Vidinio autoriteto formavimasis

“Vidinio autoriteto raida tiesiogiai siejama su asmeniniais santykiais. Santykiai su tėvais, mokytojais ir kitais reikšmingais suaugusiaisiais yra internalizuojami, taip formuojasi vidinio autoriteto, savo vertės ir santykių su kitais pagrindas. Kai kurie autoriai kelia vidinio tėvo, kuris yra viena iš pamatinių vidinio autoriteto struktūrų, prielaidą. Nuo vidinio tėvo priklauso, koks bus individo santykis su išoriniais autoritetais ir ar individas sugebės būti autoritetingas. Augantis vaikas santykiuose su tėvu turi patirti balansą tarp ribų nustatymo ir erdvės suteikimo. Esant šiai pusiausvyrai formuojasi konstruktyvus vidinis autoritetas, kuris pasireiškia jausmu, kad individas gali priimti sprendimus, parodyti save santykiuose, atsižvelgti ir į savo poreikius bei vertybes.“

Iš Gražinos Gudaitės knygos “Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta“

Nuotr. iš Wickimedia Commons

Vidinio autoriteto formavimasis

Savęs svarbos patologija (distrofija?)

Kai susipažinau su tipažu narcizas, ilgainiui man pasidarė įdomūs tie, kurie yra narcizais. Stebėjau ir tebestebiu juos veriančiu žvilgsniu ir darosi vis įdomiau. Nežinau, iš kur pas mane tas žvilgsnis, bijau net žvilgterėti į žmones gatvėje, iškart visi puola tikrintis, ar nėra kokios dėmės ant palaidinės.

Bet žvalgytis vis tiek man labai įdomu, ir pastebėjau tokį dalyką, kad tiems žmonėms, kurie yra patologiniai kitų pamalonintojai, kurie ilgai išbūna su narcizais, jiems dažnai būdinga tokie savybė, kurią aš apibūdinčiau kaip savęs svarbos patologija. Jiems atrodo, kad aš esu toks nesvarbus, kad kitam neskaudės, jeigu aš neatsakysiu arba neparašysiu arba neatvažiuosiu ar nesudalyvausiu. Kad jeigu iš manęs nebus jokios reakcijos, tai žmonėms tikrai nesukels absoliučiai jokios reakcijos. Už to slypi giluminis įsitikinimas, kad aš esu nesvarbus.

Šis reiškinys yra tokia kaip psichologinė juodoji skylė arba antimaterija, kurias irgi sunku apibūdinti, nes jų niekas nematė. Jeigu tokie žmonės kažką daro, t.y. kai jie atlieka kažkokį veiksmą, tuomet jie labai, netgi perdėtai atsižvelgia į kitų nuomones ir ar jiems tai patiks. O aš kalbu apie situacijas, kai jie – ir tos situacijos jiems nutinka dažnai, nes juose giliai glūdi įsitikinimas “aš esu nesvarbiausias žmogus šiame pasaulyje“ – nieko nedaro. Čia aš ne apie tingėjimą, kaip rinkimąsi vietoj eiti tvarkyti kambarį ir gulėti ant lovos. Čia aš labiau apie rinkimąsi neatlikti kažkokį veiksmą, nes “aš gi nesvarbus/-i“.

Pvz., tėvai neateina pažiūrėti vaiko sporto varžybų ir šventai įsitikinę, kad jų nedalyvavimas nieko nepakeitė, jie “tikrai žino, kad nieko čia tokio“, nes giliai viduje jaučiasi nesvarbūs, tame tarpe ir savo vaikui. Jie tiesiog nejaučia savo “svorio“ kaip tėvai prieš savo vaiką. Tas pats ir su suaugusiais vaikais, nesvarbu, koks giminystės ryšys.

Aš nesiųsiu atviruko šv. Kalėdų ar gimtadienio proga, nes tie, kurie iš manęs jo negaus, jie jo ir nepasiges, tai kam čia. Vėlgi, akcentuoju apie lemiamą faktorių šiame sprendime ne kiek tinginystę, o kiek savo svarbos nurašymą.

Taip tokie žmonės, nesuvokdami savo svarbos, tiksliau suvokdami ją iškreiptai, sistemingai neišstoja, nepasirodo kitų jiems svarbių žmonių gyvenime ten, kur buvo tikrai svarbu. Ir jeigu jie sulaukia pykčio kaip atsako į tokį savo elgesį, jie nuoširdžiai negali suprasti, “kame kampas“. Nes juk kaip gali būti pyktis už tai, kas neįvyko, o ne už tai, kas įvyko? Tada pykstantysis gali pasijusti neturintis teisės pykti, pasijaučia nesuprastas, nepamatytas. Taip atsiranda įtrūkimas, dar viena juoda skylė, gal pradžiai tik skylutė, ten, kur turėjo būti tankiai suaustas santykių audinys.

Pirmą sykį bandau aprašyti šį reiškinį, kuris man beldžiasi į mintis nebe pirmą kartą. Ar aišku, apie ką aš čia? Pati nesu tikra, ar aiškiai išstojau.

Be iliustracijų, nes kasgi yra nufotografavęs juodąją skylę?

*****

Jeigu jums mano tekstas pasirodė vertingas, galite tai parodyti man per PayPal.

Savęs svarbos patologija (distrofija?)

Apgaviko sindromas

Apgaviko sindromas (ang. – imposter´s syndrom) yra būdingas vaikystės traumą patyrusiems, žemos savivertės žmonėms.

Tokie žmonės daug dirba dėl išorinių pasiekimų. Jie jiems svarbūs dėl to, kad pirmiausia jiems patiems patvirtintų, kad jie yra kažko verti. Siekdami jie gana gerai įvaldo kai kuriuos įgūdžius ir žinias, gali būti netgi labai produktyvūs ir demonstruoti talentus ar įspūdingus pasiekimus toje srityje, kurioje veikia.

Tačiau tuomet, kai kiti žmonės sako, kaip jie puikiai sugeba tą ar aną, jie netiki. Tai ne apsimestinis, suvaidintas perdėtas kuklumas, o jie iš tiesų nuoširdžiai netiki, kad kiti žmonės mano, jog jie kažką daro gerai.

Apgaviko sindromas padaro žmones atsparius teigiamai aplinkinių reakcijai į juos todėl, kad žmogus viduje galvoja: “jei jie gerai mane pažinotų, tada jie žinotų, koks iš tiesų nevykėlis aš esu“.

Apgaviko sindromas kyla iš traumuotos psichikos, kai žmogus apie save galvoja kaip apie kažką iš esmės nevykusio ar blogo.

Terminas iš Pete Walker knygos “Kompleksinis PTSS: nuo išgyvenimo iki klestėjimo“ (anglų k.)

5429455531_f9abb8e415_z

Dug Belan´o nuotrauka “Veidu į žemę su beverčiu šlamštu“ iš Flickr.com

Apgaviko sindromas

Kaip elgtis su įkyriais ir nemėgstamais giminaičiais per Kalėdas

Per Kalėdas susitiksime gimines. Kai kuriuos iš jų galbūt ir tesutiksime tą vieną kartą per metus. Prisipažinkime sau, turbūt ne visus ir trokštame matyti. O ką daryti, jeigu kai kurie iš jų yra tie, kurie mums kelia grėsmę?

Kurie užpuls žodžiais iš pasalų pačiu netikėčiausiu momentu? Kurie turi tiesiog retą talentą besti žodžiais lyg peiliais į jautriausias mūsų vietas, apie kurias net patys prieš tai dorai nežinojome? Kai kurie yra tiesiog pašaipų patrankos. Arba profesionalūs žodžio virtuozai, t.y. manipuliuotojai? O kur dar narcizai, kuriantys dramas stiklinėse ir be perstojo malantys liežuviu tik apie save?

hazel_smothers_00183_281441135740029

Iliustracijos iš Wickimedia

Pats geriausias stebuklas, kurį galime sau suteikti – pasiruošti apsiginti nuo emocinio teroro. Pirmas, pats svarbiausias patarimas ir yra, kad jūs turite prigimtinę teisę nepasiduoti manipuliacijoms ir bet kokiam kitų žmonių elgesiui, kuris sukelia jums stresą. Tai, kad Kalėdos – stebuklų metas, visiškai nereiškia, kad turite nuolankiai priimti nemalonius juokelius savo adresu ir jūsų sąskaita leisti linksmintis visai giminei ar vienam žmogui.

Kalėdinių stebuklų gal ir bus, bet jeigu kažkoks vienas konkretus giminaitis iki šiol elgdavosi kaip rakštis minkštoj vietoj, tai nesitikėkite, kad jis staiga bus pasikeitęs. Nebūkite naivūs, jis bus toks pat ir per šias šventes.

Taigi, ištikus situacijai, kai kažkas jus atakuoja nepriimtinais juokeliais, šaiposi iš jūsų, kad ir netiesiogiai, menkina jus kitų akyse ar tiesiog per daug įkyriai lenda su patarimais ar kvočia intymias detales, turite leisti sau nustatyti ribas:

  1. Ramiai, tačiau tiesiai pasakykite tai darančiam žmogui, kad tai, ką jis dabar daro, jums yra nepriimtina ir paprašykite sustoti. Dažnai nepriimtino elgesio įvardijimas garsiai ir yra tai, ko užtenka.
  2. Jei to neužteko, pakartokite dar sykį ir praneškite, ką padarysite, jeigu nepriimtinas elgesys pasikartos. Pavyzdžiui, kad turėsite išvykti namo arba, jei veiksmas vyksta pas jus namuose, turės išvykti nepriimtinai besielgiantis svečias.

Kadangi jūs nenorite žaisti to paties manipuliacijų žaidimo, tai turite būti tikri, kad jeigu apie tai pasakysite garsiai, tai situacijai susiklosčius, tikrai galėsite įgyvendinti tai, ką pažadėjote. Jei pasakėte, kad išeisite, tai turite ir išeiti. Tušti žodžiai čia nesuveiks.

Žinokite, kad nėra tokios ribos, iki kurios dėl kažkokių priežasčių turėtumėte toleruoti kitų žmonių elgesį, kuris jums teikia nemalonumų. Jeigu jūs jaučiatės nemaloniai, tai yra vienintelė ir pakankama priežastis, kodėl iš karto turite prigimtinę teisę reikalauti tokį elgesį nutraukti. Kaip ir turite teisę pasišalinti iš situacijos ir neleisti jai tęstis, jei po įspėjimų nemalonus elgesys nepasikeitė.

rippl_uncle_piacsek_drinking_wine

Taip pat nėra jokių kitų moralinių ar etinių normų, dėl kurių turėtumėt toleruoti netinkamą elgesį su jumis. Netgi jeigu taip elgiasi mama, kuri jus užaugino, jūsų vaikas ar viršininkas ir t.t. Niekas neturi teisės elgtis su jumis taip, kaip jums nemalonu. O jūs turite teisę ir tiesiog privalote pasirūpinti, kad niekas nesielgtų su jumis žeminančiai, pajuokiančiai ar per daug kištųsi į jūsų gyvenimą.

Be to, kol jūs patys nesustabdysite įkyrių, įžūlių ir ribų nepaisančių žmonių, jie patys nesustos. Ir nesvarbu, jeigu jie taip elgėsi jau kelis dešimtmečius. Šįkart jūs turite ir galite juos sustabdyti nuo jūsų ribų peržengimo.

Beje, tai nereiškia, kad šventės bus sugadintos. Tai nereiškia, kad būtinai įvyks didelė drama ar nesuvokiamo masto konfliktas. Taip, išjundinti įsisenėjusią, nors ir nemalonią situaciją, yra labai baisu. Nes mes bijome pasekmių. Ramiai, tačiau tvirtai pareikalavus elgtis su savimi pagarbiai, didžiausia tikimybė yra būtent ir sulaukti sau pagarbos.

Na žinoma, bus tas keistas momentas, kaip čia taip, ir bus bandymų atstatyti įsisenėjusius “ritualus“, tačiau jis to vertas! Galbūt tikrasis šv. Kalėdų stebuklas, kuris jūsų dėka nutiks jums šiemet – tai bus pagaliau atstovėta ir todėl padidėjusi savivertė?

 

*****

 

Jei Jūsų situacija ypatingai sudėtinga ir norite, kad padėčiau pasiruošti nemaloniam, tačiau neišvengiamam susitikimui, susisiekite su manim dėl konsultacijos. Mano kontaktai nurodyti meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje.

Kaip elgtis su įkyriais ir nemėgstamais giminaičiais per Kalėdas

Tikrasis narcizo darbas

Vienas iš būdų, kaip narcizai išlaiko savo galią ir įvaizdį, yra tai, kad jis viską, ką sako ir ko nori iš savo aukų, pateikia kaip logiškus reikalavimus. Dažniausiai, kad atrodytų padoriai, tai net ne kaip reikalavimus, o kaip “tau bus geriau, jeigu tu taip darysi (kaip aš noriu) – tu būsi geresnė. Juk tu nori būti geresnis žmogus, ar ne?“

Čia paraleliai eina ir narcizo peršama mintis, kad “matai, kaip tau gerai, kad tu esi su manim? Aš juk padedu tau tapti geresniu žmogumi!“. Juk mes visi trokštame partnerio, su kurio būdami kartu, tobulėjam ir tampame geresniais žmonėmis, ar ne?

Tai ir yra išorinis suvokimo lygmuo, kurį kursto narcizas savo artimųjų galvose. Nes jam yra svarbu, kad žmonės taip ir galvotų. Juk galų gale, kur bepasiskaitysi protingus patarimus, tai pirmas dalykas, kas bus parašyta – tai, kad partneris pirmiausia turi padėti tobulėti kaip asmenybei, ar ne?

Teisingai. Bet kaip visada su narcizu, esminis, realiai veikiantis lygmuo yra gilesnis. O ne tas paviršinis, ties kuriuo narcizas ir nori, kad mes susikoncentruotume.

venice_carnival_mask_28299390786029

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Gilesnis lygmuo yra tas, kad narcizas savo tokiu noru padėti iš tiesų ne sužadina tą gerąjį pradą mumyse, o jis pirmiausia įperša mintį, kad mes esam nepakankamai geri.

Pasibaigus žavėjimosi fazei, didžiausias ir esminis darbas, kurį su savo aukomis padarys narcizas, t. y. jas galutinai įtikinti, kad jos yra nepilnaverčiai, netikę, kažkuo giliai viduje nenormalūs, nevykę žmonės. Žinoma, tai nevienkartinis darbas. Kai pradėsite matyti antrą, gilesnį bendravimo su narcizu lygmenį, pastebėsite, kad tai ir yra esminis jo darbas – nuolatos smukdyti jūsų savęs suvokimą.

O kai jumyse velnio sėkla, kurios pagrindinė mintis yra “aš tikrai kažkokia nenormali“, sudygo, tada herojus narcizas garsiai ir su trenksmu jus gelbės, darys iš jūsų geresnį žmogų. Darys gelbėjimo akciją taip, kad ji netyčia nepraslįstų nepastebėta. Na, visų pirma tam, kad jūs ir toliau tikėtumėt, koks puikus dalykas yra savo gyvenime turėti narcizą. Ir kad mąstydami “jis manimi tikrai rūpinasi“, negalėtumėt suvokti kitų, realiai vykstančių dalykų, kurie prieštarauja šiai minčiai. Trečia, tai yra puiki viešojo įvaizdžio kūrimo priemonė. Jeigu narcizui ši reklaminė akcija pavyko matant kitiems žmonėms, tai jis vienu smūgiu nušovė 3 zuikius. Dabar jau ir visi aplinkiniai galvoja, kaip jums pasisekė!

Žinoma, kad tai dar labiau pasunkina pamatyti realybę tokią, kokia ji yra ir pamatyti tikruosius narcizo darbus. Bet juk tai ir yra narcizo tikslas! Ir jis puikiai žino, ką daro.

Kai pradėsite matyti visą narcizo veiklos plotmę, pastebėsite, kad tokios gerumo akcijos yra labiau pripuolamos ir reklaminio pobūdžio. Be to, jos labai gerai tarnauja dozavimui. Na, kai gerumo gaunate lygiai tiek, kiek užtenka, kad nepabėgtumėt.

O menkinimo, žeminimo darbas iš tiesų yra tas nuolatinis, sistemingai dirbamas darbas, kurį jis atlieka nepailsdamas. Tik jis toks paslėptas, užmaskuotas, tačiau kai pradėsite jį pagaliau matyti, būsite sukrėsta, kiek jo vis dėlto buvo ir yra daug.

*****

Jeigu jūsų partneris atrodo ypatingai geras, tačiau šiuose santykiuose jums nuolatos kyla kažkokie nepaaiškinami keisti jausmai, užsisakykite pas mane konsultaciją ir aš padėsiu atsirinkti galus. Mano kontaktai yra dešinėje viršuje meniu kvadratėlyje. Laukiu!

 

 

Tikrasis narcizo darbas

Susiraskite nuotrauką, kurioje esate jūs mažas, ir pripažinkite, kad tas kūdikis – tyra meilė

Aš noriu pasidalinti su jumis vienu iš 7 dienų programos “Kelias į meilę sau“ pratimu. Daugiau jų yra mano knygoje “Meilė iš dangaus“ (Love from Heaven, kiek man žinoma, šiuo metu ši knyga dar nėra išversta į lietuvių kalbą,- blog´o autorės past.)

  • Susiraskite nuotrauką, kurioje jūs dar kūdikis
  • Net kol dar ieškosite nuotraukos, turėkite omenyje, kad jos ieškote tam, kad primintumėt sau, jog esate tyra meilė
  • Kai surasite nuotrauką, pasėdėkite ramiai kelias minutes. Pažiūrėkite į nuotrauką taip, lyg matytumėte ją pirmą kartą gyvenime ir pamatykite grožį, taiką ir meilę.
  • Pajauskite tyrą meilę šiame kūdiky. Atpažinkite ir pripažinkite, kad šis kūdikis yra tyra meilė, ir jis – tai jūs!

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

******************

Jei bus sunku atlikti šį pratimą arba jei labai užplūs emocijos, galite atlikti štai ką:

Atidėkite į šoną visą kritiką ir nepasitenkinimą, kurį turite sau kaip suaugusiam. Viskas ko prašau – tai pripažinti tyrą meilę, kuria jūs buvote būdamas nekaltas kūdikis.

Paprašykite savo angelo sargo pagalbos.

Padėkite kolkas nuotrauką, grįžkite prie jos vėliau tą pačią dieną.

Galbūt jūs norėsite padėti tą nuotrauką kažkur, kur jūs galite ją dažniau matyti, kad jinai primintų jums apie save, galbūt norėsite nusifotografuoti ją savo mobiliuoju telefonu tam, kad turėtumėte ją visą laiką su savimi. Galbūt norėsite ją parodyti žmonėms, kuriuos mylite.

Laiminu jus, jūsų šeimą ir mylimus žmones,

Lorna Byrne

Nuotrauka iš lornabyrne.com
Nuotrauka iš lornabyrne.com

Šio įrašo originalas anglų k. – čia.

Susiraskite nuotrauką, kurioje esate jūs mažas, ir pripažinkite, kad tas kūdikis – tyra meilė

Narcizo technikos: tikslinis miglos pūtimas

Viena iš dažnai narcizų naudojamų manipuliavimo technikų yra tikslinis miglos pūtimas (ang. gaslighting). Tai yra toks faktų, išvedžiojimų, užuominų, veiksmų, informacijos ir gestų mišinys, kurio tikslas yra sukelti sumaištį ir privesti narcizo auką abejoti savo sveiku protu.

Paveiksliukas iš knygos.lt
Paveiksliukas iš knygos.lt

Kad būtų lengviau suprasti, duosiu tokį pavyzdį. Tarkime, jūs sakote: “du plius du yra keturi“. Kitas žmogus atsakytų “taip“. Arba “ne, penki“. Tada žiūrėtumėte toliau, ar jis meluoja, ar juokauja, ar provokuoja. Tai yra tiesūs atsakymai, o ne miglos pūtimas.

Narcizas tokioje situacijoje pasakytų: “tau reikėjo geriau mokytis mokykloje“ ir apgailėtinai linguoja galvą keista veido išraiška. Jis nepasako nei taip nei ne. Tačiau pasako kažką nekonkretaus. Jūs suklūstate – ką jis turėjo omeny? Ir jūsų smegenyse užverda iššifravimo procesas.

Turbūt aš buvau neteisi, sakydama, kad du plius du keturi. Bet kodėl tada jis tiesiai nepasakė, kiek? Matyt, jis galvoja, kad aš labai kvaila, jei nežinau atsakymo pati. Bliamba, kaip aš taip, kodėl aš nežinau, kiek yra du plius du? Aš turbūt tikrai esu didesnė idiotė nei pati maniau. Tikrai, mokykloje būdavo, kad gaudavau nekokius pažymius. Ir tai, matyt, man juos mokytojai iš pasigailėjimo parašydavo. Bet tai kaip jam sunku su manim tokia kvailele. Man dar išvis pasisekė, kad jis į manę kažkada pažiūrėjo, su tokia kvaila galva išvis viena būčiau visą gyvenimą, jeigu ne jis.

Pastebite, ką kito žmogaus mintyse pasėjo narcizas ir iki kokių išvadų tai veda? Jis tarsi sviedžia akmenėlį į ežerą, kuris sudrumsčia vandenį ir sukelia raibulius, kurie nueina toli.

Tačiau jeigu narcizo paklausti – ką tu čia padarei, a? Jis nekaltu veideliu gūžtels pečius, nes iš tiesų, išėmus iš konteksto jo pastaba “tau reikėjo geriau mokytis mokykloje“ skamba labai nekaltai. Netgi ne tai, kad nekaltai,o atspindi labai gerbtino žmogaus požiūrį, kuris gerbia mokyklą ir propaguoja gerą mokymąsi. Oficialiai prie narcizo neprikibsi!

O jei pažiūrėtume, kokios yra galutinės išvados, prie kurių auka prieina narcizui paskleidus miglą:

– aš esu bloga, ir blogesnė, nei iki šiol maniau

– jis yra geras ir propaguoja teisingas vertybes

– man išvis pasisekė, kad aš jį turiu, aš net neverta jo, aš nieko nesugebu

Auka tarsi savo noru prieina prie išvadų, kad ji nieko neverta, yra bloga, ir kad be narcizo išvis prapultų. To ir siekia narcizas. Užtai bet kam, stebinčiam situaciją iš šalies, emocinis spaudimas ir išnaudojimas, vieno žmogaus elgesio įtaka nuvertinant kito asmens vertę ir taip pajungiant savo valiai visiškai nesimato! Todėl viešumoje narcizas bus gerbiamas, žmonės iš tiesų manys, kad jums su juo pasisekė. Juk tai rimtas tikrąsias vertybes propaguojantis žmogus!

Esu skaičiusi profesionalaus psichoterapeuto pasisakymą, kad jis daug kartų girdėjo narcizų aukų pasakojimus ir niekaip negalėdavo patikėti. Ir tik tuomet, kai pats susidūrė beširdiškai žiauriu narcizo elgesiu, tik tuomet suprato, kad viskas, ką jam kada nors anksčiau pasakojo nukentėję nuo narcizų, buvo visiškai teisūs!

Žinoma, kai aš čia pateikiu pavyzdį 2 x 2 = , tai tuomet labai aiškiai pasimato narcizo manipuliacijos, jos atrodo netgi komiškos. Ir pasimato, kaip tokia iš pirmo žvilgsnio nekalta pastaba suveikia, kad aukos prieina prie drastiškų išvadų, ir kaip veikia jų valios ir vertės sumenkinimas.

Tačiau realiame gyvenime tokio tipo pastabos, kurios nėra aiškios, tačiau sukeliančios daugybę abejonių savo verte ir sugebėimais, pasakomos ne tokiose vienareikšmiškose ir aiškiose situacijose. Pagalvokite, jeigu žmogus pasako frazę “man atrodo taip“, arba “aš jaučiuosi taip“. Ir narcizas lygiai taip pat meistriškai sukelia abejonę, kad “su manim kažkas ne taip“? Tuomet visiškai nėra kaip patikrinti, ar tai, kaip žmogui pasirodė ar kaip jis pasijautė, yra teisinga ar ne. Nėra daugybos lentelės, kuri apimtų visus gyvenimo atvejus.

Tai yra taktika, kuri yra nematoma. Už rankos nepagausi kaip vagies. Žmogus gali ilgai išlaikyti gero, patikimo, mielo žmogaus įvaizdį visų kitų akyse. Kas narcizui, žinoma, yra be galo svarbu! Todėl ji narcizo labai mėgstama. Ji nematoma, neapčiuopiama, kaltės neįrodysi, o veikia užtikrintai, ir kuo ilgiau naudojama, to labiau žlugdo auką. Idealus variantas!

Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Ji kaip nuodingi miltukai, slapčia supilti į arbatą. Geria abu maloniai šnekučiuodami, o kitas žmogus net nejaučia, kad geria nuodus. Galvoja – koks mielas žmogus, arbata pavaišino, sėdime, šnekučiuojamės. O nuodai tuo tarpu, žinoma, veikia.

Ir niekas nesupras, kaip aukai yra sunku su tokiu žmogumi. Taip auka dar labiau spaudžiama abejoti savimi. Juk visi sako, kad jis yra puikus, protingas, patikimas žmogus! Gal tikrai kažkas su manim negerai? Gal tikrai aš pati čia kažką darau, kad jis taip su manimi elgiasi? Žodžiu, aukai vienintelė išeitis lieka dar labiau abejoti savimi, savo pojūčiais, savo vidine tiesa, savo vidine verte.

Ši taktika yra labai puiki tiek išmušti auką iš vėžių konkrečioje situacijoje, tiek ilgainiui sodinti aukos savivertę. O tai reiškia, kad jinai ateityje, savęs pajautimui ir savivertei smunkant, vis labiau abejos savimi, savo išvadomis ir vis labiau bus spaudžiama įtikti narcizui. To jam ir tereikia!

Narcizo technikos: tikslinis miglos pūtimas