Sudėtingos ir ilgos skyrybos su narcizu

Jei praregėjote ir pamatėte, koks žmogus šalia jūsų ir nusprendėte skirtis, jūsų laukia sunnkus ir netrumpas finalinis etapas. Puikiai žinau, kad narcizų aukos šį etapą pasiekia gerokai iškankintos, praradusios didžiąją dalį pasitikėjimo savimi, tad norėtųsi parašyti kažką žymiai pozityvesnio.

Pozityvi žinia tebūna tai, kad nuo to momento, kai nebelieka nuolatinio ir intensyvaus bendravimo su narcizu, jo aukos būklė pradeda gerėti praktiškai iš karto ir netgi nieko nedarant. Taip yra todėl, kad nustoja veikti narcizo naudojamos technikos ir niekas nemenkina ir nebesmukdo žemyn. Tuo pačiu nustoja veikti ir kitos narcizo naudojamos taktikos, tokios kaip trikampių kūrimas ir manipuliacijos.

Tačiau vistiktai skyrybos su narcizu yra sunkus ir ilgas procesas, todėl tam reikia būti atitinkamai pasiruošus.

Pirma fazė, nusprendus skirtis – tai saugaus pasitraukimo plano paruošimas. Kadangi skyrybos yra esminis narcizo sužeidimas, toks žmogus šiomis aplinkybėmis yra labiausiai neprognozuojamas. Kiekvieno reakcija yra skirtinga, tačiau kai kurie gali būti ypatingai agresyvūs ir griebtis fizinio smurto, net jeigu anksčiau to ir nepasitaikydavo. Kai aukos susiruošia palikti narcizus, tuomet yra didžiausia tikimybė pratrūkti smurtui, kuris gali baigtis netgi aukos mirtimi. Todėl, siekiant saugumo, išsikraustymo planą reikia labai gerai apgalvoti. Kad maksimaliai užtikrinti saugumą sau ir vaikams iki tol,  kol bus pasiekta saugi vieta.

Jeigu dar atrodė, kad narcizas galbūt ir nebuvo toks blogas, tai per skyrybas išryškės daugybė nepažintų jo charakterio pusių. Jeigu iki tol dar abejojote, ar tikrai tas žmogus toks blogas, šis etapas išryškins visas jo savybes. Pamatysite to, ko nematėte per dešimtmečius bendro gyvenimo. Ryškiausiai pasimatys jokios, net minimalios empatijos nebuvimas. Narcizas, sužeistas paties fakto, kad jį paliekate, taip ryškiai įsijaus į aukos, nuskriaustojo rolę, kad jis ginsis agresyviai. Apie jūsų, jo buvusios antros pusės bei vaikų interesus galite pamiršti, jus dar nustebins, kaip žmogus gali sugebėti neatsižvelgti į kitų žmonių kančią ir ką jis jiems sukelia savo elgesiu.

Teisinis skyrybų procesas taip pat bus sunkus ir ilgas. Narcizo pozicija iš esmės yra tokia: “Tu mane nusprendei palikti, tai negausi nieko. Ir dar, susimokėsi už tai, kad mane taip įskaudinai.“. Teismo proceso metu susitarimas bus neįmanomas, nes narcizas reikalaus arba, kad viskas būtų tiksliai taip, kaip nori jis, arba atmetinės visus pasiūlymus. Bet kokį kompromisą, tokį kaip “šitas tau, šitas man“, narcizas traktuoja kaip skriaudą ir nesąžiningumą jo atžvilgiu.

Jau kasdienybėje gyvenant su narcizu partnerį išsunkia nuolatiniai narcizo reikalavimai ir nevertinimas to, ką jis turi. Nes narcizas gyvena su požiūriu į pasaulį ir gyvenimą, kad jis jam yra nuolatos skolingas. Tai skyrybų proceso metu narcizas apskritai nesikooperuoja, nes jam atrodo, kad jis tapo taip nuskriaustas, kad net jeigu visas turtas ir visos sąlygos būtų jo naudai, vistiek niekas nekomepnsuos jam patirto skausmo, kad partneris jį paliko.

Ir po skyrybų narcizas elgsis taip, kad partnerio gyvenimas būtų kuo sudėtingesnis. Jo elgesys byloja neišsakytą logiką “jeigu ne man, tai ir niekam“. Jis nemirkteldamas atsisakys nustatyto vaiko lankymo grafiko vien tik tam, kad buvęs partneris neturėtų numatyto laisvo laiko ir tuo laiku negalėtų susitikti su naujais potencialiais partneriais. Faktas, kad nestabilūs ir neprognozuojami pasimatymų su vaiku laikai kenkia žymiai labiau jo paties vaikui, narcizui bus nei motais. Jis natūraliai nesugeba suvokti savo elgesio pasekmių ir to, kokius jausmus kitiems jis sukelia. Net kai kalba eina apie žmones, kuriuos jis sakosi labiausiai mylįs.

Narcizo meilė ir pačiais geriausiais laikais pirmiausia pasireiškia per tai, kiek ir ko narcizas iš kitų žmonių gauna sau. Todėl skyrybų metu ši jo pozicija išryškėja kaip jokiame kitame etape ir padaro jį pavojingą buvusiems artimiausiems žmonėms.

*****

Jeigu jūs šiuo metu svarstote skyrybas su žmogumi, kuris turi narsicistinių bruožų ar jas išgyvenate, ir jums reikia pagalbos, susisiekite su manim ir susitarkite dėl konsultacijos. Kontaktai – meniu kvadratėlyje dešinėje pusėje viršuje.

Kaip apleistumas tampa savasties dalimi

Kaip jau kalbėjau ankstesniuose pasisakymuose šia tema, apleistumo trauma dažniausiai įgyjama vaikystėje.

Kai kažkurio iš tėvų ar vieno iš tėvų nėra šalia vaiko tuomet, kai jam jo reikia, vaikas galvoja: “mano tėtis ne su manimi yra dėl kažko, ką aš padariau arba dėl to, koks aš esu“.

Žinoma, jausmas, kurį patiria vaikas, kai pasigenda tėvų ar vieno iš jų šalia, tuomet kai jų labai reikia, yra sunkus, nepakeliamas, blogas. Todėl patiriamas jausmas įsisąmoninamas kaip “aš esu blogas“. Arba “aš nesu pakankamai geras“ (kad tėvas ar mama dabar būtų šalia su manimi).

Vaikas situacijos subjektyvumo nesuvokia, nesugeba išanalizuoti pačios situacijos ir atskirti būtinybę, savo potyrius bei išvadas, kurios yra nelogiškos. Vaiko patiriami jausmai yra stiprūs ir visos šios natūraliai besivystančios sekos jis nesugeba valdyti nei logiškai, nei kaip nors kitaip. Jo vienintelis priėjimas – jis ją išgyvena, kaip vienintelę tikrą tiesą.

Kuo dažniau ir ilgiau kartojasi momentai, kai vaikas jaučiasi apleistas, paliktas, vienišas, nesuprastas tėvų arba tiesiog tėvų tuo metu nėra šalia fiziškai, tuo labiau žalojanti ir gilesnė tampa trauma. Tas jausmas kartu su mintimi “aš esu blogas“ tarsi išsigraviruoja vaiko viduje. Ir kuo tokia situacija ilgiau truko, ar ilgesnį laiką nuolatos kartojosi, tuo išsigraviruoja giliau.

Ši jausmo ir minčių seka nepriklauso nuo realių objektyvių aplinkybių: tėvų užimtumo, mirties, su darbu susijusių komandiruočių, ligos ar emocinio nesąmoningo tėvų nutolimo.

Tėvai gali būti fiziškai šalia, tačiau tuo pačiu gali būti vaiką apleidę: paskendę savo problemose, savo mintyse, apimti vidinio nerimo susitelkę tik į save ar į kažkokias kitas problemas, gali negirdėti vaiko, neišklausyti, neatsiliepti į vaiko bendravimo šauksmą.

Toks nematomas nutolimas, kai fiziškai tėvai kaip ir yra šalia, yra lygiai taip pat traumuojantis, kaip ir fizinis kažkurio iš tėvų pasišalinimas iš gyvenimo – skyrybos, išsikėlimas gyvent atskirai, liga ir dažnas buvimas ligoninėse ar mirtis.

Tokią vaikystės traumą įgijęs vaikas užaugęs nuolatos jausis kažkoks ne toks, kažkoks nepakankamai geras, kažkoks prastesnis už kitus, nevertas meilės, jausis nuolatos neišklausomas, netikės, kad susiras gerą partnerį, nes manys, kad tokie, kuriuos jis laiko gerais, į jį nežiūrės. Ir bus tuo šventai įsitikinęs, nepriklausomai nuo to, ar kalbės apie tai, ar ne, ir nepriklausomai nuo to, kad pats niekaip negalės paaiškinti kodėl. Toks suaugęs vaikas ir lieka tiesiog mažas sužeistas nelaimingas vaikas suaugusiojo kūne, besijaučiantis nevertas gero gyvenimo.

Klausimas: gelbėkit, mano buvęs vyras susirado naują meilę!

Gelbėkit, padėkit, mane ištiko emocinė krizė, kurios visiškai nesitikėjau.

Jau pusę metų gyvenu atskirai nuo savo vyro, sprendimui išsikraustyti brendau labai ilgai. Kelis metus man buvo tikrai blogai su juo, lyg ir bandydavom spręsti problemas, bet pagerėjimai būdavo laikini, ir vėl būdavo viskas tas pats.

Prieš išsikraustant man buvo net paskirti antidepresantai, bet išsikrausčius, nors buvo sunkių momentų, iš esmės pradėjo akivaizdžiai gerėti situacija. Pradėjau tvarkytis buitį, rūpintis dviem vaikais, savimi, gerėjo savijauta, pasitikėjimas savimi. Ypač kai pavykdavo susitvarkyti su kokiu iššūkiu, ir ypač tokiu, kur anksčiau vyras sakydavo, kad man nepavyks, ir kur jis kėlė savo vertę: išsilaikyti materialiai, palaikyti tvarką namuose, net pritaisyti naują WC dangtį ir pan.

Vyro nepasiilgdavau jau seniai, dar kai kartu gyvenom, po to išvis jaučiausi atitolusi. Gyvendama atskirai, tais retais atvejais, kai pabendraudavom, pradėjau dar geriau matyti, kad jis tikrai nelabai koks, nuolat skundžiasi, nesprendžia savo problemų, nesirūpina vaikais, neturi nei mažiausios kantrybės ir netoleruoja, jei bent menkiausias dalykas vyksta ne taip, kaip jam norisi.

Tik staiga šiomis dienomis pamačiau, kad jis turi kitą. Tarsi kas trenkė per galvą. Kažkas atsitiko su manim, nebesuprantu savęs. Ašaros byra, nebegaliu nei valgyt, nei miegot, nei rūpintis normaliai vaikais, nei dirbti. Vis galvoju apie jį ir ją, nebesuvokiu savo jausmų išvis.

Norisi ją prigąsdinti (ji ištekėjusi), ir tuojau pat susigrąžinti vyrą. Nors protas prisimena, kad man paskutinius kelis metus buvo tikrai blogai su juo. Ką man daryti?

Audronė

Atsakymas:

Pagalvokime, kasgi atsitiko. Jūs teisi, jūs tikrai patiriate emocinę krizę. Pažiūrėkime, kas atsitiko ir kokie galimi variantai bei kur jie veda.

Jūs pati palikote vyrą, nes jums nebuvo gerai su juo, tą labai aiškiai įvardijate. Be to, prieš tai bandėte spręsti santykių problemas. Šaunuolė, pirmiausia tai rodo, kad esate žmogus, kuris sprendžiate problemas. Tai labai gera savybė, kuri padės ir šiuo atveju.

Visgi kas atsitiko? Galbūt Jūsų santykiuose vyras buvo tas, kuris eina iš paskos, kuris labiau buvo priklausomas nuo santykių. Nors palikote jį, jis Jūsų pasąmonės horizonte buvo tarsi kokia garantija, “jeigu ką“ variantas, jei Jums nepasisektų pačiai vienai be jo.

Kai paliekame savo partnerį, neretai pasąmoningai tikimės, kad jis, patyręs šoką būti paliktas, greitai susivoks, kas Jūsų jame netenkino, ir grįš pas jus šliauždamas keliais, maldaudamas atleidimo ir su pilnomis kišenėmis pažadų, kad jis pasikeitė. Ir jūs gyvensite nuo šiol ilgai ir laimingai, iki gyvenimo pabaigos…

Pamačiusi savo vyrą meiliai bendraujantį su kita, netekote dviejų dalykų: vilties, kad jis pasikeis ir pagaliau taps tokiu vyru, kokio Jums reikia (o kartu ir sėkmingos tolimesnės partnerystės iliuziją), bei atsarginio varianto, kad jei nerasite geresnio vyro, tai visuomet galėsite grįžti pas šį, ir gyventi pažįstamą gyvenimą, nors jis Jūsų ir netenkino.

Kadangi šios dvi pasąmoninės pasakėlės iki šiol nebuvo Jūsų suvoktos kaip egzistuojančios, todėl skaumas jų netekus užklupo netikėtai.

O skausmas, kaip suprantu, stiprus. Greičiausiai todėl, kad šios šitos pasąmoninės pasakos arba iliuzijos teikė savotišką saugumo jausmą.

Kad arba nereiks ieškoti kito partnerio, eiti į platų pasaulį, kuriame nežinia kokie pavojai tyko (pvz. o jeigi nauja meilė ir vėl nevykusi?), o viskas išsispręs kažkaip magiškai, be jūsų pastangų, tiesiog jūsų buvusiam partneriui staiga pavirtus vyru, kurio Jums visuomet reikėjo.

Arba, kad kai naujo partnerio ieškojimai bus bevaisiai, netenkins rezultatai, nusivilsite, pasijusite pavargusi ir per ilgai paieškose, visuomet galėsite grįžti pas buvusįjį lyg niekur nieko, klesterti ant kėdės virtuvėj, ir žinosite, kokias bandeles iškepti prie kavos. Ir vėl gyvensit lyg niekur nieko.

Faktas tas, kad jūsų išėjimas sukrėtė žmogų, ir iš jo atėmė saugumo pagrindus taip pat. Galbūt jie nebuvo labai stiprūs ir taip, todėl jis nulinko link lengvesnio varianto. T.y. ne ieškojo priežasčių, kodėl subyrėjo Jūsų santuoka, o ieško kaip greitai ir lengvai nuslopinti vidinį skausmą po skyrybų, užkišti tą vidinę tuštumą, kuri, tikėtina, buvo jau ir prieš jus, tik paryškėjo po to, kai išėjote.

Grynai fiziologiškai Jūsų smegenys suvokia Jūsų buvusį vyrą kaip “mano“, nesvarbu, kad Jūs nebe su juo. Todėl jo matymas su kita sukelia tiesiog skausmingą smegenų neuronų gaminimąsi suvokti situacijai “jis gali būti su kita, ne tik su manim“ bei “jis ne mano“.

Kaip išgyventi artimiausias dienas?

Pirmiausia, artimiausiomis dienomis labai rūpinkitės savimi. Įsivaizduokite, kaip mama mažu susirgusiu vaiku. Nes tas vidinis Jūsų vaikas staiga pasijuto paliktas ir apleistas, taip kaip pasijustų vaikas apleistas tėvų. Todėl rūpinkitės savimi kaip tik galite tam, kad išgyventumėte. Taip sužinosite, kad savyje turite gilius resursus meilės ir rūpesčio sau, išmoksite save geriau mylėti.

Ką daryti iš esmės?

Kai kurie žmonės negali nieko nedaryti, kaip juos sprogdina vidinė emocijų užkurta energija iš vidaus. Jei esate viena iš tokių, būtinai leiskite tai energijai išeiti veiksmų pavidalu. Jei tai pyktis, nesvarbu, ant vyro ar ant tos moters, ieškokite kaip jį išlieti konstruktyviai: bėkite, eikite kol neteksite jėgų, sportuokite, verkite, daužykite pagalvę, lėkštes ar pan. Bet, žinoma, to neturi matyti vaikai bei jūsų vyras nei jo nauja simpatija.

Galite nusiraminimui pasieiškoti internete “how to get your ex back even if he is dating“ ir labai gerai išsistudijuoti medžiagą. Sudaryti planą, kaip veiktumėte Jūs. Tai pamaitins jūsų tiek veiksmo poreikį, tiek vilties atstatyti saugumo jausmą.

Galite išbandyti emocijų paleidimo, tapinimo, įvairias kitas technikas, kurios Jums reikia šiuo metu taip būtiną atsipalaidavimą. Atraskite, kas Jus ramina, suteikia “sucentravimo“ jausmą, stabilizuoja, grąžina į save, užsiiminėkite šiomis praktikomis (net jei tai druskos vonia) tiek, kiek Jums dabar reikia.

Kai aprimsite, stabilizuositės, kiek nusės emocinė audra, nusės smėlio dulkės, pasimatys protas.

Tuomet sudarykite šiuos išsamius sąrašus: kodėl aš jį palikau, kokio vyro man reikia gyvenime (čia ne apie jį, čia bendrai), tada sulyginkite du sąrašus ir pamatykite, kuo skiriasi šie du vyrai. Ar jie turi apskritai ką nors bendro? Susirašykite, ar mano buvęs vyras turi potencialo tapti tuo vyru, kurio man reikia?

Tuomet apgalvokite, ar tikrai verta susigrąžinti savo buvusį vyrą? Jūs daug už ją pranašesnė, nes geriau žinote, kas jam patinka, ir jei jis su Jumis bendrauja, tokius šansus turite tikrai nemažus. Bet ar to tikrai Jums reikia? Įsivaizduokite, kad tai įvyko. Ar po metų laiko nebūsite toje pačioje vietoje, kaip kad prieš iš jo išsikraustant?

Ir būtinai būtinai dirbkite su savo vidiniu trūkumo jausmu, su savo vidiniu nesaugumu. Jei ji ištekėjusi, vistiek bręsta vienokio ar kitokio lygio drama jų fronte.

Arba sužinos jos vyras, arba ji turės skirtis. Net jei ji išsiskirs, ir susituoks su Jūsų buvusiu vyru, panašu, kad vyras turės ir šioje santuokoje tų pačių problemų, kaip kad turėjo su Jumis. Nes iš aprašymo skamba taip, kad jis neišgaudė savo vidinių demonų po Jūsų faktinių skyrybų, o iš karto puolė į kitus santykius. Leiskite tiems žmonėms patirti savo pasirinkimus. Jums skaudu dabar, kad jie laižo medų, ir kad Jūsų buvęs vyras neieškojo medaus statinės su Jumis kartu. Jis pasirinko lengvesnį kelią – susirado šalia nukritusį neprižiūrimą medaus šaukštą, kai atsivėrė skaudi tuštuma po Jūsų pasitraukimo.

Jei dirbsite su savo vidiniais poreikiais, spręsite savo vidines problemas, galbūt net ir nebus smagu pasimėgauti tuo vaizdeliu, kai Jūsų buvęs vyras ir jo nauja svajonė vardu Iliuzija suvalgę medaus šaukštą ras statinę deguto ir turės suvalgyti ir ją. Nes medaus šaukštai taip gatvėj lyg niekur nieko nesimėto. Kaip tas sūris pelėkautuose. Jis būna supakuotas su statine deguto. Tik va bėda, tie, kurie būna peralkę medaus, yra nepajėgūs įžiūrėti deguto tol, kol jo statinė nesprogsta jų širdyse. Bet čia jau nebe Jūsų istorija. Kurkite sąvąją.