Komplikuotas gedėjimas pasibaigus santykiams su narcizu

Pasibaigus bet kokiems santykiams ir dėl bet kokios priežasties, ateina natūralus gedėjimo metas. Pasiilgstame žmogaus, su kuriuo buvo įprasta būti. Gedime bendros ateities – skaudu suvokti žlugus planams.

Pasibaigus santykiams su narsicistinio tipo asmenybe, gedėjimo fazė turi labai daug kitų kampų ir atspalvių. Tai nėra tiesiog dar vieni nutrūkę santykiai. Nors aplinkiniai būtent taip ir reaguoja – maždaug, ką tu čia perdedi, mano santykiai nutrūko prieš šešis mėnesius ir aš jau seniai susitikinėju su kitais vyrais, ko tu čia depresijoj tebeskendėji? O jei bandysite pasakoti draugams, kas jums nutiko šiuose santykiuose, kaip juose įvairais aspektais buvote išnaudojama, niekas netikės. Normalūs žmonės taip nesielgia, ir tai, ką pasakosite, aplinkiniams atrodys kaip prasto filmo scenarijus, o ne tikra patirtis. Jiems bus taip sunku suvokti, kad taip gali vykti, kad jie rinksis netikėti jumis. Ir tai bus labai skaudus patyrimas jums. Ypač jeigu iki šiol laikėte save ir aplinkiniai laikė jus patikimu žmogumi.

Aplinkinių požiūris ir iš to kylantis spaudimas reaguoti į santykių pabaigą taip, lyg tai būtų buvusi bet kokių įprastinių santykių pabaiga yra dar vienas iš daugybės gedulo procesą sunkinančių aplinkybių.

Santykiai su narcizu nėra tokie, kokie yra įprastiniai santykiai su žmogumi, neturinčiu asmenybės sutrikimo bruožų, todėl ir jų pabaiga nėra įprastinė. Po santykių su narcizu, žmogus jaučiasi pažeistas ir suniokotas visais atžvilgiais. Ne tik tuo, kad apskritai santykiai baigėsi.

Visų pirma, pati svarbiausia ir didžiausia dalis yra tai, kad tokie santykiai atliko ilgalaikį griaunamąjį vaidmenį asmenybei. Žmogus palieka tikrąja ta žodžio prasme suniokotas iš vidaus. Nebejaučiantis savęs, su suniokotu savęs suvokimu, savigarba ir pasitikėjimu savimi, lygiai taip pat su labai pažeistu pasitikėjimu pasaulio apskritai. Apie tai, kokią žalą daro santykiai su narcizu asmenybei, parašysiu atskirą įrašą, todėl čia ties šia tema ir sustosiu.

Kas dar nutinka prieš išsiskiriant su narcizu –  tai tiesos apie narsicizmą suvokimas. Iš esmės tai nepriklauso, ar žinios apie narsicizmą atėjo prieš išsiskiriant, ar vėliau. Suvokimas apie narsicizmą kaip asmenybės sutrikimą, atveria siaubingą tiesą. Visų pirma, tas žmogus, kuris buvo geriausias draugas, mūsų sąjungininkas prieš visą pasaulį, staiga paaiškėjo esąs pats didžiausias priešas. Be to, tas žmogus, su kuriuo buvome, kuriuo tikėjome ir pasitikėjome, statėme gyvenimą, praleidome N gražiausių savo gyvenimo metų… išvis niekada neegzistavo.

Kad gyvenome su iliuzija, kurią narcizas sukūrė atspindėjimo elgesio pagalba. Kad jis tik apsimetė tuo žmogumi, kuriuo niekada nebuvo. Tai yra labai sukrečianti tiesa, kuri po savimi sudaužo labai daug pagrindų.

Vadinasi, aš nebegaliu pasitikėti savo pasirinkimais. Kaip aš galėjau taip apsigauti pačioje pradžioje ir neatpažinti monstro? Kuris atrodė kaip svajonių princas. Griūna pasitikėjimas savimi, kad turime gebėjimą apsisaugoti nuo mums nesaugių žmonių.

Tuo pačiu ilgimės to jausmo, tos meilės, nors jau žinome, kad tai buvo iliuzija. Vis tikrai narcizo kurta plastikinė pasaka sužadino tikrus, o ne dirbtinius jausmus. Kyla pyktis, kad taip galėjome pasimauti ant iliuzijų. Ir pyktis ant žmogaus, kuris, žinodamas, ką daro, beširdiškai žaidė mūsų tikrais jausmais.

Ne tik tuomet žaidė, sužadindamas taurius ir pakylėjančius jausmus, bet tai darydamas visiškai nesirūpino, koks pragariškas bus mums tų žaidimų ilgalaikis poveikis. Koks tai turi būti monstras? O aš to monstro, pasirodo, ir ilgiuosi. Maža to, kad asmenybė yra ir taip stipriai pažeista, kyla vidiniai konfliktai – tai ar aš normali, kad ilgiuosi to, ko visiškai ir nebuvo?

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Pasibaigus normaliems santykiams, žmonės liūdi dėl bendros ateities, kurią planavo ir kurios nebebus. Pasibaigus santykiams su narcizu, pasirodo, kad ir praeities nebuvo. Pasirodo, viskas buvo pastatyta ant netikro pagrindo – nebuvo nei to asmens, nebuvo nei meilės iš jo pusės. Buvo tik viena didelė manipuliacija. Tai yra esminė vagystė iš mūsų gyvenimo.

Pasibaigus normaliems santykiams, lieka patirtis, lieka prisiminimai, patirtos gražios akimirkos, bendrai nugyventas gražus laikotarpis. Pasibaigus santykiams su narcizu, nebelieka gražių, tyrų akimirkos prisiminimų, nes jau aišku, kad viskas buvo farsas. Todėl tai ir yra emocinis išnaudojimas – tai yra ne tik emocijų, atsidavimo, dirbtinai sukeltos meilės, asmenybės vagystė, bet ir laiko, gyvenimo dalies vagystė.

Kaip gedėti to, ko, pasirodo, nebuvo? Bet tuomet, kai mes tai patyrėme, išgyvenome, tai juk buvo?

O kur dar pyktis už tai, ką jis padarė? Noras suvesti sąskaitas. Atkeršyti už neteisybę. Suvokimas, kad viskas, ką įdėjote į bendro gyvenimo kūrimą, laikas, pinigai, jaunystė, savo interesų paaukojimas – viskas buvo veltui?

O kur vaikams sukelta žala? Kas atlygins už ją? Aplinkiniai, kurie nesupranta, kas įvyko ir viso to masto?

Pasibaigę santykiai paprastai turi kažkokį aišku užbaigimo momentą. Geriausiu atveju, jei žmonės pajuto, kad nutolo vienas nuo kito arba per stipriai pradėjo skirtis jų ateities planai, po bandymų išspręsti sekos vieną dieną prieina bendro sprendimo, kad santykiai nebeturi ateities. Liūdnas momentas, tačiau tai yra ir atskaitos taškas, nuo kada pasibaigė santykiai. Ir svarbiausia – yra aiškus atsakymas, kodėl jie pasibaigė. Žinoma, ne visada būna taip idealiai.

Santykiams pasibaigus su narcizu, jis niekada neprisiims atsakomybės už savo niokojantį indėlį į santykius. Visų pirma, su narcizu nėra net šanso į santykių užbaigimą. Niekada neįvyks normalus pokalbis, kuriame abi pusės pasieks logišką santykių pabaigos išvadą. Netgi nesvarbu, kas pirmas išeis, ar narcizo auka, ar narcizas. Esmė tokia, kad dar praėjus nemažai laiko, pro manipuliacijų rūką bus daug neaiškumo, tai visgi buvo taip ar anaip. Gilinantis į žinias apie narsicizmą, vis lįs nauji suvokimai, kad ir tai buvo melas, ir tai buvo apgaulė… Aukos psichikai saugantis nuo perkrovimo, tie suvokimai lįs laike vienas paskui kitą, o ne visi iš karto.

Maža to, kad narcizas niekada neprisipažins ir neprisiims atsakomybės už savo darbus, auka vis tik tikėsis, kad jis vieną dieną susivoks, liks sukrėstas to, ką pridirbo, ir pasikeis. Jis suvoks, kad yra nekaltas dėl to, kad tapo narcizu, praregės ir vieną dieną užsibrėš visą savo privirtą košę išsrėbti. Tai būtų arba aukai taip reikalinga įvykusi santykių pabaiga arba laiminga šių tragiškų santykių pabaiga, kur monstras nuoširdžiai atgailauja už savo nuodėmes, virsta kitu žmogumi ir viskas išsisprendžia.

Šios viltys dažniausiai atitempia auką atgal į tuos pačius destruktyvius santykius. Tačiau narcizai nesikeičia. Jie nemotyvuoti keistis, jie motyvuoti tik išlaikyti auką savo įtakoje. Net jeigu jiems ir tektų demonstruoti atgailą. Deja, už tai, kad auka privertė atgailauti, narcizas aukai atkeršys tada, kai vėl pajaus savo galią. Teko girdėti, kad vidutiniškai aukos atnaujina santykius su narcizais 7 kartus iki tol, kol juos nutraukia galutinai.

Ir šiuose santykiuose tašką padėti tenka pačiai aukai. Pagaliau pilnai atsigręžti į narcizo tikrą veidą, atmesti jo roles ir kaukes ir pamatyti jo vidinę tuštumą, destrukciją ir žalą. Ir įsikalti į galvą, kad jis yra toks, koks yra. Nesvarbu, kad jis toks tapo ne savo noru.

Tai yra mostras, kuris niekada nepasikeis. Kad ir kokią kaukę jis beužsidėtų, jis ir liks tas pats monstras, kuris žaloja žmones ir griauna gyvenimus.

Ir beje, palikti monstrą vieną jo paties tragedijoje iš tiesų yra meilės aktas jam. Nes tik giliausioje duobėje, tamsiausioje naktyje iš visų naktų gali nutikti stebuklas, kai narcizui šaus į galvą mintis, kad gal kažkas su juo ne taip. O tam šalia turi nelikti jokio peno šaltinio, jokio. Stebuklai nutinka retai, ir tai gali nutikti tik tada, kai nuo jo nusisuks visi, visi. Todėl nusisukti kuo greičiau nuo jo yra tiek meilės sau, tiek meilės jam aktas.

*****

Jeigu esate atsidūrę tokioje situacijoje ir jaučiate, kad Jums reiktų pagalbos, kviečiu susisiekti. Kontaktai – meniu juostoje dešinėje.

Komplikuotas gedėjimas pasibaigus santykiams su narcizu

Aš ir pasaulis

Norėti gyvenimo be pastangų yra žmogiška prigimtis. Kai buvome maži, gyvenimas kažko neduodavo ir mes jausdavomės sutrikę. Jei duodavo – patenkinti. Iš tūkstančių tokių ankstyvų įvykių mes susikūrėme pasaulio modelį. Ir juo tebesiremiame net būdami suaugę. Net kai tai mums kainuoja santykius.

Ištrauka iš Harville Hendrix knygos “Getting the love you want“

20140515_142253

Aš ir pasaulis

Konsultacija: Nesiseka santykiai su vyrais poroje

Klausimas: Labai prašau pagalbos, esu 30-ies metų. Gyvenu užsienyje, susipažinau su lietuviu draugu ir persikrausčiau pas jį gyventi į kitą miestą. Kartu gyvename metus laiko. Dažnai pykstamės ir dėl visko lieku aš kalta. Problema ta. kad jį labai myliu ir norėčiau pragyventi su juo daug daug metų… Tačiau kartais jo elgesys ir nepagarba mane labai skaudina. Namus tvarkau aš viena, valgyt darau aš viena, dirbam abudu, jis gali grįžti iš darbo ir iškart išvažiuoti kažkur manęs nė neperspėjęs.. Aš vieną kartą taip padariau, tai nesišnekam jau trečia diena, aš stengiuosi šnekėti, klausti kas yra? Jo atsakymai trumpi ir tik kaltinimai man… Jaučiu, kad sergu depresija, nebevalgau nieko, mintys sukasi, kad nebenoriu gyventi nes nematau gyvenimo prasmės. O mano problema ta, kad man niekada nesisekė užmegsti gerų santykiu, vis kažkas būdavo su jais ne taip… Nžn gal problema manyje… Su šituo vaikinu labai pasikeičiau, pasidariau gera, mečiau rūkyti, esu mylinti ir atsidavusi jam šimtu procentu, stengiuosi viską daryti, kad tik jam patiktų… Nebeturiu savo gyvenimo, neturiu čia draugų, bijau, kad vieną gražią dieną sau ko bloga nepasidaryčiau… Mąstau, gal išsikraustyti ir pradėti gyvenimą vienai, bet ar čia išeitis, kai myli žmogų? Manau reikia spręsti problemas, o ne nuo jų bėgti, nežinau, patarkit man ka nors.

Ačiū,
Loreta (vardas pakeistas)

20140512_155058

Be originalaus psichologo atsakymo į šį klausimą, noriu pridurti dar kelias pastabas nuo savęs.

Visiškai pritariu Jurio Belte išsakytai nuomonei, kad pradėkite gerbti ir save. Noriu pridurti nuo savęs. Jūs daug investuojate į santykius – persikėlėt, kenčiate draugo nepartnerišką ir jums nepriimtiną elgesį, ir toliau stengiatės dėl šių santykių – ieškote pagalbos santykiams, nors pagalbos labiausiai reikia, greičiausiai, Jums pačiai (sprendžiant iš jūsų aprašytos būklės).

Praplėsdama Jums jau duotą atsakymą, noriu paskatinti atlikti kelis praktinius dalykus, kurie padės pamatyti situaciją galbūt kiek aiškiau.

Panašu, kad Jums visiškai nepatinka ten, kur esate. Tačiau, kaip ir mes visi, stengiamės įžiūrėti gerąją santykių pusę, toliau dėl jų stengtis, sunkiomis minutėmis remtis romantiškais prisiminimais ir viltimis apie gražią ateitį ir pan. Tai, kas neigiama, stengiamės tarsi kiek nustumti, sumažinti, nematyti.

Taip yra dėl kelių priežasčių. Tarp jų – nenoras būti tuo žmogumi, kuris iš musės padaro dramblį, nenoras pasirodyti nedėkingu už tuos visus gražius momentus, kurie tikrai buvo. Bet stipriausias, pasąmoningai veikiantis argumentas yra vengimas pamatyti tiesą. Nes tiesa iš tiesų yra tokia skaudi, kad yra baisu ją pamatyti ir suvokti. Mes vengiamos tiesos keliamo skausmo.

Todėl aš pasiūlysiu tau nusiteikti tam, žinoti, kad lengva nebus, tačiau visgi leisti sau pajausti visus jausmus, kuriuos iš tiesų jauti visose tose situacijose, kurios tave skaudina. Nesiūlau jų iškart destruktyviai išreiktšti pasiunčiant draugą po velnių ar pan., bet tiesiog duoti sau leidimą pajausti savo jausmus.

Jei tai atrodo labai baisu, reikia pirma nusiteikti, kad skaudės, tačiau duoti sąmoningą leidimą sau pajausti skaumą. Žinokite, kad šis skausmas, nors bus sunkus jausmas, jis Jūsų nenužudys. Garantuoju.

Galite nusistatyti žadintuvą, kuris suskambės po 5 ar 15 ar 50 min., ir tai bus ženklas nustoti jausti. Tiesiog iš anksto žinosite, kad tas skausmas nesitęs amžinai. Jūs sau suteiksite tik tam tikrą langą skausmui priimti. Ir jūs to lango ilgį kontroliuojate.

Kai jau darysite nebe pirmą kartą, ir drįsite eiti toliau, galite pakviesti savo jausmus. Tai yra leisti jiems ateiti pas jus visu stiprumu, nevaržomai. Galite įsivaizduoti, kad tai kaip cunamis, kurio bangai jūs sąmoningai leidžiate jus užlieti. O jūs stovite kaip stovėjusi, kaip koks stulpas valčiai pririšti, banga per jus persirita, bet jums nieko nenutinka. Ir jūs iš anksto žinote, kad nieko nenutiks. Tik leisite tai bangai jus aplieti, iš išorės ir iš vidaus, ir sušlapti, t.y. patirti savo pačios jausmus visu stiprumu, nebėgant ir nevengiant, kokio stiprumo jie bebūtų. Juk jūs jau žinote, kad jie nenužudo ir jie netrunka amžinai.

Įdomu tai, kad net pirmą kartą sąmoningai leidus savo visiems negatyviems jausmams, susijusiems su konkrečia situacija, pasireikšti, tarsi juo kviečiant, pastebėsite pati, kad tai trunka žymiai trumpiau, nei mes manome iš pradžių. Skausmas gali būti didelis, bet jis baigiasi anksčiau, nei suskamba žadintuvas.

Gali būti, kad šių praktikų metu pamatysite, kiek jūs padarėte dėl savo draugo ir toliau darote, o jis nedaro nieko. Gali būti, kad draugas irgi daro, ir tam sunaudoja daug jėgų, bet jūs abu dirbate ne ta kryptimi. T.y. tiek tu, tiek jis darote daug, tačiau darote ne tai, ko reikia kitam partneriui tam, kad jis jaustųsi mylimas, priimtas, kad jis gyvena partnerystėje.

Kai nuslūgs jausmų banga, paskirkite pusiau dalykinį susitikimą savo draugui pasikalbėti tema “ko tau ir man reikia iš partnerystės, kad joje jaustumėmės gerai“, ir išsisakykit kiekvienas. Gali būti, kad toks dalykinis “susirinkimas“ duos labai daug įžvalgų. Galbūt jūs pati pamatysite, kur be reikalo švaistote savo jėgas, galbūt kai kas iš to, ką darote, jūsų draugui yra nebūtina ar net nereikalinga. Galėsite iš karto nustoti daryti. Arba pradėti daryti tai, ko jam reikia.

Lygiai taip pat pamatysite, ar draugui įdomu, ką jūs galite pasakyti šia tema, ar jis klauso, ar daro išvadas. Galbūt jis labai apsidžiaugs, kai gaus iš jūsų detalią instrukciją, kaip su jumis elgtis, kad jaustumėtės mylima.

Gali būti ir taip, kad pajautusi visus savo jausmus, išvysite ir paveikslą, kurio nenorėjote matyti – jūs duodate, jis ne. Ir nenori stengtis. Tuomet užduokite sau klausimą – kokio gyvenimo partnerystėje aš noriu? Galite susirašyti sąrašą, kas jums svarbu. Galite šalia pasižymėti, ką turite, o ko ne.

Gali būti, kad persikėlusi į kitą miestą, nepadarėte namų darbų pamokai “ką turiu padaryti, kad jausčiausi laiminga“. Kai turime partnerį, mes dažnai užkrauname ant jo be galo didelius lūkesčius – taigi jis atsakingas, kad aš būčiau laiminga. Ir manome, kad nuo šios nebeturime nei kiek stengtis dėl savo asmininės laimės jausmo. Nes jau yra atpirkimo ožys.

Tačiau viena, tai yra per didelė atsakomybė kitam žmogui, antra, iš kur jis gali žinoti, kaip jus padaryti laiminga? Be to, ne viską gali suteikti vienas žmogus, kad ir koks nuostabus būtų, ir kiek besistengtų.

Jis negali atstoti dešimties draugių, negali būti ir mėgstama kavinė, ir mėgstamas hobis, negali būti ir jūsų laisvalaikis, ir t.t. ir pan. Todėl pasakykite sau: “atleidžiu tave, mano mylimas žmogau, nuo darymo mane laiminga pareigų“. Ir susidarykite sąrašą, ko reikia jums, kad būtumėte laiminga, jei, tarkime, gyventumėte viena. Su didele valia ir ryžtu vykdykite vienas po kito veiksmus, kurie laimingina Jus.

Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau iš jūsų pasisakymo. Panašu, kad nesate nusistačiusi ribų asmeniniuose santykiuose. T.y. ką toleruosite, o ko ne. Kas jus priimtina, o kas ne. Pergalvokite savo asmenines ribas. Ir jų laikykitės praktiškai. Pvz. draugas primeta jums padaryti kažką, su kuo nesutinkate, jam taip ir pasakykite. Taip, gali būti, kad santykius sugadinsite visiškai, yra tokia rizika. Bet argi ta vieta, kur dabar esate, jums patinka? Tačiau gali būti, kad įnešite sveiko vėjo. Ir po tokio pasisakymo abu pasiskirsite dar vieną “susirinkimą“ tema “Ką daryti, kai reikia tą atlikti, o nei vienas nenori?“, ir jo metu ieškosite išeičių iš esamos situacijos, kai gerbiamos yra abiejų iš dalyvaujančių asmeninės ribos.

Nebijokite sugadinti to, kas ir taip blogai. Bijokite tame likti ilgam.

Gali būti, kad įnešusi į santykius sveiko skersvėjo, nusistatysite sveikesnes tarpusavio ribas, taip leisdami sveikti tiek abiems žmonėms, tiek ir jų santykiams. Sėkmės!

Konsultacija: Nesiseka santykiai su vyrais poroje