Ar narcizai – tik vyrai?

Visada, kai rašau apie narcizus, jiems apibūdinti naudoju vyrišką giminę. Rašau apie narcizą vyrą ir vargšę auką jo žmona. Kai stengiuosi rašyti neutraliai, nepriskirdama konkrečių rolių, vistiek vartoju vyrišką giminę, kuri naudojama lietuvių kalboje norint išsireikšti neutraliai.

Iš tiesų narcizai būna ne tik vyrai. Lygiai tokios pačios narsicistinės asmenybės gali būti ir moterys. Narsicizmas yra asmenybės sutrikimas, tai emocinės raidos sutrikimas, realiai nepriklausantis nuo lyties. Jis yra ne prigimtinis, nulemtas ne chromosomis ar DNR, o įgytas kaip psichikos gynybos mechanizmas nuo emociškai atšiaurių sąlygų, kuriose turėjo augti vaikas.

Statistiškai vistik dažniau pasitaiko vyrai nei moterys. Vyrams narsicistinis asmenybės sutrikimas yra nustatomas dažniau. Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingus duomenis, tačiau jie svyruoja maždau tarp 75-80%. Vadinasi, tarp 10 narcizų maždaug 2 bus moterys.

Iš mano pažįstamų žmonių, kurie akivaizdžiai turi narsicistinių bruožų, vyrai yra 6, o moterys 3. Tai maždaug irgi atitinka minėtą statistiką.

Greičiausiai taip yra dėl to, kad tradiciškai Vakarų visuomenėje kai kurie narcizams būdingi bruožai yra laikomi teigiamais vyro bruožais. Tokie kaip jausmų nerodymas, negailestingas puolimas ir agresyvumas siekiant būti laimėtoju, tapimas nugalėtoju neatsižvlegiant į priemones ir kainą.

Iliustracija iš Wickimedia

Moterys galbūt dažniau turės slapto narcizo bruožų, tačiau aš asmeniškai pažįstu ir dvi moteris, kurios yra atviros narcizės. Moterys su narsicistiniais charakterio bruožais naudoja lygiai tokias pačias taktikas, manipuliacijas ir, deja, turi tokį patį griuždantį poveikį savo aukoms. Ar tai būtų darbo kolegos (dažniausiai pavaldiniai arba to paties rango kolegos) ar išrinktasis.

Todėl ten, kur rašau apie narcizų aukas, dažniausiai naudodama moterišką giminę, tose rolėse realiame gyvenime lygiai tiek pat gali būti ir vyras.

Tik socialiniuose šablonuose yra taip nusistovėję, kad tai vyras dažniau yra agresorius, o gležna nekalta moterytė yra vargšė auka. Gyvenime būna visaip. Čia kalba dažniausiai juk eina apie psichologines kovas ir emocinį išnaudojimą, nebūtinai moteris turi būti fiziškai stipresnė, kad vyktų mano aprašomi procesai.

Užtenka narsicizmo, o dar paslėpto po dirbtine malonia šypsena, skirta viešajam įvaizdžiui kurti, ir moteriai – agresorei maskuotis yra dar lengviau nei vyrui. Nes visuomenė automatiškai jai priskiria švelnesnės, gležnesnės, o t.y. ir pažeidžiamesnės rolę. O ji, jei turi narsicistinių bruožų, iš tiesų yra toks pats negailestingas monstras, savo liežuviu suniokojantis ir aukšto, sportiško, sėkmingo ir iš pažiūros stipraus vyro savimonę, pasitikėjimą savimi, savarankišką mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir pasirūpinti savimi.

Moterys gali būti tokios pačios žiaurios ir niokojančios. Tokios pačios neįtikinamai įžūlios savo naudojamomis priemonėmis ir į nieką neatsižvelgiančios. Tuo tarpu nuo jų nukentėjusiam vyrui tik dar sunkiau del to, kad aplinkiniai niekada nepagalvotų, kad taip gali būti, ir jis žino, kad greičiausiai niekada niekas nesužinos, ką jiems tenka patirti ir per kokią mėsmalę praeiti.

Jeigu pažįstate moterų, kurios, jūsų nuomone, turi narsicistinių bruožų, prašau, parašykite komentaruose, kuo jos buvo ypatingos ar skirtingos, lyginant su vyrais. O kas patekote į sudėtingą situaciją darbe ar intymiuose santykiuose su moterimi narcize ir jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės konsultacijos. Kontaktai yra nurodyti viršuje dešinėje meniu kvadratėlyje.

 

Tuščia viltis

Prasidėjus nuvertinimo fazei su narcizu, o iš esmės 90% viso gyvenimo su narcizu ir yra nuvertinimo fazėje, nuolatos lydės toks jausmas, kad reikia dar šiek tiek pasistengti, ir tada vėl santykiai grįš į išsiilgtą pradinę fazę. Kai narcizas nešiojo jus ant rankų, sakė, kad tai – geriausias dalykas, kuris nutiko jam jūsų gyvenime, kai jus dievino ir garbino ir kiekviena diena buvo nuklota širdelėmis kaip kokia Valentino diena.

Narcizai yra labai gudrūs. Ir nors iš esmės jie neprisiima atsakomybės ir neketina keistis, jie kura iliuziją, kad jie irgi dirba prie to, kaip čia pagerinti santykius, kad jie irgi siekia grįžti į tą tą santykių fazę, kai meilė intensyviai žydėjo.

Visas narcizų triukas yra tame, kad iš tiesų jie net neketina prisidėti prie santykių klestėjimo iš savo pusės. Jie mano, kad jie viską daro teisingai. Tai, kad jie rodo pastangas, pvz. eina į porų konsultacijas ar terapijas, yra tik dar vienas jų veiksmas kurti savo teigiamam įvaizdžiui. Nes vien pats faktas, kad jie eina, jau savaime įrodo, kokie jie yra atsidavę sutuoktiniai, “giliai investuojantys į savo šeimos gerovę“. Jie net neketina keistis. Be to, kad taip kuria savo įvaizdį, narcizas iš esmės moka pinigus psichoterapeutui, kad jis sutvarkytų sutuoktinį, kuris nesielgia taip, kaip reikia.

Su terapeutais ar be jų, narcizai labai intensyviai kuria įspūdį, kad jeigu jų partneris tik dar pasistengtų, tai tada jau tikrai santykiai susinormalizuotų. Jie nuolatos kursto viltį savo partneriuose. Momentiniai prašviesėjimai, t.y. kai santykių ciklas trumpam persisuka į sudievinimo fazę (pvz. po to, kai žmona norėjo skirtis, tačiau įkalbėta grįžta namo), prisideda prieš iliuzijos apie galimus gražius santykius kurstymą. Visgi labiausiai narcizo puoselėjama idėja yra “jeigu tik tu labiau pasistengtum“.

Partneris, žinoma, nori tų gerų santykių, kurių skonį dar vis prisimena, tai ir stengiasi. Ir stengiasi, ir stengiasi. Visa esmė yra tame, kad narcizo subtiliai pakurstoma viltis apie gerus santykius yra tuščia. Kad ir kiek partneris besinertų stengdamasis apsikeisti ir prisidėti prie santykių gerovės, realiai jie niekada nepagerės. Tai yra iliuzija, ši viltis yra tuščia.

Narcizui reikia, kad partneris turėtų tokią viltį ir ja tikėtų. Jam reikia, kad partneris stengtųsi ir stengtųsi, o iš tiesų būtų nuolatinėje būsenoje, kur jis jaučiasi nepakankamai geras. Ir vis dar norėtų stengtis. Nes tai yra būsena, kurioje narcizas gali valdyti savo partnerį.

Tuščia viltis palaiko santykius, t.y. nors santykiai ilgai yra netenkinantys, viltis yra ta grandis, dėl kurios partneris netrenkia durimis ir neišeina. Jausmas, kad “jeigu tik aš pasistengčiau“ leidžia narcizui diktuoti sąlygas, į kurią pusę jo partneris turėtų dėti pastangas gerinti savo elgesį. Ir nuolatinis tikslo nepasiekiamumas perša mintį, kad turbūt narcizo partneris yra tas, kuris yra iš esmės nesugebantis pakankamai apsistengti dėl santykių, kad jie būtų geri.

Žinoma, tokia santykių dinamika yra iš visų pusių palanki narcizui. Jis neturi prisiimti atsakomybės už netenkinančius santykius. Tiksliau, santykiai netenkina tik partnerio, o narcizą tenkina, nes jis ir nori išlaikyti savo partnerį nuolatinėje būsenoje, kur jis jaučiasi nepakankamai geras. Toks pastangų nukamuotas partneris neturi jėgų pareikšti savo teises, pareikalauti atsakomybės ir iš narcizo, bet ir neturi jėgų santykiams užbaigti. O tuščia viltis vis išlaiko santykius ir neleidžia jiems savaime nutrūkti.

Be to, narcizas viso šio nesibaigiančio proceso metu išlaiko jo kontrolę. Taip gali tęstis iki begalybės tol, kol narcizas sugeba palaikyti iliuziją, kad gerų santykių viltis yra ne tuščia. Nors ji buvo tuščia nuo pat pradžių. Nes narcizas nesugeba kurti pilnaverčių santykių su kitu sau lygiu žmogumi. Jo pastangos yra nukreiptos kontroliuoti kitą žmogų. O vilties iliuzijos kūrimas yra dar viena iš jo taikomų, ir, deja, puikiai veikiančių taktikų.

Martin Gommel nuotrauka “Kai guliu mirdamas“ iš Flickr.com

*****

Jeigu įtariate, kad turite reikalų su narcizu, tačiau nesate tikri, galiu padėti pasitikrinti šią versiją. Viršuje dešinėje yra mano kontaktai, susisiekite su manimi dėl konsultacijos.

Narcizo koziris – aukos vaidmuo

Daug rašiau apie narcizų vidinę ir išorinę akrobatiką. Atėjo laikas mesti visas kortas ant stalo ir paviešinti finalinius narsicistinės asmenybės akordus.

Kai narcizą aplinkybės užspeičia į kampą ir jam nebelieka galimybės vaidinti įprastos herojaus rolės, jis išsitraukia savo kozirį – staiga tampa dramatiška auka.

Buvęs herojus gelbėtojas, visuomenės šviesulys, princas ant balto žirgo, kaimo šaunuolis ir pan. (kabutes praleidžiu), staiga iš vieno dramos žanro atlikėjo vaidmens peršoka į kitą – aukos vaidmenį.

Čia kalba neina apie tuos žmones, kurie kaip aukos vaidmenį pasirinkę visą savo gyvenimo scenarijų. Čia eina kalba apie dramatišką aukos paveikslą. Suprask, kiek aš padariau, visus gelbėjau, visiems padėjau – juk matėt, ar ne? Žinoma, kad aplinkiniai matė. Narcizas vaidmenis vaidina viešumoje. Tik artimieji žino jo tikrąjį veidą. Todėl jau kai vaidina, ar tai būtų herojaus, ar laikinas aukos vaidmuo, tai jis daro trankiai ir garsiai, kad darytų įspūdį žiūrovams.

Paveiksliukas iš baerbookspress.com

Tada jis tampa tuo neįvertintu herojum, kuris tiek atidavė, tiek “pasiaukojo“ anksčiau, o va, visi kokie nedėkingi, nesuprato, ką gavo, pamynė jo kilnumą ir taurumą po kojomis, sutrypė. Ach, jie nežino, ką daro…

Aukos vaidmuo narcizui sekasi labai gerai, ir jį, beje, kaip ir herojaus, jis atlieka labai įtikinamai ir įtaigiai. Kodėl? Nes jis tam tikra prasme yra auka pats. Tik auka jis tapo seniai seniai, ankstyvoje vaikystėje, kai įvyko asmenybės skilimas. Taip, tuomet kaip vaikas jis buvo auka, ir tą aukos jausmą savyje jis gerai išsaugojo. Tačiau būdamas suaugęs, narcizas, kaip taisyklė, savo aukomis paverčia kitus žmones. Ir, kadangi jis yra suaugęs, jis atsako už savo veiksmus. Šioje situacijoje, kurioje jis vaidina auką, jis nebėra auka. Jis yra agresorius, slepiantis savo tikrąjį veidą.

B. Burgis, mano įtartas kaip turintis narsicistinio tipo asmenybę, irgi sėkmingai ir rėksmingai persimetė į aukos vaidmenį, kai jo šantažai perėjo į teisėsaugos rankas. Tai tik patvirtina, kad greičiausiai mano spėjimai dėl jo asmenybės tipažo yra teisingi.

Bet čia aš aprašinėju ne jį vieną, o visą tendenciją, kaip elgiasi tokio tipo asmenybės. Tai niekada nebus jų kaltė, tik kitų, jie visada, aplinkybių ir situacijos prispausti, bus tik aukos, garsiai rėkiančios ir tokiu iškreiptu būdu sau toliau narsicistinį peną besirenkančios. Toks skambus didus akordas klasikinėje simfonijoje pavadinimu “Narsicistinis asmenybės sutrikimas“.

*****

Jeigu nukentėjote nuo žmogaus, kuris jums kenkė, o viešai apsuko viską aplink, visiems pateikė Jus kaip “blogietį“, jaučiatės nepelnytai nukentėjęs ir įtariate, kad galbūt turite reikalų su narsicistinio tipažo asmenybe, susisiekite su manimi (kontaktai meniu kvadratėlyje dešinėje viršuje) ir susitarsime dėl konsultacijos.

Slaptas narcizas

Šiam įrašui brendau seniai. Nes kaip jau turbūt ir mano ankstesnių įrašų supratote, netgi klasikinis narcizas nėra toks super išsipuošęs vaikinas, kuris negali atsitraukti nuo veidrodžio, nes nori nuolatos savimi gėrėtis.

Realybėje tas veidrodis yra kiti žmonės. Ir narcizas realybėje atrodo visai kitaip. Jis daro viską, kad kiti juo žavėtųsi, todėl visiškai neprimena tos legendos apie narcizą. Jis daugelio akyse tik žavus vyrukas. Žinoma, gali būti ir mergina.

Slaptas narcizas yra tipažas, apie kurį net nekiltų mintis pagalvoti kaip apie narcizą! Jis visiškai neturi akivaizdžiai matomų bruožų, kurie gali išduoti klasikinį narcizą. Jis gali nevažinėti naujausio modelio automobiliu, negyventi prabangiausiame rajone didžiausiame name, jis gali neblizgėti firminiais rūbais, o rengtis netgi pabrėžtinai kukliai ir sau gailėti prabangos.

Jis gali būti tylus ir ramus, netrokšti atsidurti visų dėmesio centre, kaip kad klasikinis narcizas. Jis iš tiesų iš išorinio elgesio ir nesidemonstravimo gali atrodyti visiška narcizo priešingybė!

Kas jį tuomet daro narcizu? Susikoncentravimas tik į save ir savo poreikius. Noras, kad viskas vyktų tik pagal jo scenarijų. Neatsižvelgimas į kitų žmonių poreikius. Nesupratimas kitų žmonių jausmų. Į pasaulį ir gyvenimą žiūrėjimas tik per vieną filtrą: “o kas man gero iš to?“. Nevaldomo pykčio priepuoliai kai užsidaro durys ir namuose lieka tik šeima. Negebėjimas priimti kritikos, nenoras keistis, noras, kad visi kiti prisitaikytų.

Vis dėlto gero įvaizdžio siekimas kitų akyse taip pat nuolatos vyksta, kaip ir klasikinio narcizo atveju, tik daug labiau užmaskuotai. Jei klasikinis narcizas gali savo žmoną ir vaikus aprėkti prie svečių ir juos viešai paniekinti tam, kad pakeltų savo savivertę, tai slaptas narcizas tai darys kur kas subtiliau. Jis viešai neaprėks, tačiau imsis rodyti, koks jis atsidavęs tėvas ir vyras. Suprask, “matai, koks aš iš tiesų geras žmogus (tėvas, vyras, sūnus ir t.t.)“, nors tą pačią akimirką, kai svečiai išeis ir durys užsidarys, jis nustos vaidinti savo rolę, aprėks arba tiesiog nueis užsiimti savais reikalais.

Vyro kaukė. Nuotrauka iš Wickimedia Commons

Žodžiu, jei klasikinis narcizas moka pateikti, kaip viskas, kas jo ir pas jį yra geriausia, taip slaptas narcizas irgi subtiliai labai moka viešumoje demonstruoti savo gerumą. Tik tas gerumas pridengtas tokia gana subtilia kuklumo kauke. Jis iš tiesų kuria tylaus, nesidemonstruojančio gero žmogaus, gero kaimyno įvaizdį. Ir tas kaimynas nei už ką nepatikėtų savo ausimis, jeigu kada nors išgirstų, ką apie jį kalba slaptas narcizas durims užsivėrus. Ne tai, kad narcizas nešioje pletkus, bet labiau tai, kad jis viena galvoja iš tiesų, o kuria visiškai kitokį elgesio modelį viešumoje.

Romantinių santykių pradžiai būdingi visi narcizams būdinti bruožai: greitas santykių vystymas, greitas elgesys su nauja mergina kaip su savo nuosavybe, neatsižvelgiant į jos poreikius. Nors greta gana įtikinamai kuriamas vaizdelis, kaip jis rūpinasi merginos emociniais poreikiais ir koks jis patikimas (suprask, visuomet tavimi rūpinsiuosi). Kas vyksta iš tiesų – kaip ir tu kaimynu, vyksta įvaizdžio “aš tau reikalingas“ kūrimas merginos akyse. Yra labai sunku atskirti tikrai besidomintį nuoširdų žmogų, su kuriuo galima sukurti nuoširdžius, gilius, ilgalaikius santykius, kuriuose palaikymas ir emocinių poreikių tenkinimas bus ir žymiai ilgiau po romantinės fazės, ir slaptą narcizą.

Nes slaptas narcizas todėl ir yra slaptas, net yra žymiai geriau užsimaskavęs. Tol, kol jis nepajaučia, kad mergina netapo jam visiškai pilnai atsidavusi, jis nepavargs vaidindamas atidaus, daug laiko su ja leidžiančio rolę. Kažkada buvęs atstumtas tėvų pats, jis ir nesitiki lengvai laimėti meilę. Dabar jis elgiasi taip, kaip merginai iš tiesų reikia jos poreikiams tenkinti, tačiau esminis dalykas yra tai, kad jis taip daro ne dėl to, kad merginos gerovė jam kiek nors rūpėtų. Jis tai daro kaip investiciją į savo asmeninę gerovę. Kad kai mergina jau bus jo, jis galės vėl elgtis taip, kaip jam įprasta, tačiau jai jau bus per vėlu išeiti.

Todėl merginai tik nusprendus pilnai atsiduoti šiam vyrui, jo elgesys pasikeičia tą pačią akimirką vos ne 180° kampu. Jam nebereikia dėti pastangų toliau vaidinti rolės, nes jis gavo tai, ko siekė – ji mano! Tai rodo, kad iš tiesų – todėl jis ir narcizas – jam ir pirma terūpėjo tik jis pats ir tai, ar jis gaus to, ko sieka.

Kadangi slaptas narcizas labai puikiai buvo prisitaikęs vaidinti savo kaip atidaus vyro rolę ir tai atlikinėjo ilgai ir įtikinamai, mergina po to ilgai negali suprasti, kas čia atsitiko, ir dėl ko įvyko visiškas persijungimas. Jeigu ji jį rimtai pamilo, ji vis kas dieną laukia to, buvusio atidaus, rūpestingo, mylinčio vyro. Ir kasdieną sulaukia šalto, reiklaus despoto, gyvenančio tik pagal savo planą, kuriame merginai skirtas antraeilis vaidmuo – tiesiog prisitaikyti ir aprūpinti slaptą narcizą visais jo poreikiais.

Iš esmės visa dinamika, poveikis artimiausiam žmogui, jo emocinei būsenai yra visiškai toks pats, kaip kad ir su klasikiniu narcizu. Tik jo kuriamas įvaizdis neatitinka klasikinio narcizo aprašymų. Todėl jis toks tarsi kaip ir nepagaunamasis. Jei klasikinio narcizo atveju visi aplinkiniai žmonės jau bus nukentėję nuo klasikinio narcizo, t.y. bus susipykę, ar nukentėję nuo jo pykčio atakos ar pan., tai slapto narcizo atveju visi bus įsitikinę, kad jis – nuostabus rūpestingas vyras, šeimos tėvas, geras, ramus, patikimas žmogus.

Tuo tarpu namuose situacija bus visiškai kitokia. Pasireikš visi narcizo požymiai, kurie būdinti ir klasikiniam narcizui: kitų žmonių poreikių ignoravimas, empatijos nebuvimas, galios demonstravimas ir dominavimas, emocinių trikampių kūrimas, bus auksinis vaikas ir juodoji avis, vienoks elgesys matant kitiems, kitoks – prie šeimos narių, visi kalti tik ne aš, visi durniai ir pan. Žodžiu, visas vidinis paveikslas, šeimos ir santykių dinamika bus lygiai tokia pati, tik išorinis vaizdas slapto narcizo atveju išlieka maskuojantis.