Geštalto teorija ir narcizo idealaus paveikslo išsaugojimas

Geštalto psichologijos kryptis tyrinėja, kodėl žmonės mano dalykus taip, kaip mato. Žmogus gali nematyti dalies daikto ar objekto, tačiau jo smegenys iš patirties prikuria likusią nematomą dalį iki visumos ir taip žmogus gali gana gerai įsivaizduoti, kaip atrodo visas objektas.

Alex Ariza piešinys iš jo blogo

Pavyzdžiui, jeigu prieš jus stovi žmogus ir jis užstoja dalį sienos, kuri yra už jo, jūs juk nemanote, kad už jo nugaros žiojėja skylė, nors į kambarį įėjote kątik ir sienos prieš tai nematėte. Iš tos sienos dalies, kuri liko matoma, jūsų smegenys prikuria, pačios susikuria ir priduria trūkstamą informaciją ir taip galvoje susiformuoja pilnas objekto vaizdas netgi kai dalis to objekto yra nematoma. Žmogus gali gerai įsivaizduoti visą sieną, nors ją ne visą matė.

Šis principas skatina žmogaus psichiką “uždaryti sceną“, t.y. duoti užbaigtumą suvokimui to, kas yra prieš jo akis tam, kad jis galėtų pilnai įvertinti situaciją. Tai yra savybė, susiformavusi vėlgi išlikimo pagrindais. Todėl, tarkime tame kambaryje likus pavojui, žmogus, norėdamas pabėgti, nesitrenks į sieną, kuri buvo už kito žmogaus nugaros, manydamas, kad ten buvo skylė. Jis ieškos išėjimo pro duris.

Taigi, žmogaus psichika, surinkusi reikiamą, pakankamą kiekį duomenų apie daiktą, žmogų, reiškinį ir t.t., siekia apibendrinimo, tarsi galutinio įvertinimo ir situacijos uždarymo, įvardinimo.

Tai yra visuose žmonėse veikiantis principas, kurį puikiai išnaudoja narcizai. Jie nežino teorijos, tačiau jie mato, kad praktikoje tai puikiai veikia. Pradėję meilės bombardavimo etapą jie žino, kad netgi tai atlikus neidealiai ir pro idealaus įvaizdį prasmukus vienam kitam netikslumui, bylojančiam apie tikrąjį narcizo charakterį, tos “smulkios detalės“ aukos greičiausiai bus nurašytos kaip nereikšmingos ir neįtakos jos apibendrinimui, kai auka po kiek laiko narcizą suvoks kaip puikų, gerą, žavesį keliantį ir patikimą žmogų.

Įdomu ir tai, kad sykį susiformavus pirminei nuomonei, žmonės lengvai šios nuomonės nekeičia. Tai yra kitas principas, kuris yra būtinas tam, kad psichika išliktų stabili. Tai reiškia, kad net pradėjus lįsti į paviršių iškalbingoms detalėms, paneigiančioms pirminį narcizo apibūdinimą aukos psichikoje, jos psichika pati yra linkusi kaip tik įmanoma ilgiau laikytis pirminio suvokimo ir kaip įmanoma ilgiau nepersvarstyti to žmogaus poveikio savo gyvenimui.

Salvadoras Dali paveikslas “Vergų turgus“

Iš tiesų pilnas paveikslo pavadinimas yra “Vergų turgus ir nykstantis Voltero biustas“. Ir jeigu jūs pirmiau pamatėte vienuoles, dėl jau minėto principo gali būti sunku pamatyti Voltero biustą, paslėptą paveiksle. Tačiau kai man parodė, kur yra Voltero biustas, man jau sunku prisiversti matyti vienuoles, nes aš jau matau jo biustą! Taip veikia psichikos siekis išlaikyti kiek įmanoma labiau vientisą jau iki tol suvoktą apibendrintą informaciją ir kartu psichikos stabilumą.

_________________________________________________________

Jeigu reikia pagalbos norint permatyti visą sistemą, kurioje veikia narcizai ir išsikapstyti iš jos poveikio, dešinėje viršuje yra kontaktiniai duomenys, galite susitarti dėl konsultacijos

Geštalto teorija ir narcizo idealaus paveikslo išsaugojimas

Žmogiškojo magneto sindromas

Ross Rosenberg´as
Ross Rosenberg´as

Ross Rosenberg, JAV dirbantis psichoterapeutas, parašė knygą “Žmogiškojo magneto sindromas arba kodėl mylime žmones, kurie mus skriaudžia“ (ši knyga išleista anglų kalba ir kolkas į lietuvių kalbą nėra išversta). Jis, remdamasis savo patirtimi, išvedė teoriją, kodėl narcizai  ir nuo santykių priklausantys žmonės nuolatos susieina į porą. Pavadino ją “Žmogiškojo magneto sindromu“.

(C) ManoTikrasGyvenimas. Galite naudoti tiek schemą, tiek tekstą su aktyvia nuoroda į ManoTikrasGyvenimas.wordpress.com
(C) ManoTikrasGyvenimas. Galite naudoti tiek schemą, tiek tekstą su aktyvia nuoroda į ManoTikrasGyvenimas.wordpress.com

Jis skalėje pažymėjo dvi savybes, kiek žmonės yra linkę rūpintis savimi ir kitais. Šioje skalėje 0 reiškia žmogų, kuris tiek pat vienodai rūpinasi ir savimi, ir kitais. T.y. labiausiai subalansuotas variantas, vidurio taškas.

Į dešinę pusę ryškėja rūpinimasis kitais. Kuo labiau žmogus rūpinasi kitais, tuo mažiau rūpinasi savimi. Žmogus, kurio rūpinimasis kitais vertinamas 5, pasižymi stipria priklausomybe nuo santykių.

Judant šioje skalėje į kairę, ryškėja  didėjantis rūpinimasis savimi ir atitinkamai proporcingai mažėjantis rūpinimasis kitais. Žmogus, kurio rūpinimasis savimi būtų vertinamas 5, yra pilnai pasireiškusi narsicistinio tipo asmenybė.

Paveiksliukas iš Lindalochridge.com
Paveiksliukas iš Lindalochridge.com

Žmogiškojo magneto sindromo teorijos esmė, kad du žmonės sueina į porą būtinai su tokiu pačiu, tik priešingu balu.

Taigi, žmogus su 5 jaus didžiausią trauką asmeniui su -5. Pagal savo būdą patenkantis į skalę kažkur ties 2, susiras partnerį, kuris skalėje patektų kažkur ties -2. Žmogus, kurio rūpinimasis savimi yra išreikštas tiek pat, kaip rūpinimasis kitais, t.y. skalėje būtų per vidurį. Vadinasi, jis geriausiai jausis su partneriu, kuris bus irgi per vidurį. Tai veikia užtikrintai, nes skirtingi poliai, kaip ir fizikoje, traukia vienas kitą, o vienodi – stumia.

Trumpai tariant, poros rodiklių suma visuomet bus lygi 0. Todėl kuo ryškiau išreikštas narcizas, tuo ryškiau išreikštas bus jo nuo santykių priklausantis partneris. Ir kuo sveikesnis ir labiau subalansuotas žmogus, tuo labiau subalansuotą susiras partnerį.

Tai – kaip šokių poroje. Kad pora judėtų nesitampydama, negriūdama, neišsilakstytų į skirtingas salės puses, o skriestų parketu sklandžiai, vienas turi būti vedantis, o kitas – paklūstantis vedimui. Tik taip šokis gali sklandžiai tęstis. Tai paaiškina, kodėl narcizai ir nuo santykių priklausantys žmonės susiranda vienas kitą ir susieina į porą. Ir kodėl net kažkelintą kartą šeimą kuriantys žmonės susiranda partnerį, su kuriuo išgyvena tokią pačią problematiką. Nes negali atsispirti vienas kito traukai.

Žmogiškojo magneto sindromas