Filmas “Motina!¨ – genialus kūrinys apie ribas ir prisitaikantį pamaloninimą

ne spoileris

Aš esu iš tų keistuolių, kurie nematė “Žvaigždžių karų“, Hario Poterio ir Žiedų valdovo. Tiesą sakant, į vieną Žiedų valdovo filmą visgi buvau nuėjus, bet užmigau, tai nesiskaito. Bet kai pamačiau šio filmo pavadinimą (Mother!, 2017), iškart pajaučiau, kad filmas man.

Tiesa, pamiršau atsižvelgti į tai, kad jis buvo rodomas Halovyno išvakarėse ir kad aš siaubiakų nemėgstu. Todėl vos pradėjus žiūrėti buvo toks nemalonus šaltukas, toks nesiklijavimo jausmas.

Visgi pasibaigus filmui išėjau tuo pačiu netekus žado ir apimta jausmo, kad pamačiau kažką nepaprasto. Iš esmės viską, ką jau du metus rašau šiame bloge, režisierius genialiai sudėjo į dvi valandas.

Močiutė man pasakodavo, kad kai norėdavo katę išmokinti nešikti namuose, ją pagaudavo ir sumurkdydavo jos nosį į jos pačios dar šiltą kakutį. Ką apie tai pasakytų gyvūnų teisės, nežinau. Bet iš esmės šis filmas yra apie tai, kas atsitinka žmonėms, nemokantiems nustatyti ribų, taip-sakėliams ir prisitaikantiems pamalonintojams. Iš esmės tai yra mūsų nosies murkdymas į mūsų pačių šūdą, ir taip, tai yra be galo nemalonu. Kur ten nemalonu, tai sukrečia. Bet ir atveria akis. Konkrečiai.

Tai filmas apie tai, kas bus, jei nenustatysi ribų, kam leidi savo gyvenime vykti, o kam ne. Kažkokiu momentu pagrindinė herojė jau bando sakyti – ne, neikite ten! Nedarykite to! Beje, ji bando sakyti, ko neturėtų daryti įsibrovėliai į JOS namus. Bet jau per vėlu. Jie jau yra jos namuose kurį laiką, ji leido jiems įeiti ir čia būti, nors ir nepritarė tam. Tad įsibrovėliai jau žino – jos ne nereiškia nieko. Ne neužtenka baukščiai išlementi. Ne reikia teigti. Ne tik lūpomis, garsu, ber ir kūnu. Pvz. neįleisti nenorimo svečio namo. Po to jaunoji žmoji bando sakyti “jums reikia eiti“, bet tai yra labiau maldavimas nei pilnateisis reikalavimas ir įsibrovėliai, žinoma, nepaklūsta.

Tai yra akivaizdžiausia riba, kuri filme demonstratyviai peržengiama ir sutrypiama. Šis filmas pilnas peržengtų ribų. Žmona turi apsispręsti, kur ji brėžia ribą tarp savęs ir savo vyro, vyro, kuriam ji atsidavusi. Jeigu tai yra tavo artimiausias žmogus, kiek galima toleruoti jo sprendimų, kai šie griauna visą tavo gyvenimą? Kiek galima duoti, mainais gaunant vieną kitą meilės trupinį? O ar galima toleruoti brangiausio žmogaus elgesį, kurio pasekoje prarandi viską, kas tau buvo brangiausia už tuos pavienius meilės trupinius? O kaip atsirinkti, ko daugiau tau suteikia tavo mylimas žmogus, žalos ar meilės?

Šiame bloge daug rašau apie narcizus, psichopatus ir dar visokius nuodingus žmogus. Pastebėjau, kad pasiskaitę žmonės ateina pas mane konsultacijai ir nori sužinoti, ar žmogus, su kuriuo jie turi reikalų, atitinka kuriuos nors kriterijus. Šiame filme veikėjo, nuo kurio veiksmų išsivysto visas blogis, portretas yra labai ribotas ir mažai atskleistas. Tai puikiai atitinka realybę. Kad mes dažnai negalime nustatyti diagnozės kitam žmogui. Tačiau idealiai parodyta, kokios yra jo sprendimų pasekmės kitam žmogui, kuris visai net nedalyvavo tų sprendimų priėmime! Filmas rodomas išskirtinai tik iš tos pusės, kuri nukenčia. Prikišamai parodo, kad iš tikro pavadinimai ir diagnozės yra visiškai nesvarbu. Vienintelis svarbus klausimas yra – kiek ir ko aš toleruoju savo gyvenime?

Tai genialus filmas ir ne mažiau. Visiems, kurie skaito ir seka šį blogą, tai yra tiesiog mokomoji medžiaga, kurią yra privaloma pažiūrėti. Kad pamatytumėt labai vaizdžiai, kas nutinka, kai sakai tik taip, ir nesakai ne tuomet, kai norisi sakyti ne, bet kažkaip nepatogu gi. Nes tas filmas prikišamai ir be gailesčio parodo, kas bus. Kokia bus nenoromis, “dėl šventos ramybės“ pasakyto TAIP kaina.

Iškaskit iš po žemių, bet būtinai pažiūrėkit. Tegu išsidegina ugnimi širdy tragedija, kas būna, kai negali pasakyti ne. Tam, kad kai ateis tas momentas, kai vėl negalėsi pasakyti NE, kad prisimintum, kas bus ir tau, kai neišdrįsi. Man jau padėjo.

*** ***

Jeigu Jums patiko šis tekstas, galite vienu paspaudimu atsilyginti autorei per PayPal.

 

Filmas “Motina!¨ – genialus kūrinys apie ribas ir prisitaikantį pamaloninimą

Ar jūs turėtumėt įspėti naują narcizo auką?

Kad ir kiek jums blogo yra pridaręs narcizas, greičiausiai vistiek suspaudžia širdį pagalvojus apie tai, kas laukia naujosios jo meilės.

pora-facebooke-manotikrasgyvenimas

Ką daryti? Ar jūs turėtumėt susisiekti su nauja narcizo auka ir įspėti apie pavojus, kurie jos tyko? Ar turėtumėt atskleisti, koks iš tiesų pavojingas jis yra? Ar turėtumėt nušviesti, kas laukia narcizo aukos, ir kaip jinai pasigailės, kad pateko į spąstus?

Juk niekas kitas kaip jūs nežino, kas toks per veikėjas iš tiesų yra narcizas ir ką jis sugeba. Jūs jau žinote visą skonių spektrą su šiuo žmogumi, nuo saldumo devintame danguje iki neapsakomo kartumo, kuris nepraeina, kad ir kiek plautum burną indų plovikliu?

Paanalizuokime, kodėl kyla noras eiti ir įspėti tą kitą žmogų. Nes kažkada ta nekalta auka tapote jūs, tik jūs dabar jau žinote, kas seks toliau. Ir kai jūs turite tas žinias, jums gaila naivios naujos aukos, kuri net didžiausiame košmare nesapnuoja to, kas – jūs jau žinote – jai nutiks.

Gali būti toks jausmas, kad jūs bendrininkaujate su nusikaltėliu, neįspėdamas aukos. Tam tikra prasme taip ir yra. Iš moralinės pusės būtų teisinga įspėti.

Tačiau narcizas yra narcizas. Kaip gudriai jis spendė spąstus jums, lygiai taip pat gudriai juos paspendė ir kitam žmogui. Šitą variantą jis jau seniai apgalvojo, kad jūs galite bandyti įspėti naują jo auką ir to jis nei už ką nenori.

Todėl narcizas ją tokiam atvejui jau yra paruošęs. Narcizas jau pripasakojo siaubo istorijų apie jus savo naujai meilei ir ji jau yra apdorota tam, kad ji niekuo nepatikėtų. Tiksliau, kad ir kaip draugiškai bandytumėt įspėti ir elgtumėtės – dievas mato – tikrai tik naujos aukos labui, jinai jūsų draugiško gesto nepriims.

Bet kuriuo atveju aukos smegenys jau yra praplautos ir jinai tokį jūsų elgesį priims kaip desperatišką buvusios draugės ar žmonos bandymą susigrąžinti buvusį sau. Net jeigu aiškiai išreikšite, kad jums jo nebereikia, kad jūs norite tik įspėti ir padėti, tai bus priimta kaip jūsų piktybinis kišimasis su tikslu išardyti jų nuostabią porą. Nepamirškite, nauja auka šiuo metu maudosi meilės spinduliuose, nes vyksta aktyvi meilės bombardavimo fazė. Todėl realiai tokiu bandymu tik sustiprinsite juos kaip porą. Nes jūsų “kišimasis“ ir “bandymasis juos sukiršinti“ bus dar vienas sunkumas, kurį jie manysis įveikę ir taip taps dar artimesni.

Todėl pastangos padėti yra pasmerktos ir niekada neduos jokio efekto. Žiauru, bet auka, patikėjusi narcizo kerais, pati išsikasė sau duobę. Todėl bet koks bandymas padėti bus tik nenaudingas jums pačiai ir pakenks jums.

Leiskite priminti, būtent meilės trūkumas sau ir sudarė prielaidas, tinkamas įsivelti su narcizu. Todėl dabar, kai ant svarstyklių padėtas variantas bandyti pagelbėti kitam žmogui, turint omeny, kad tuo pačiu realiai pakenksite sau, turite ryžtingai nuspręsti veikti savo naudai. Juk jūs mokotės būti ta, kuri daugiau į jokių narcizų spąstus nepateks, ar ne?

Žiauri tiesa, tačiau jūs turite palikti naują narcizo auką ramybėje ir leisti jai patirti savo likimą pačiai, pilnai nuo A iki Z. Kad ir kokie nuostoliai, nusivylimai ir skausmai jos laukia. O jūs savo impulsą gelbėti kitus žmones apsukite 180° kampu ir performuluokite klausimą į: kaip aš galiu šioje situacijoje padėti pati sau?

Pirmiausia, turbūt, tai užblokuoti tiek savo ex, tiek jo naują meilę Facebook’e. O jeigu tam nervai dar nepakankamai stiprūs, tai pasidarykit XXL porciją popkornų.

3948204860_98193d5ecf_z

Viršuje panaudota nuotrauka iš Wickimedia, apačioje – iš Flickr

________________________________________________

Jeigu susidūrėte su žmogumi, kuris įtariate, kad yra narcizas ir nežinote, kaip turėtumėte pasielgti, galite susitarti dėl konsultacijos. Kontaktai nurodyti šios svetainės dešinės pusės viršuje esančiame kvadratėlyje.

Ar jūs turėtumėt įspėti naują narcizo auką?

Nuolatinis kitų žmonių maloninimas yra priklausomybė

Pamenat, rašiau apie prisitaikantį pamalonintoją (ang. – people pleaser)? Laikas paplėtoti temą šokiruojančia linkme.

Kai pati pirmą kartą išgirdau tokią interpretaciją, pagalvojau – KĄ??? Bet, kuo ilgiau varčiau tokį požiūrį mintyse, tuo labiau linkau sutikti. O tai yra, kad kompulsyvus prisitaikantis pamaloninimas yra priklausomybė.

gentleman_and_servant

Iliustracija iš Wickimedia

Kalbu apie žmones, kurie taip paniškai vengia tiesioginio konflikto, kad sutinka su kito žmogaus sąlygomis nepriklausomai nuo to, kad jų visas vidus šaukia kitaip. Tai ir yra negalėjimas atsispirti pagundai pamaloninti kitą žmogų savo gerovės sąskaita. Tegu ir momentinės, bet jei tai daroma nuolatos, tai iš momentų virtinės susideda ir visas gyvenimas.

Prisitaikantis pamalonintojas, eilinį kartą neatsispyręs pagundai patenkinti kito žmogaus poreikius, iš karto po tokio poelgio patiria pakylėjimą. Tą akimirką jis žino – aš suteikiau kitam malonumą, tai dėl manęs ši akimirka yra maloni, rami, gera. Taip pasyviu būdu prisitaikantis pamalonintojas įgyja nors trumpą savo galios iliuziją. Kitam žmogui išreiškus pritarimą ar pasitenkinimą, prisitaikantis pamalonintojas nors trumpam pasijunta mylimas, priimtas, jo pasirinkimui pritarta.

Tas momento saldumas, trumpas pakylėjimas yra kablys, ant kurio nuolat užkimba prisitaikantis pamalonintojas. Tačiau kaip narkotikai suėda sveikatą ir atima gyvenimą, o su laiku ir gyvybę, taip ir ši priklausomybė išsunkia žmogaus sielą, atima gyvybingumą. Per laiką prarandamas savęs pajautimas ir suvokimas, nuolatinis savo poreikių paminimas dar labiau verta jaustis nevertam meilės ir apleistam. Tai, savo ruožtu, verčia dar stipriau maloninti kitus dar aršiau atsisakant savo poreikių tenkinimo…

Galų gale žmogus gali prieiti iki visiško tuštumos jausmo, savęs praradimo, jautimosi nieku. Toliau – socialinė izoliacija, bedarbystė ir dar gilesnė emocinė duobė. Su laiku gali atslinkti ir depresija, suicidinės mintys.

Kas atidžiai skaitote mano blogą, šitą filmuką jau matėte. Bet jis man labai patinka ir čia labai tinka, todėl pasidalinu dar sykį:

*****

Jeigu atpažinote save, tačiau negalite atsispirti norui maloninti kitus žmones, tenkintami jų norus, tačiau pamindami savo, susisiekite dėl konsultacijos, galbūt galėsiu jums padėti. Kontaktai – meniu kvadratėlyje viršuje dešinėje.

Nuolatinis kitų žmonių maloninimas yra priklausomybė

Prisitaikantis pamalonintojas (-a)

lingerbliss_servantPagaliau užtikau lietuvišką atitikmenį angliškam išsireiškimui people pleaser! Tokia proga verta atskiro įrašo.

Prisitaikantis pamalonintojas ar pamalonintoja – tai toks žmogus, kuriam ant tiek svarbu bendraujant, kad kitas žmogus išliktų patenkintas, kad toks žmogus nedvejodamas aukoja savo interesus, kad tik, neduok dieve, nereiktų kitam žmogui nuo sofos atsikelti. Arba kad kitam nereiktų paduoti šaukštelio. Jau geriau svečiuose gers kavą be cukraus, tačiau neišdrįs paprašyti šaukštelio.

Maža to, netgi šaukštelį pasiūlius, jo atsisakys! Toks yra tas prisitaikantis pamalonintojas.

O po to, grįžus namo labai pyks, kodėl neskania kava pavaišino. Ir koks nesvetingas tas -žmogus, kaip jis nemoka pasirūpinti savo svečiais. “Daugiau neisiu pas jį į svečius, aš išvis ten ir nenorėjau“ – baigia pamąstymus prisitaikantis pamalonintojas.

Iš tiesų bazinis giluminis įsitikinimas, glūdintis prisitaikančiojo pamalonintojo pasąmonėje yra “aš nevertas gauti nei menkiausios malonės ar pagalbos žesto“.

Dažniausia tokia vidinė pozicija yra nesąmoninga, ir žmogus pats nesuvokia, kaip jis pats pamina savo interesus vardan to, kad kiti žmonės šalia jo jaustųsi pamaloninti. Ši savybė dažnai būdinga nuo santykių priklausantiems asmenims.

Šį puikų terminą radau straipsnyje “Motinų nemylėtos dukros: 7 jų psichologinės žaizdos“, kuris ir taip savaime yra vertingas straipsnis. Tikrai, gana retas atvejis, kai lietuviškas termino vertimas yra pakankamai trumpas ir atspindintis reikalo esmę. Dėl trumpumo galima ginčytis, bet esmę tikrai atspindi! Todėl būtų labai įdomu sužinoti, kas taip puikiai išvertė šį straipsnį, kad net išrado naują lietuvišką terminą. Norėčiau asmeniškai padėkoti.

 

Prisitaikantis pamalonintojas (-a)