50 pilkų atspalvių. Knyga

Kadangi mano visos draugės didžiai susirūpinusios, kaip aš čia esu praleidusi esminę XXI amžiaus sensaciją ir vis dar neskaičiusi “50 pilkų atspalvių“, sunešė man 5 (!) šios serijos knygas, supratau, kad tikrai turiu draugių. Ir tai man yra pati geriausia žinia, susijusi su šia knyga.

Ką galiu pasakyti – ši knyga yra viena nesibaigianti sekso scena. Tai ir yra vienintelė jos sensacija. Kad kažkas ėmė ir taip labai tiesiai šviesiai ir gana techniškai surašė vieną sekso sceną po kitos. Tarp scenų dažniausiai nėra net 30 minučių tarpo, per kurį vyriškas organizmas turėtų atsigauti. Nes p. Grėjui to nereikia, jis žvėris žmogaus kailyje. Deja, ir kita prasme.

Knygoje šiek tiek daugiau skiriama dėmesio tam, kodėl Kristiano Grėjaus seksualiniai polinkiai yra tokie, kokie yra negu filme. Tačiau tik tiek, kiek būtina palaikyti fabulą. Apskritai šioje knygoje visų veikėjų portretai yra stebėtinai buki ir neišvystyti. Jie tereikalingi tiek, kiek tai būtina dar vienam lytiniam aktui aprašyti.

Pasakysiu atvirai – knygai artėjant į pabaigą ir skaitant 178 sekso sceną darosi nuobodu ir norisi žiovauti. Na, šiek tiek vienoje scenoje intensyvumas padidinamas, bet skaityti tokią storą knygą vien dėl to tikrai neverta.

Praėjo kelios savaitės po to, kai perskaičiau šią knygą, ir vienintelis išlikęs įspūdis – kad apie tai rašo. Sakyčiau, kaip knygai gerokai per mažai. Nors tikrai meluočiau, jeigu neprisipažinčiau kad, knyga buvo įtraukusi į skaitymo procesą. Ir vistik, jeigu jau kalbėti apie apie pilkus atspalvius, tai ta tema man žymiai labiau patiko Rūtos Šepetys knyga “Tarp pilkų debesų“ (ang. Shades of grey)

Kas yra gerai, lyginant su filmu, tai, kad knygoje nesijaučia, kad sadomazochistinis seksas yra kažkoks gėris ir nauja miegamųjų mada, kurios reiktų siekti. Knygoje geriau perteikta tai, kad noras suteikti kitam žmogui skausmo yra labiau problema nei super karštas dalykėlis, kurį būtina praktikuoti kiekvienam šiuolaikiniam seksualiai aktyviam žmogui.

Kadangi jau esu perskaičiusi ir antrą dalį, galiu pasakyti, kad antra dalis yra žymiai geresnė, tiesiog stebėtinai geresnė. Tad pirmąją rekomenduoju skaityti tik tiems, kurie, pamatę knygų storumą, neišsigando idėjos perskaityti bent jau dvi iš jų.

11223632_1103319966359947_4273336983990374357_n

50 pilkų atspalvių. Knyga