yra labai ribota, todėl tai yra normalu, kad vaikai pridaro daug klaidų arba nesąmonių. Tai yra normalus vaiko kelias, kurį eidamas vaikas ir renkasi savo patirtį. Tą pačią, dėl kurios po daugelio metų daug ką darys GERAI.

Žodžiu, bandyti, daryti blogai, klysti ir iš to mokytis ir yra tikrasis vaiko darbas. Tai yra svarbiausia, ką vaikas ir turi daryti. Kai kada tėvai gali ir netgi turi parodyti, ką vaikas gali daryti geriau. Bet labai svarbu yra, ar tėvai prieina prie situacijos iš tos pusės “pažiūrėk, aš tau išduosiu paslaptį, kaip gali mažiau nuvargti“ arba jeigu sako, kad vaikas kažką daro blogai, vienas toks pasakymas turi būti atsvertas bent penkių pasakymų, ką vaikas daro gerai. Nors dauguma vaikų per dieną padaro daugybę nesąmonių!

Tai yra svarbu tam, kad ilgainiui bendra gaunama žinia iš tėvų būtų daugmaž tokia: “šaunuolis, kad bandai, tau tikrai pavyks“. Tau nepavyksta tik kartais, dažniausiai tai pavyksta. Kad jis žinotų, jog tėvai tiki, kad iš esmės jam PAVYKS. Taip vaikas per tuos metus, kol auga pas tėvus susideda stabilų vidinį pagrindą, kuris, jeigu būtų paverstas į žodžius, skambėtų maždaug taip: “Aš esu iš esmės geras. Man dažniausiai pavyksta. Jei dabar nepavyko, tai yra labiau išimtis, man tuoj pavyks.“

Priešingu atveju tėvai su nuolatinėmis pastabomis, akių vartymu, dejonėmis kaimynams, kurias girdi ir vaikai, kritiškuose žvilgsniuose į juos, vaikai susiformuoja priešingą vaizdą apie save. Maždaug tokį: “ką darau, niekas man nepavyksta, esu molis, nevykėlis, geriau jau išvis nebūčiau bandęs, man vistiek niekas niekada nepavyksta.“

Toks kraičio iš tėvų šeimos gautas pagrindas nutiesia duobėtą kelią vėliau. Žmogus arba nebenori bandyti, nes mano, kad jam vistiek nepavyks, jeigu kažko imasi, tai mano, kad bus labai sunku ir dideli šansai, kad nepavyks, viską atlieka ir gyvena patirdamas didelį stresą. O jeigu vis dėlto kažkas pavyksta, jis vistiek nepatiki, kad yra iš esmės vertingas, nemoka pasidžiaugti tikromis savo pergalėmis. Nevertina savo pastangų ir pasiekimų, sėkmės atrodo tik laimingas atsitiktinumas. O nesėkmės, nors ir žymiai mažesnės už pasiekimus, atrodo žymiai reikšmingesnės nei yra iš tiesų.

Toks paveldėtas vidinis kritiškumas sau gali sukelti flashback´us, pradėti nerimo ar net panikos priepuolius.

Toks žmogus su tokiomis vidinėmis nuostatomis nestovi pats savo pusėje. Vaikystėje pripratęs prie dažnai besikartojančių situacijų, kai tėvai kritikavo jo elgesį, rezultatus ir jį patį, jis yra pripratęs santykyje su kitu žmogumi dažnai būti neteisus. Šis žalingas įprotis vėliau niekur nedingsta. Esant bet kokiai interakcijai su kitais žmonėmis, užtenka nepritariančio kito žmogaus žvilgsnio, neentuziastingo pasisveikinimo, nepritarimo, suabejojimo, kad jis neteisus, ir toks žmogus dažniausiai iš blogo įpročio pats mintyse persimeta į to kito žmogaus pusę. T.y. jis pats, “užsikrėtęs“ to kito, galbūt labai mažai pažįstamo žmogaus reakcija, palieka save, išduoda.

Žinoma, visa tai vyksta nesąmoningai. Todėl viena iš labai svarbių savybių, įpročių, gebėjimų, kuriuos tenka ugdyti žmonėms, norintiems užsigydyti vaikystės žaizdas, yra kantriai ir nuosekliai mokytis stovėti savo pusėje. Tai yra, jeigu aš matau tą situaciją taip, kaip aš ją matau, tai MAN ji tokia ir yra. Net kai kiti ją mato kitaip. Ir netgi įvertinant tai, kad yra rizika, kad aš galiu būti ir neteisus. Bet dabar ją matau tokią, kokią matau. Tai yra mano realybė ir aš jos nekaitalioju tik todėl, kad kiti ją mato kitaip.

Arba, aš jaučiuosi taip, kaip jaučiuosi. Į šitą situaciją aš reaguoju taip, kaip reaguoju. Man šis prisilietimas nepatinka. O tas patinka. Man įkyriai siūlė paragauti kažkokio maisto, bruko po nosimi. Bet man buvo nepriimtina ragauti su kito žmogaus jau panaudota šakute, iš aš atsisakau, nes aš nenoriu ragauti. Nors ir kyla rizika, kad atsisakydamas pastatysiu į nepatogią padėtį kitą žmogų. Neragauju kito žmogaus pasiūlyto maisto su jo naudota šakute vien tam, kad tik nepastatyčiau jo į nepatogią padėtį. Nes aš stoviu savo pusėje – man nemalonu net pagalvoti apie kišimą į burną svetimos šakutės. O kas pastovės šalia manęs, jeigu aš pats būsiu pirmas, kuris mane išduos?

Kantriai ir nuosekliai mokydamiesi išdrįsti stovėti savo pusėje, padedame gyti senoms vidinėms žaizdoms. Tokiu elgesiu tarsi be žodžių teigiame sau “tu esi svarbus“. Tu esi man svarbus, net kai niekam nesvarbus. Vidinis kylančių reakcijų pripažinimas (nemalonu, kai taip liečiasi – atsitraukiu, nenoriu ragauti – neragauju, noriu atsisėsti – atsisėdu, nors aplink yra daugiau žmonių, o kėdė viena) ir pasielgimas pagal tai, koks eina signalas iš vidaus, yra savaime labai gydantis veiksmas.

Pabandykite iš pradžių smulkmenose. Ir pamatysit, kaip gerėja savijauta, nuotaika. Išbandykit, vis dažniau išstovėkite savo pusėje.

Nuotraukos iš Wickimedia

 

Kaip 100% tikslumu nustatyti narcizą per 1 sek.

Kadangi narcizas nuolatos pabrėžia savo gerąją pusę, yra sunku atskirti tikrąjį pasitikėjimą savimi ir narsicistinį sutrikimą. Tiksliau, narsicistinis demonstravimasis ir yra skirtas atrodyti taip, kad jis būtų priimamas kaip stiprus pasitikėjimas savimi.

Tačiau nepaisant išorinio panašumo ir to, kad narcizai tikrai puikiai moka vynioti žmones apie pirštą ir yra manipuliacijos meistrai, yra būdai, kurie greitai ir patikimai padeda identifikuoti narsicistinius tipažus.

Trys patikimi būdai atpažinti narcizą:

1. Pasakyti NE. Į bet kokį prašymą, kur kitas žmogus nori, kad jūs kažką darytumėte taip, kaip jis nori. Tai yra greičiausias ir paprasčiausias būdas nustatyti narsicistinę asmenybę. Jei žmogus iš tiesų savimi pasitiki, tai kai jis iš kito žmogaus išgirsta ´ne´, jis reaguoja visiškai normaliai. Tiesiog normaliai. Arba priima, arba bando persitarti kažką nuveikti kitu metu. Bet kuriuo atveju, reakcija yra normali ir socialiai priimtina. Jei po tokio eksperimento išsiskyrėte su žmogumi kaip geri draugai ar kolegos, greičiausiai tai yra ne narcizas, o tikrai savimi pasitikintis žmogus. Jei vistik pataikėte ant narcizo, būkite pasiruošę – jį ištiks vos ne isterijos priepuolis, jis greičiausiai pratrūks pykčiu ir praras emocinę konrolę. Todėl saugumo sumetimais geriau šį eksprimentą atlikti viešoje vietoje, kur narcizas tramdys savo reakciją vien dėl to, kad nerizikuotų savo įvaizdžiu. Emocinės reakcijos jam identifikuoti jums užteks ir viešoje vietoje, ji bus pakankamai matoma.
2. Paklausti, ką jis nori savyje patobulinti. Šis būdas labai tinkamas priimant žmones į darbą arba pirmo pasimatymo metu, žodžiu “personalo paieškos“ situacijose. Jeigu turite reikalą su normaliu žmogumi, toks žmogus gebės pasidalinti kažkokia savo savybe, kurią norėtų keisti ir nesijaus pažemintas. Normalūs žmonės puikiai suvokia, kad tobulybės neegzistuoja ir tai priima kaip normalų gyvenimo faktą. Atvirkščiai, gebėjimas garsiai pripažinti savo silpnąją pusę ar puses yra tikrosios stiprybės požymis. Tuo tarpu jei pataikėte ant narsicistinio tipo asmenybės, atsakymo į šį klausimą negausite. Reakcija, kurios turėtumėte tikėtis – tai nuo pasipiktinimo, kaip jūs galėjote išvis suabejoti, kad toks puikus žmogus gali turėti silpnų pusių ar norėti kažką savyje pakeisti, jeigu jis yra tobulas (atvira narsicistinė reakcija) iki to, kai pateikiama kažkokia neesminė savybė, kuri toliau išverčiama į visai teigiamą arba dar geriau, kai ta paminėta neigiama savybė yra suverčiama ant ko nors kito. Tai irgi narsicistiniam tipažui būdingas atsakymo variantas.
3. Paklausti, koks jo paties indėlis į nesėkmę. Jei žmogus, kuriam uždavėte tokį klausimą, yra apgalvojęs savo indėlį į patirtą nesėkmę ir yra pajėgus tuo su Jumis pasidalinti, tai yra esminis požymis, kad žmogus pasitiki savimi iš tiesų. Jeigu Jums atsako, kad ta situacija buvo nesėkminga vien tik dėl kitų žmonių kaltės, tai labai rimtas indikatorius, kad pašnekovas gali būti narcizas. O jei jis tiesiog pasipiktina, kaip jūs galėjote pagalvoti, kad jis galėjo irgi kaip nors prisidėti prie nesėkmės, tai galite būti tikri – turite reikalų su pačiu tikriausiu narcizu.

Pasistenkite turėti su jais kuo mažiau reikalų, nes tik nukentėsite!

*****

Jei darbe ar namuose patiriate problemų su narsicistinio tipo žmonėmis, ir iš tų situacijų negalite pasišalinti, susisiekite su manimi ir susitarsime dėl konsultacijos. Mano kontaktai – meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje.

Susiraskite nuotrauką, kurioje esate jūs mažas, ir pripažinkite, kad tas kūdikis – tyra meilė

Aš noriu pasidalinti su jumis vienu iš 7 dienų programos “Kelias į meilę sau“ pratimu. Daugiau jų yra mano knygoje “Meilė iš dangaus“ (Love from Heaven, kiek man žinoma, šiuo metu ši knyga dar nėra išversta į lietuvių kalbą,- blog´o autorės past.)

• Susiraskite nuotrauką, kurioje jūs dar kūdikis
• Net kol dar ieškosite nuotraukos, turėkite omenyje, kad jos ieškote tam, kad primintumėt sau, jog esate tyra meilė
• Kai surasite nuotrauką, pasėdėkite ramiai kelias minutes. Pažiūrėkite į nuotrauką taip, lyg matytumėte ją pirmą kartą gyvenime ir pamatykite grožį, taiką ir meilę.
• Pajauskite tyrą meilę šiame kūdiky. Atpažinkite ir pripažinkite, kad šis kūdikis yra tyra meilė, ir jis – tai jūs!

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

******************

Jei bus sunku atlikti šį pratimą arba jei labai užplūs emocijos, galite atlikti štai ką:

Atidėkite į šoną visą kritiką ir nepasitenkinimą, kurį turite sau kaip suaugusiam. Viskas ko prašau – tai pripažinti tyrą meilę, kuria jūs buvote būdamas nekaltas kūdikis.

Paprašykite savo angelo sargo pagalbos.

Padėkite kolkas nuotrauką, grįžkite prie jos vėliau tą pačią dieną.

Galbūt jūs norėsite padėti tą nuotrauką kažkur, kur jūs galite ją dažniau matyti, kad jinai primintų jums apie save, galbūt norėsite nusifotografuoti ją savo mobiliuoju telefonu tam, kad turėtumėte ją visą laiką su savimi. Galbūt norėsite ją parodyti žmonėms, kuriuos mylite.

Laiminu jus, jūsų šeimą ir mylimus žmones,

Lorna Byrne

Nuotrauka iš lornabyrne.com

Šio įrašo originalas anglų k. – čia.

Sugedusios plokštelės metodas

Šiandien pagaliau prisiruošiau nunešti iš pirmo karto sulūžusį daiktą atgal į parduotuvę, ir įvyko įdomus dalykas, kokio nesitikėjau.

Kiek iki šiol teko grąžinti į parduotuvę, o taip yra atsitikę tik kelis kartus (ir tai turėjau pasukti galvą, ar turėjau tokių atvejų), ir visais nebuvo jokių problemų.

Eidama atgal irgi tikėjausi tokios pačio sėkmės, tiksliau, ja net neabejojau. Ir staiga prisiminiau, ką skaičiau Manuel J. Smith knygoje “Kai sakau ne, jaučiuosi kaltas“ (kiek man parodė google, ši knyga nėra išversta į lietuvių kalbą, galbūt tik kolkas, tad jos angliškas pavadinimas – “When I say no I feel guilty“).

Aš eidama apgalvojau, kad keisti į kitą daiktą nebenoriu, nes jei šis sulūžo naudojant pirmą kartą, tai kitas toks pats irgi pasielgs lygiai taip pat. Todėl nusprendžiau, kad noriu atsiimti grynus.

O toje knygoje kaip tik ir rašė apie tai, kaip autoriaus mokinys atsiėmė grynus pinigus už per spontaniškai nusipirktą dėvėtą automobilį už 2000 dolerių. Mano pirkinio kaina buvo 10 €.

Šio metodo esmė, kad kai pardavėjas imsis visokiausių manipuliacijų, kurių daugybė aprašyta mano minėtoje knygoje, viskas, ką tereikia daryti – tai neprarasti savitvardos ir kartoti vieną vienintelį sakinį: “aš grąžinu jums prekę ir norėčiau atgauti savo pinigus“. Ką pardavėjas besakytų ir kelintą kartą tektų bekartoti tą pačią frazę!

Knygoje buvo parašyta, kad metodas tikrai tikrai tikrai suveiks. Aš prabuvau parduotuvėje maždaug 2 – 2,5 val. ir dariau kaip parašyta knygoje. Tiksliai nežinau, kada atėjau, nes, nemanydama, kad iš viso to gausis didelis burbulas, neužfiksavau įdomumo dėlei tikslaus laiko.

Asociatyvinė nuotrauka iš Wickimedia Commons, Young in Panama

Ko tik aš neprisiklausiau per tą laiką! Štai kokių manipuliacijų susilaukiau savo adresu:

– Ššššš, nedarykit streso! (suprask, aš esu problema, o ne jo š****a prekė bei nenoras laikytis įstatymų)

– Aš nedarau streso, aš tik grąžinau sulūžusią prekę ir noriu atgauti savo pinigus.

– Aš su visais žmonėmis, kurie praeina per dieną, randu bendrą kalbą, tik su jumis viena ne! (tu esi bloga)

– Grąžinkite man pinigus už sulūžusią prekę, ir būsime suradę bendrą kalbą.

– Jūs esate žinoma visame mieste, einate per visas parduotuves ir darote tas pačias nesąmones. (meluoja, norėdamas manyje sukelti gėdą – vėl “tu esi bloga“).

– Jūs meluojate. Kalbėkime teisybę. Aš atnešiau jums sugedusią prekę ir noriu atgauti savo pinigus.

– Jūs einate per parduotuves, prisiimate rūbų, nešiojate juos tris savaites, o po to grąžinate ir prašote pinigų. (vėl kuria ir meluoja, galbūt tuo metu stovėjo jo kiti klientai, ir norėjo prieš juos parodyti, kad tai aš esu neteisi, sukelti manyje gėdą).

– Aš iš jūsų rūbų nepirkau. Aš pirkau va šitą daiktą, kuris man iš karto sulūžo, aš jį atnešiau grąžinti, ir noriu atgauti savo pinigus.

– Jūs tokia graži moteris, bet va charakteris… na, nebūkite tokia, pasižiūrėkite į save, į ką jūs panaši?! (tipinė manipuliavimo taktika “sūpuoklės“ – greitai pakeliu, t.y. pagiriu, nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne, o po to staigiai nuvertinu, taip priversdamas auką bandyti siekti atgauti pirminį įvertinimą ir pasielgti taip, kaip nori manipuliatorius).

– Ačiū, aš irgi manau, kad esu graži. O dabar noriu atgauti savo pinigus už pas jus pirktą sugedusią prekę.

– Aš nesuprantu, ką turi ištverti jos vyras,- sako atėjusiai pardavėjai, kuri, man pasirodė, galėjo būt jo žmona. (dar vienas bandymas įteigti, kad aš bloga, nepakeliama, jei elgiuosi taip, kaip elgiuosi).

– Jis turbūt visai senas, jai, atrodo, gal apie trisdešimt, o jam ne mažiau kaip penkiasdešimt – šešiasdešimt,- antrina toji. (ji stiprina manipuliaciją, tipo aš nieko neverta – gėdos ir abejonės savimi sužadinimas, be to, jeigu aš nieko neverta, tai ir mano žodžiai apie prekę galbūt nieko neverti – gal nieko ir nebuvo, nei tos sulūžusios prekės).

2 – 2,5 valandos yra tikrai ilgai, ir man be galo atsibodo sakyti tą patį. Gal kiek įdomu buvo stebėti ir save, ir jį. Kadangi čia ne knyga, tai nors ir pradžiuginau gražiu manipuliacijos pilnu dialogu, deja, geru rezultatu nepradžiuginsiu. Grįžau namo su kitu praktiškai tokiu pačiu daiktu, kainavusiu 2 € brangiau, ir į jo pusę pažiūrėt nenoriu.

Va taip kartais baigiasi eksperimentai. Planas šiam vakarui: susirasti raminančios muzikėlės ir paklausyti video apie gėdos stigmą. Vistik, nors tai, ką jis sakė, buvo visiška nesąmonė, blogi garsiai sakomi dalykai apie mane tikrai sukėlė emocijas, nors ir žinojau, koks 100%-inis melas tai yra.

Vistik, turbūt reiks kreiptis su sugedusios plokštelės principu į knygos autorių, kad grąžintų pinigus už knygą!

Būtų įdomu išgirsti jūsų bandymus su šiuo sugedusiom plokštelėm. Jei bandysit žaist, parašykit.

Parašyk sau meilės laišką

Įsivaizduok, kad esi kitas žmogus. Ir tu karštai myli tą žmogų, tą, kuris tu ir esi. Pamatyk save iš šalies, kito žmogaus akimis.

Parašyk jam laišką. Parašyk jame viską, kas tau patinka. Viską, kas tave jame žavi. Kokios vertybės, stiprybės tau jame patinka. Kuo tas žmogus tau gražus. Parašyk visus tuos smulkius, kad ir kvailus dalykus, kurie, žiūrint į jį, aplieja tavo širdį meile. Viską viską, ką gero ir žavaus matai jame, parašyk.

O dabar grįžk į save ir perskaityk laišką.

Foto (C) Eimantas Giedra